Šiame straipsnyje apžvelgsime Rokiškio miesto istoriją, įskaitant svarbius įvykius, miesto plėtrą ir su tuo susijusias įmones bei iššūkius, su kuriais susiduria gyventojai.
Rokiškio Istorijos Pradžia
Rokiškio istorija siekia tolimą praeitį:
- 1499 m. paminėtas Rokiškio dvaras.
- Apie 1500 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapija.
- 1516-19 m. minimas Rokiškio miestelis, vadintas ir miestu.
Miestelio plėtrą skatino Vilniaus-Rygos kelias. Miestelis nuo 1573 m. žymimas daugumoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos bei Livonijos žemėlapių.
XVII-XIX Amžiai: Nuo Karo Iki Pramonės
Per 1655-60 m. Šiaurės karą Rokiškį sunaikino Švedijos kariuomenės dalinys. Nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla. Po 1778 m. gaisro miestelis išplėstas; greta senojo pagal klasicistinį planą įkurtas naujas. Po 1810 m. prie aikštės pastatytos prekybos eilės.
Per 1830-1831 m. sukilimą Rokiškį užėmę sukilėliai dvare įrengė patrankų liejyklą. 1862 m. dvare pastatyta plytinė, 19 a. 7 dešimtmetyje - viešbutis, buvo dvi sinagogos. Miestelio plėtrą paskatino 1873 m. nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis.
XX Amžius: Nuo Nepriklausomybės Iki Šių Dienų
1919 m. pradžioje Sovietų Rusijos karinių dalinių užimtą Rokiškį 1919 06 pradžioje išvadavo Lietuvos kariuomenė. 1920 m. Rokiškiui suteiktos miesto teisės. 1931 m. atidengtas Nepriklausomybės paminklas. 1941 06 prasidėjus SSRS-Vokietijos karui nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Rokiškio žydai buvo suvaryti į getą, 1941 07-08 nužudyti Velniaduobės miške ir prie Antanašės kaimo. Nuo 1950 m. Rokiškis - rajono centras.
20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje kai kurios didesnės įmonės užsidarė, įsikūrė naujų - automobilių surinkimo, mėsos produktų, daržovių ir uogų perdirbimo.
Rokiškio Butų Ūkis: Dabartinė Situacija
Juridinis asmuo Akcinė bendrovė Rokiškio butų ūkis (registracijos adresas Rokiškis, Nepriklausomybės a. 12A) išregistruotas 2022 m. gruodžio mėn. 16 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Rokiškio r. sav. Rokiškio m. Nepriklausomybės a. 12A į Rokiškis, Nepriklausomybės a.
Rokiškio butų ūkio ir „Rokiškio komunalininko“ bendrovėse įsisuks pertvarkų vėjas.Rajono tarybos prašoma leisti UAB Rokiškio butų... Nepriklausomybės a.
Gyventojų Iššūkiai ir Sprendimai
Rokiškėnė, Vilties g. 4-ojo daugiabučio gyventoja Zita, praėjusią savaitę išbandė detektyvo darbą: ieškojo, kas turėtų sutaisyti dujas leidžiantį vamzdį. Pasirodo, rasti avarinės dujų tarnybos kontaktus - misija beveik neįmanoma.
Kaip elgtis, pajutus dujų kvapą patalpoje?
Namo administratoriaus, UAB „Rokiškio butų ūkis“ direktorius Vladas Janulis sakė, kad šalyje nėra vieningos praktikos, kas už ką dujų sektoriuje yra atsakingas. Anksčiau už vamzdynų priežiūrą, dujų skaitiklių patikrą bei priežiūrą buvo atsakingi tiekėjai. Gyventojai klausia, tai už ką jie moka abonentinį mokestį?
AB „Suskystintos dujos“ Kupiškio dujų tinklų vadovas Alius Apšega paaiškino, kad įmonei priklauso ir antžeminiai, ir požeminiai dujų tinklai bei įvadas į namą. O tie įvadiniai čiaupai, kurie yra vadinamuosiuose tambūruose, jau yra namo gyventojų nuosavybė. Kas turi tvarkyti tuos įvadinius čiaupus? Pašnekovo teigimu, gyventojai turėtų samdyti įmonę, turinčią specialią licenciją. A. Apšega sako: nedelsti ir kreiptis į bendrovės avarinę tarnybą, pajutus dujų kvapą.
