Romanų būstai: nuo tradicinių namų iki modernių apartamentų

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius būstus, kuriuose žmonės gyvena, nuo tradicinių kaimo namų iki modernių apartamentų. Taip pat aptarsime, kaip naujos statybos gali paveikti kultūros paveldo objektus.

Tradicinis rumunų namas

Tradiciniai rumunų namai

Rumunai - Europos tauta, gyvenanti Rumunijoje ir kitose šalyse. Jų tradiciniai namai atspindi turtingą kultūrą ir istoriją.

Nuo 18-19 amžiaus dauguma rumunų gyvena stačiakampio plano kaimuose. Tradicinės gyvenvietės kalnuotose vietovėse padrikos, lygumose - nereguliaraus gatvinio arba linijinio plano. Tradiciniai moterų drabužiai - balta tunika arba trumpi marškiniai, spalvotas kailinis, nesusiūtas arba klostuotas sijonas, gausiai puoštas siauras austas diržas ir dvi prijuostės, kailinė arba gelumbinė liemenė, šilkinė skraistė, skara.

Vyrų drabužiai - balta tunika, plačios baltos arba siauros vilnonės kelnės, odinis arba vilnonis platus diržas, liemenė, ėrenos kepurė, veltinė, fetrinė arba šiaudinė skrybėlė, žiemą - austas arba kailinis apsiaustas. Avalynė iš vientisos žaliaminės odos.

Svarbiausi verslai - žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, miežiai), vynuogininkystė, gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos), amatai (audimas, kilimų gamyba, medienos, akmens, odos apdirbimas, keramikos dirbiniai, puodininkystė), nuo 20 amžiaus - pramonė.

Modernūs būstai

Šiais laikais žmonės renkasi įvairius būstus, atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes. Tai gali būti butai, namai, kotedžai ar net viešnagės ūkiuose.

Štai keletas pavyzdžių, kaip žmonės vertina savo laiką atostogų metu:

• Namas su vaizdu į kalnus San Marine.
• Namas su keliais aukštais ir baseinu Toskanoje.
• Provanso stiliaus butas vynuogyno apsuptyje.
• Kotedžas su visais patogumais ir dviračių garažu.

Štai populiarūs patogumai atostogoms skirtuose būstuose:

• Baseinas
• Belaidis internetas
• Virtuvė
• Nemokamas parkavimas
• Galima apsistoti su augintiniais

„Vilniaus Džiazas“ - modernus kompleksas Vilniuje

Jau artimiausiais mėnesiais pietinėje sostinės senamiesčio dalyje bus užbaigtas vienas laukiamiausių NT projektų - kompleksas „Vilniaus Džiazas“. „Vilniaus Džiazo“ istorija prasidėjo dar 2021 m. vasarą, senosiose „DoArchitects“ studijos patalpose Senamiestyje. Tuomet kompleksas tarp K. Vanagėlio ir Drujos gatvių dar turėjo kodinį pavadinimą „Vanagėlio namai“, tačiau susitikimai posėdžių kambariui architektų pritaikytoje pirtyje, legendinį Pylimo g. Todėl nenuostabu, kad šiam kompleksui iškart prigijo „Ober-Haus“ komandos sugalvotas „Vilniaus Džiazo“ pavadinimas.

„Viena vertus, tai buvo tarsi duoklė visai Ričardo Gavelio kūrybai ir konkrečiam romanui, pasakojančiam apie jaunų vilniečių prasmės paieškas. Tad projektavimo metu čia ne kartą koreguoti išplanavimai, išėjimai į terasas, elegantiškojo tarpukario pastato kaimynystė, butų įrengimo sprendimai ir daugybė kitų detalių. Apskritai, ko gero, visi šio projekto metu su G. Tursa susidūrę žmonės patvirtins, kad „Vilniaus Džiazas“ kurtas galvojant pirmiausia apie kokybišką, komfortišką, nesenstančią, išdidžią kasdienybę. Visgi kaip ir džiazo muzikoje, kur improvizacija nesikėsina į struktūrą ar akordų sekas, tam tikri dalykai liko nekintantys ir „Vilniaus Džiaze“.

Kitas nepajudinamas „Vilniaus Džiazo“ elementas buvo apdailos medžiagų kokybė ir technologijos. Čia pirmiausia „grojo“ plėtotojo patirtis: tokius projektus kaip „Senamiesčio dominija“, „Sapiegos dominija“, „Gaono 8“, „Embassy House“ ar „Pliaterių rūmai“ išplėtojęs G. Tursa.

Kalbant apie juos, kompleksas plėtojamas bankininko, filantropo ir vizionieriaus Juozapo Montvilos prieš daugiau kaip šimtmetį išplėtotos Rasų kolonijos kaimynystėje. Dar anksčiau šioje ir kaimyninėse teritorijose buvo grafams Čapskiams priklausę parkai ir sodai, tarp dabartinių Lapų ir Vanagėlių gatvių - baronų fon Renė dvaras su angliško stiliaus parku.

