Restruktūrizuojama įmonė įsigijo vadovo turtą: Kas slypi už šio žingsnio?

Ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonių restruktūrizavimas vis dažniau tampa gelbėjimosi ratu verslui, tačiau kartu - sudėtingu išbandymu partneriams bei kreditoriams.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pozityvus procesas, leidžiantis išsaugoti veiklą ir darbo vietas. Tačiau restruktūrizavimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir ypatingo budrumo.

Tai yra teisinė procedūra, skirta gyvybingoms įmonėms, kurios susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. „Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad įmonei suteikus pagalbą ji gali ne tik atsitiesti, bet ir toliau veikti.

Tai nėra paprastas būdas nusimesti skolas - tai ilgalaikė strategija, skirta atkurti mokumą“, - aiškina advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė dr. Ieva Strunkienė.

Viena didžiausių šio proceso ypatybių - restruktūrizuojamos įmonės valdymą išlaiko tie patys vadovai. Tačiau vos tik prasidėjus restruktūrizavimo procesui, kreditoriai atsiduria visai kitame žaidime.

Kreditorių budrumas - būtina sąlyga

Didžiausia klaida, kurią gali padaryti kreditorius, - praleisti terminą savo finansiniam reikalavimui pateikti skolininko restruktūrizavimo byloje. Pasak advokatų kontoros COBALT partnerio, advokato dr. Pauliaus Markovo, tai - tarsi dovana skolininkui: „Jeigu reikalavimo nepateikiate laiku, prievolė tiesiog pasibaigia.

Ironija slypi tame, kad šis lemiamas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskelbimo mažai kam žinomoje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje.

„Daugelis kreditorių net nenutuokia, kad laikrodis jau tiksi, nes terminas skaičiuojamas ne nuo asmeninio pranešimo gavimo, o nuo viešo paskelbimo“, - pabrėžia dr. P. Markovas. Todėl šiame procese budrumas nėra pasirinkimas.

Pagrindiniai ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO proceso žingsniai | „Simplicity Consultancy“

Kas inicijuoja restruktūrizavimo procesą?

Įstatymas suteikia teisę restruktūrizavimo bylą inicijuoti ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip papildomas įrankis kreditorių rankose.

Tačiau praktikoje ši galimybė neretai tampa pačios įmonės išsigelbėjimu. „Matome tendenciją, kad procesą dažnai pradeda vadinamieji „lojalūs“ arba su įmone susiję kreditoriai.

Tokiu būdu skolininkas išvengia sudėtingų užduočių - pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano projektorengimo ar gausybės kitų dokumentų, kurių reikalaujama iš pačios restruktūrizuotis norinčios įmonės“, - aiškina dr. Ieva Strunkienė.

Šis manevras įmonei suteikia svarbią privilegiją - pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, skolos „įšaldomos“, o pati įmonė laimi brangų laiką ramiai ruoštis. Tuo tarpu kiti kreditoriai lieka nežinioje, nežinodami, kad žaidimo taisyklės jau pasikeitė.

Kreditorių teisės restruktūrizavimo procese

Restruktūrizavimo bylos iškėlimas ne tik sustabdo skolos išieškojimą, bet ir stipriai apriboja kreditorių teises. Įstatymas draudžia vienašališkai nutraukti sutartis - net jei pačioje sutartyje aiškiai numatyta tokia galimybė.

„Tarptautinėje praktikoje nemokumo procesas paprastai laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nedelsiant ją nutraukti. Tačiau Lietuvos teisė restruktūrizuojamą įmonę saugo net ir tokiu atveju, todėl kreditoriai netenka įprastų derybinių svertų ir tampa priklausomi nuo proceso eigos“, - pabrėžia dr. P. Markovas.

Restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo plano, kurį tvirtina kreditoriai. Jie suskirstomi į dvi grupes: turinčius įkeitimą ir visus kitus. „Jeigu vienas kreditorius pernelyg atkakliai laikosi savo pozicijos, dauguma vis tiek gali nubalsuoti kitaip, o jam teks prisitaikyti.

Restruktūrizavimas - kompromiso, o ne kovos iki paskutinio kraujo lašo procesas“, - pabrėžia dr. P. Markovas.

Pasak dr. I. Strunkienės, restruktūrizavimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir ypatingo budrumo.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas sutiko, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslui pasiekti pradedamos vykdyti nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, tačiau pabrėžė, kad įmonė gali prašyti teismo patvirtinti trumpesnį nei 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju, teikiant teismui patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, buvo prašoma nustatyti konkrečią jo įgyvendinimo datą - iki 2018 m. rugsėjo 28 d. ir šio termino pratęsimas iki minėtos datos nebuvo inicijuotas.

Nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams, restruktūrizavimo plano pakeitimas bei jo termino pratęsimas turėjo būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus.

Tačiau nagrinėjamu atveju šiems klausimams spręsti kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po termino pasibaigimo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Teismas nurodė, kad įmonės savininkui buvo žinoma įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo data, todėl jis, turėdamas pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir kvalifikuotai, privalėjo laiku inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimą bei jo įgyvendinimo termino pratęsimą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, būtent įmonės valdymo organai įgyvendina teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, o restruktūrizavimo administratorius atlieka tik jo vykdymo kontrolę (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nurodė, kad įmonės savininkas nepateikė jokių duomenų, jog iki restruktūrizavimo plane nustatyto įgyvendinimo termino būtų įgyvendintos restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės bei pasiekti restruktūrizavimo tikslai.

Priešingai, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriams buvo sumokėta tik 43 271,88 Eur, kai bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur.

Kadangi įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai, tai taip pat sudaro savarankišką restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Fegda grupės pavyzdys

Kaip pranešė bendrovė, „Fegda grupė“ įsigijo 75,1% „Alkestos“ akcijų, dar 22,7% valdo pati Alytaus bendrovė, likusios priklauso smulkiesiems akcininkams.

VŽ rašė, jog 2022 m. lapkritį Kauno apygardos teismas tenkino 1993 m. Teismo dokumentuose nurodoma, kad įmonė 2022 m. pabaigoje turėjo 15,2 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams, o bendrovės balansinė turto vertė sudarė 16,95 mln.

„Fegda grupė“ susitarimą dėl „Alkestos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimo pasirašė dar 2022 m. rugsėjį, o Konkurencijos tarybos leidimas šiam sandoriui suteiktas 2023 m.

„Užbaigę sandorį, dar labiau susistiprinome pajėgas projektams visoje Lietuvoje. Pagrindinis uždavinys tuo laikotarpiu, kol bus įvykdytas sandoris, buvo užtikrinti, kad „Alkesta“ veikla nenutrūktų ir, užbaigus jį, bendrovė galėtų sėkmingai įsilieti į mūsų grupės sudėtį“, - pranešime teigia Gintautas Kanapeckas.

Pasak G. Kanapecko, „Fegda grupės“ konsoliduota apyvarta 2022 m. siekė 99 mln. Grupė uždirbo 4,7 mln. eurų pelno.

tags: #restrukturizuojama #bendrove #iisigijo #savo #vadovo #turta