Šiame straipsnyje aptariamas restitucijos taikymas bankroto atveju, atsižvelgiant į Lietuvos teisinę bazę ir teismų praktiką.
Actio Pauliana ir bankrotas
Kreditorius, siekdamas apsaugoti savo interesus, gali pasinaudoti actio Pauliana institutu, ginčydamas skolininko sudarytus sandorius. Tai yra kreditoriaus interesų gynimo būdas - netiesioginis ieškinys.
- Kreditorius skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko skolininkui).
- Kurį neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. į jo skolininką, mokumas didinamas.
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002) pabrėžia, kad kreditorius nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003) nurodo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
Kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui.
Esminės actio Pauliana taikymo sąlygos
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos:
- Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
- Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.
- Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
- Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
- Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.
- Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
- Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.
Nemokumo samprata actio Pauliana atveju suprantama ne kaip Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje apibrėžtas nemokumas, o kaip skolininko negalėjimas patenkinti viso kreditoriaus reikalavimo.
Ieškinio senaties terminas
Ieškinį pareikšti pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą.
Atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. protingu ir apdairiu, susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes, sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Sąžiningumas
CK 4.26 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai.
Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.
Asmuo sąžiningai įgyja turtą, kol neįrodyta priešingai (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas suponuoja asmens sąžiningumą, t. y. sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis).
Asmuo laikomas sąžiningu, todėl kreditorius, ginčydamas skolininko sudarytą sandorį, turi įrodyti abiejų sandorio šalių nesąžiningumą.
Restitucijos taikymas
Tenkinant šį ieškinį, svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t. y. turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra.
Institutas actio Pauliana skirtas subalansuoti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesus, t. y. apsaugoti kreditoriaus interesus.
Šis institutas naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas restitucijos taikymą, siekia, kad nebūtų suteikiamos privilegijos kreditoriui.
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008) pažymi, kad neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui, pareiškusiam actio Pauliana.
Teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose, ex officio renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes.
Kreditoriaus reikalavimo patenkinimas visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Pabrėžiama, kad nagrinėjamas natūra klausimas.
Svarbu: Jei lėšos bus paskirstytos, pareiškėjos neteks galimybės patenkinti savo reikalavimų, atsiradusių po civilinės bylos pabaigos, tokiu būdu pažeidžiant jų interesus, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje pasisakė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu Actio Pauliana gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas.
Civilinė byla Nr. e2-1565-260/2018 parodo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės UAB „Mono Status“ 2017 m. sausio - balandžio mėnesiais atliktus uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ mokėjimus bendrai 43 150 Eur sumai negaliojančiais CK 6.66 str. ir CK 1.80 str. 1 d. numatytais pagrindais yra pagrįstas.
Administracinė byla Nr. eA-2443-520/2019 atskleidžia, kad įsiteisėjusiais minėtais teismų sprendimais civilinėje byloje yra pripažinta, jog AB „Kauno grūdai“ Sutartimis įgijo 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Šiuo teismų nustatytu faktu rėmėsi atsakovas, priimdamas Nutarimą, kuriuo buvo konstatuota AB „Kauno grūdai“ Vievio paukštyno kontrolė.
Civilinė byla Nr. 2-413-460/2016 (Proceso Nr. 2-06-3-12681-2011-3) parodo, jog byloje nustatyta, kad atsakovai UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarė Mainų sutartį, pagal kurią atsakovai V. G. ir M. G. iškeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusius 5 000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų į atsakovei UAB „Statega“ priklausiusius 5 000 vienetų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių.
Ši informacija padeda geriau suprasti restitucijos taikymo ypatumus bankroto atveju Lietuvoje.
Straipsnis parengtas remiantis teismų praktikos apžvalgomis ir įstatymų nuostatomis.
tags: #restitucijos #taikymas #is #bankrutuojancios #bendroves #turto