„Vilniaus Džiazo“ projekto vadovaujančios architektės, „Do Architects“ studijos vienos įkūrėjų Andrės Baldišiūtės teigimu, ši prestižinė teritorija nepelnytai užmarštin ėmė grimzti tik sovietmečiu, kuomet aplink po karo nustekentą Senamiestį buvo patogu steigti gamyklas ir kitą centrams šiandien nebūdingą infrastruktūrą.

2022 m. vasarą vykdant archeologinius tyrimus „Vilniaus Džiazo“ sklype atrastas tikras lobis: apie 500 vnt. XV-XX a. nukaldintų monetų, taip pat Žygimanto Augusto ir retos keturių grašių bei obolų monetos. Aptiktos ir trys paauksuotos, aukščiausią audinių kokybę liudijančios plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu.

Už šio pastato tvarkybos darbus atsakinga bendrovė „Ekstra Statyba“, anksčiau dirbusi tokiuose objektuose kaip Sapiegų rūmai, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Medininkų pilis, Užutrakio dvaras, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir kt., čia profesionaliai restauravo autentišką laiptinę su originalia konfigūracija, keramines grindų plyteles, senųjų venecijietiškų langų rėmus, plienines apsaugines vidaus langines, krosnių apdailą, turėklų žymes ir kitus paveldosauginius elementus.

Džiazas projekto prieigose jau netrukus galės skambėti - tiesiogine ar perkeltine prasme - ir komplekse pradedame įrengti Ričardo Gavelio skvere. Čia „Bauland“ studija net 6 metrų aukščio reljefo skirtumu išsiskiriančioje erdvėje suprojektavo funkcionalią viešąją erdvę su amfiteatru, takų sistema, poilsio aikštelėmis, apžvalgos terasomis, „kišenėmis“ įvairiai komercinei veiklai ir gausiais želdynais.

„Vilniaus Džiazo“ statybos artėja į pabaigą, o projekte jau parduota ar rezervuota apie trečdalis butų.

„Misionierių sodai“ - prabangūs būstai ant kalno

Greitu metu vaizdas nuo sostinės Tymo turgelio į Vilniaus Misionierių vienuolyną smarkiai pasikeis, nes ant vilniečių pamėgtos Išganytojo kalvos viršūnės pradėtas statyti prabangių butų projektas „Misionierių sodai“. Šis projektas papiktino visuomenininkus, nerimą išreiškė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Seimo Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos dailės istorikų draugija.

Būtent čia, maždaug hektaro ploto teritorijoje bendrovė „Misionierių namai“ pradėjo daugiabučių statybas, kuriuos antradienį surengtame proteste visuomenininkai pavadino šiltnamiais. Statybas ant Išganytojo kalvos vykdančios bendrovės „Misionierių namai“ pagrindinis akcininkas - Kipre registruota įmonė „HJKM Holdings Limited“, o pastarąją valdo gruzinų verslininkas Romanas Pipia.

Bendrovė „Misionierių namai“ 2007 metais savivaldybės rengtame aukcione išsinuomojo 1 ha ploto teritoriją Subačiaus gatvėje už 16 mln. eurų.

„Teritorijoje suprojektuoti penki aukštesnio ekonominio segmento dviaukščiai namai su mansardomis. Viso statinio plotas bus apie 9,5 tūkst. kv. metrų. Iš viso „Misionierių soduose“ suprojektuota 100-as 40-360 kv. m ploto butų“, - teigė bendrovės „Misionierių namai“ įgaliota atstovė Marina Ziurina.

Po B energinės klasės daugiabučiais planuojama įrengti 5 tūkst. kv. m ploto, 122 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Pastatų griovimo darbai čia prasidėjo šių metų sausį, iškart po to, kai buvo gautas statybos leidimas. Užbaigti darbus planuojama 2019 metų gruodį. Bendros investicijos į projektą turėtų siekti apie 40 mln. eurų.

Šiuo metu inspektoriai tikrina, ar sausį Vilniaus miesto savivaldybės išduotas leidimas daugiabučių statybai yra teisėtas.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė atskleidė, kad pagal tarpinius patikrinimų rezultatus, bendrovė praleido vieną iš projekto derinimo etapų, kuris būtinas statybos leidimui gauti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje Viceministrė teigė, kad ji kreipėsi į statybos leidimą išdavusį vyriausiąjį sostinės architektą Mindaugą Pakalnį, kuris iš pradžių pats negalėjo tuo patikėti, tačiau vėliau patvirtino, kad būtent taip ir buvo.

Anot R.Brandišauskienės, patikrinimo galutinius rezultatus tikimai sužinoti šią arba kitą savaitę. Jei visi surinkti duomenys rodys, kad praleistas ne tik šis projekto derinimo etapas, tačiau būta ir kitų pažeidimų, Statybų inspekcija bandys ginčyti Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą ir kreipsis į teismą.

Architektūrinis konkursas

2014 metais bendrovė „Misionierių namai“ su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūrinį konkursą. Tuomet iš 11-os pateiktų darbų pirmoji vieta skirta architektų biuro „Do architects“ projektui. Būtent šių architektų suprojektuotus daugiabučius dabar visuomenininkai vadinama šiltnamiu.

