Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu.
Turto Pasisavinimo Formos
Turto pasisavinimas gali būti:
- Atviras: Asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį.
- Slaptas: Asmuo stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką.
Svarbu atskirti, kas laikoma asmeniui patikėtu turtu ir jo žinioje esančiu turtu:
- Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus.
- Jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Nuosavybės teisės iliustracija
Atsakomybė už Turto Pasisavinimą Lietuvoje
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į:
- Baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL).
- Nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL).
- Nusikaltimą (vertė didelė - daugiau kaip 250 MGL).
Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).
Ši informacija pateikta remiantis teisės aktais: Nr. 1961-01-01, Nr. 18-147.
5 TEMA: Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų suvaldymas
Vagystė kaip Turto Pasisavinimo Forma
Vagystė reiškiasi slaptu (kaltininkas paima turtą nematant tą turtą valdančiam, saugančiam asmeniui ar pašaliniams asmenims arba kai šie asmenys mato, bet nesuvokia, kad turtas paimamas neteisėtai, pvz., vilkintis specialius darbo drabužius asmuo neteisėtai nuo tilto nukabina šviestuvus) ar atviru (visiems tiems asmenims matant ar suvokiant, kad tai vagystė), neteisėtu ir neatlygintinu svetimo turto paėmimu ir jo užvaldymu.
Vagyste kėsinamasi į visų formų ir rūšių nuosavybę. Dažniausiai tai yra kilnojamasis turtas (pvz., pinigai), atskirti nuo nekilnojamojo turto daiktai (pvz., išimti langai), nekilnojamasis turtas (pvz., metalinis garažas). Kai kaltininkas pavartoja smurtą, vagystė tampa plėšimu.
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) vagystė skirstoma į baudžiamąjį nusižengimą (pagrobto turto vertė - 1-3 minimalūs gyvenimo lygiai) ir nusikaltimą (paprasta vertė - 3-250, didelė - daugiau kaip 250 minimalių gyvenimo lygių).
Baudžiamoji atsakomybė nustatyta už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pagrobimą, atvirą vagystę, už vagystę, atliktą organizuotos grupės, įvykdytą įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, padarytą viešoje vietoje pagrobiant automobilį, pasisavinant turtą iš asmens drabužių, rankinės (kišenvagystė), t. p. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Atsakomybėn traukiamas 14 metų sukakęs asmuo esant nukentėjusio asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui.
Turto Pasisavinimo Klasifikacija Pagal Vertę
Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL). Žemiau pateikta lentelė iliustruoja turto pasisavinimo klasifikaciją pagal vertę:
| Pasisavinimo Tipas | Vertė (MGL) | Atsakomybė |
|---|---|---|
| Administracinis Nusižengimas | Iki 3 | Administracinė |
| Baudžiamasis Nusižengimas | 1-3 | Baudžiamoji |
| Nusikaltimas (paprasta vertė) | 3-250 | Baudžiamoji |
| Nusikaltimas (didelė vertė) | Daugiau nei 250 | Baudžiamoji |
Šaltinis: LR Teisės aktai
tags: #nekilnojamo #turto #pasisavinimas