Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Lietuvoje: Pokyčiai ir Perspektyvos

Finansų ministerija paskelbė apie planus apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą 0,3 proc. tarifu. Seimui pritarus, nuo kitų metų nekilnojamojo turto mokestį mokės ne tik prabangaus turto savininkai, bet ir daugiau nei vieną objektą valdantys žmonės. Apie tai pranešė Finansų ministerija. Toks 0,3 proc. tarifas bus taikomas kiekvienam asmeniui atskirai.

Skaičiuojama, kad šio mokesčio neišvengs maždaug 330 tūkstančių Lietuvos gyventojų, nors surinkta bus vos apie 11 mln. eurų. Anot jo, per metus į valstybės biudžetą dėl naujo mokesčio pavyks surinkti „keliolika milijonų eurų“, tačiau įplaukos - ne pagrindinis motyvas.

Pagrindinės Apmokestinimo Taisyklės

Sodo nameliai, garažai, sandėliukai, pirtys, sodybos yra priskiriami prie gyventojo pirmojo gyvenamojo būsto, ir jis, kaip ir iki šiol, nebus apmokestinamas. Tiesa, iki tam tikros ribos: jei pirmojo gyvenamojo būsto (buto ar namo) vertė, susumuota su sodo nameliu, garažu, pirtimi ar kitu nekilnojamuoju turtu, viršija 220 tūkst., ta dalis, kuri viršys šią sumą, bus apmokestinta. Gyventojo turimas antrasis gyvenamosios paskirties būstas - butas ar namas - apmokestinamas 0,3 proc. tarifu nuo pirmojo euro. Tai reiškia, kad jei jūsų antrasis butas bus vertas tik 10 tūkst. eurų, turėsite sumokėti 30 eurų mokestį.

Išlieka būsto apmokestinimas progresiniu principu. Jei žmogaus NT turtas viršija 220 tūkstančių eurų, jis bus apmokestintas 0,5 proc. tarifu, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų. „Kalbant apie nekilnojamąjį turtą - progresinis ir neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam gyvenamosios paskirties turtui. Visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst., bus apmokestinamos“.

Lengvatos ir Išimtys

Anot finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, pagal pristatytus siūlymus, vienas asmuo turėtų teisę lengvatą (iki 220 tūkst. eurų) taikyti vienam gyvenamosios paskirties būstui - tam, kuriame yra deklaruota to asmens gyvenamoji vieta. „Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turės teisę į lengvatą (220 tūkst. eurų) už tą būstą (objektą), kuriame jis bus deklaravęs gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad vienas iš sutuoktinių (turintis du objektus) už negyvenamąją vietą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, - aiškino D. Brasiūnaitė.

„Vadinasi, tiek vyras, tiek žmona valdo 2 objektus (po vienodą dalį dviejuose butuose), o 220 tūkst. eurų lengvata taikoma tik vienam asmens turimam objektui.

Savivaldybių Rolė ir Naujos Iniciatyvos

Seimui atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, Vyriausybė pritarė naujam Finansų ministerijos pateiktam variantui. Ministerija siūlo leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės grindis ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Konkrečias neapmokestinamas būsto vertes ir virš jų taikomo NT mokesčio ribas nustatytų savivaldybių tarybos.

„Tai būtų socialinė garantija visiems Lietuvos žmonėms, gyvenantiems mūsų valstybėje. Savivaldybės negalėtų mažesnių grindų nustatyti, tačiau galėtų padidinti, atsižvelgdamos į toje vietovėje esančias turto vidutines kainas“, - sakė ministras. „Išskyrus pagrindinį būstą, kitam turtui, kur valstybė nustato tarifus, siūloma atsižvelgiant į nuogąstavimus ir mintis, išsakytas Seimo diskusijoje, siūloma padidinti grindis nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst.“, - kalbėjo ministras.

Siūloma, kad kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1-1 proc. tarifai: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT - 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų - 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų - 1 proc.

Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - jam būtų taikomas 0,5-3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Be to, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui - jų tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų per metus. Visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms - jos priklausys nuo tarybų sprendimų ir jų dabar negalima paskaičiuoti, tuo metu už kitą NT - Gynybos fondui.

Seimas po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, jog pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis - nuo 50 tūkst.

Antrą ir paskesnį turtą siūloma apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1-1 proc. tarifai: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT - 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,4 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų - 0,6 proc., o virš 600 tūkst. eurų - 1 procento. Seimo BFK 1 mln. eurų viršijančią turto vertę pasiūlė apmokestinti 2 proc.

Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas iki 5 proc. Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio 9 proc. tarifo didinimą iki 12 proc., lengvatos šildymui naikinimą, pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus 20, 25 ir 32 proc.

Iškart po planuojamo mokesčio paskelbimo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mindaugas Statulevičius išsakė nuogąstavimą, kad dalis žmonių bandys apeiti prievolę perrašant turtą giminaičiams.

„Pasitaikys asmenų, kurie bandys piktnaudžiauti, bet akivaizdu, kad tas manipuliacijas labai lengva identifikuoti. Antra, kadangi bus neapmokestinamas tik pagrindinis gyvenamasis būstas, o visam kitam bus taikomas mokestis, taip pat išlaikomas progresinis tarifas viršijant 220 tūkst. eurų ribą, tai iš tikrųjų, bandant šokinėti tarp tų sistemų, viena, bus labai lengva tai susekti, antra, vis tiek mokesčio nepavyks išvengti“, - kalbėjo 15min studijoje viešėjęs ministras V. Šapoka.

Preliminariai skaičiuojama, kad iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio - apie 61 mln. eurų. 2026 metais iš NT mokesčio į valstybės biudžetą numatoma surinkti apie 40 mln. eurų, o 2027 metais - apie 74 mln. eurų.

Balsavime nedalyvavo didžioji dalis opozicinių konservatorių frakcijos - 27 atstovai iš 28. Kaip BNS sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, partiečiai balsavime dėl 450 tūkst. „Tai buvo dvi blogos situacijos ir nusprendėme nedalyvauti. Mes nenorėjome dalyvauti politiniame farse. „Čia yra valdančiųjų pasiūlymas ir lai jis būna nei mūsų balsais priimtas, nei atmestas.

Kaip BFK pirmadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, nustačius šį NT mokesčio už pirmą būstą variantą kasmet būtų surenkama nuo 700 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų. Ateityje mokestinė NT vertė būtų nustatoma ne rečiau kaip kas trejus metus.

NT apmokestinimo pokyčių rėmėjai Seime nepasisakė dėl balsavimo motyvų. Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad NT mokestis virto „politiniu frankenšteinu“.

Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, kurios nebūtų žemesnės kaip 10 tūkst. eurų, o virš jų siūlė taikyti 0,1-1 proc. Toks buvo ir pirmas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas, bet po kelių dienų jis poziciją pakeitė, socialdemokratams įregistravus pasiūlymą dėl pirmojo būsto apmokestinimo nuo 450 tūkst.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir ribos

Šioje lentelėje pateikiami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir ribos, taikomos Lietuvoje:

tags: #reziumuojant #dviejuose #valstybese #nekilnojamas #turtas #vienoje