„Konkursą laimėjo projektas, kurio autoriai pasiūlė 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus gyvenamųjų namų komplekso korpusus, vietoje dabartinės slėptuvės formuoti viešąją erdvę, tokiu būdu teritoriją vizualiai suderinant su miesto planuojamais atkurti Misionierių sodais, taip pat nekonkuruojant su kitais miestui svarbiais objektais - Vilniaus bastėja ir Vienuolyno ansambliu. Iškeltas tikslas atliekant rekonstrukciją išsaugoti vertingąsias pastato savybes, išlikusią prieglaudos pastato sienų ir fasadų apdailą, pamatų liekanas, šalinant sovietiniu laikotarpiu padarytas rekonstrukcijas“, - kalbėjo „Misionierių namų“ atstovė M.Ziurina.

R.Brandišauskienės nuomone, plėtotojų minimas architektūrinis konkursas nėra pakankama priemonė užtikrinti visuomenės informuotumą.

Teisėtumas

Vyriausiasis sostinės architektas M.Pakalnis patvirtino, kad sausį bendrovei „Misionierių sodai“ išduotas statybos leidimas vadovaujantis Specialiuoju planu.

Anot jo, savivaldybė neįžvelgia savo kaltės ar pažeidimo, mat viskas daryta pagal įstatymus. Tačiau, M.Pakalnio nuomone, plėtotojai galėjo projektą suderinti su visuomene žinodami, kokioje vietoje planuojamos statybos.

Anot M.Ziurinos, bendrovė suprato, „kad objektas yra svarbus Vilniaus miestui“, todėl inicijavo papildomų tyrimų. Juos atliko ICOMOS, t.y. UNESCO patariamasis komitetas, VGTU mokslininkai.

Kultūros paveldo departamentas

Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojo Audriaus Skaisčio, šiuo metu departamente sudarytos dvi laikinosios tyrimų komisijos.

Jei atlikus tyrimą bus rasta pažeidimų, gali būti inicijuojama darbuotojo patikra.

Statytojai

Anot bendrovės atstovės M.Ziurinos, projektuojant pastatus siekta, kad jų tūriai ir fasadai užtikrintų darną su Vilniaus senamiesčio reljefais ir su aplink esančiais miestui svarbiais objektais - Misionierių bažnyčia bei Vilniaus bastėja.

M.Ziurina sakė, kad su projektu galėjo susipažinti visi norintieji, o statybos leidimai išduoti teisėtai.

„Misionierių sodų“ projektui yra suteikti visi reikiami valstybės ir savivaldos institucijų išduodami statybos, tvarkybos ir statybos tvarkomieji leidimai. Kaip yra numatyta teisės aktuose, rengdami teritorijos planavimo dokumentus 2014 metais viešinome projekto koncepciją, o 2015 metų sausį viešinome parengtą specialųjį planą (sprendinius). 2015 metų vasarą specialiojo plano sprendinių viešinimas buvo pakartotas papildomai. Visi norintieji galėjo susipažinti su viešinimo dokumentais Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapiuose. Be to, pati projekto idėja buvo pristatyta ir išrinkta viešame „Misionierių namų“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengtame konkurse“, - teigia M.Ziurina.

UNESCO

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė sakė, jog komisija savo nuogąstavimus išreiškė jau ne kartą - tiek rašant formalius raštus atsakingoms institucijoms, tiek išsakant savo poziciją žiniasklaidoje. Vis dėlto, komisija neturi įgaliojimų veikti, kontroliuoti ar koordinuoti: „Tai turi daryti Paveldo departamentas, Kultūros ministerija, institucijos, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už Vilniaus istorinio centro kaip Pasaulio paveldo objekto prižiūrėjimą ir išsaugojimą“, - sakė ji.

Pasak jos, Pasaulio paveldo vietovėje turi funkcionuoti nacionaliniai teisės aktai ir įstatymai, taip pat veikti ir Pasaulio paveldo konvencija: „Tačiau ne viskas vyksta sklandžiai, ne viskas funkcionuoja ir štai matome to pasekmes“.

R.Vaičekonytė-Kepežinskienė įsitikinusi, jog šiuo metu vykdomos statybos kelia grėsmę architektūriniam paveldui: „Šis projektas tikrai turės įtakos Pasaulio paveldo vietovei ir jos autentiškumui bei vientisumui, kadangi Misionierių ansamblis yra paminėtas Vilniaus istorinio centro nominacijoje kaip sudedamoji šios vertybės dalis. Taip pat ir dėl savo ypatingos vietos - šis ansamblis yra ant šlaito, matomas iš įvairių apžvalgos taškų, formuoja Vilniaus istorinio centro miestovaizdį“.

Jei valstybė nesiima jokių veiksmų, Vilniaus istorinis centras gali būti įrašytas į pavojuje esančių Pasaulio paveldo vertybių sąrašą.

Štai lentelė, kurioje pateikiama informacija apie vidutines būstų kainas įvairiais mėnesiais:

tags: #romenu #gyvenamieji #bustai