Rokiškio Mašinų Gamykla: Istorija ir Šiandiena
Šiemet 90-metį minėsiančios AB Rokiškio mašinų gamyklos generalinis direktorius Rimgaudas Kilas iš archyvų kilnoja metraščius, kuriuose suguldyta be galo spalvinga, atlaikiusi galybę sunkiausių kataklizmų įmonės istorija. Jeigu ne verslūs Zametai, kažin ar Rokiškis turėtų mašinų gamyklos istoriją, kuri prasidėjo visai ne miesto prieigų didžiuliu pastatu, kurį sovietmečiu pasistatė Rokiškio mašinų gamykla.
Pagal gamyklos metraštyje sukauptą informaciją, Rokiškio geležies dirbinių fabrikas „Lietmetal“ ir garo malūnas - AB Rokiškio mašinų gamyklos pirmagimis - pradėjo dirbti 1928 m. spalyje. Į naują fabriką kviesti kalviai, šaltkalviai, tekintojai, gręžėjai. Iš viso - trys dešimtys darbininkų. 1929 m. įvyko pirmasis streikas, trukęs tris dienas: darbininkai išsireikalavo didesnių algų ir trumpesnių darbo valandų.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1928 | Fabriko "Lietmetal" įkūrimas |
| 1929 | Pirmasis streikas fabrike |
| 1940 | Fabrikas nacionalizuotas ir pavadintas "Plūgu" |
| 1958 | Įkurta Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla |
1940 m. valdžią užėmus sovietams, „Lietmetalo“ fabrike įvyko didelės permainos. Jis buvo nacionalizuotas ir pavadintas „Plūgu“. 1958 m. vietoj „Plūgo“ įkurta Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla, o mikrorajone, tuomet miesto pietiniame pakraštyje, pastatyti pirmieji gamyklos korpusai.
Šiandien džiaugiuosi, nes galiu drąsiai sakyti, kad įmonė tvirtai stovi ant kojų. Esame subrangovai: pagal brėžinius gaminame metalo konstrukcijų elementus Olandijai, Švedijai, Suomijai, Danijai, kitoms valstybėms.
Miesto Pertvarkymai ir Architektūra
Rokiškio pertvarkymą pagal klasicistinio plano principus pirmiausia reikėtų sieti su Tyzenhauzų gimine - apie 1770 m. Naujieji dvaro rūmai tarsi atkartojo kitoje kompozicinės ašies pusėje buvusio bažnyčios komplekso architektūrą, taip išryškindami kompozicijos vientisumą, pagerindami ryšį tarp dviejų pastatų bei sustiprindami kompozicinės ašies poveikį miestelio centrinei daliai.
Vis dėlto, tarpukariu pagrindiniai architektūriniai elementai, kaip paveldo objektai, dar nebuvo įvertinti. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindinei miestelio dominantei bažnyčiai, jau tarpukariu buvo suprastas jos išskirtinumas ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje - kaip viena įspūdingiausių bažnyčių ji buvo vertinama tiek šio laikotarpio leidiniuose, tiek periodinėje spaudoje.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pirmiausia buvo rūpinamasi miesto sutvarkymu, be to, okupavus Lietuvą, išryškėjo okupantų siekis iš pagrindų pertvarkyti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą, todėl keitėsi ir požiūris į paveldo objektus.
1961 m. buvo sudarytas dar vienas generalinis planas, jame miestą numatyta plėsti pietų kryptimi - prie geležinkelio suplanuotas pramonės rajonas, prie pietinės miesto užstatymo ribos - daugiabučių rajonas, ant šios ribos - naujasis miesto centras, kuriame turėjo iškilti daugiaaukštis administracinis pastatas, paštas, daugiabučių gyvenamųjų namų masyvas, prekybos centras, kultūros namai ir kitos administracinės įstaigos, plane numatytas taisyklingas gatvių tinklas, atitinkantis vietovę ir senojo planavimo tradiciją.