Planuojant statybas, svarbu žinoti visus reikalavimus, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį, norint gauti statybos leidimą Rūdausių sodų 11-oje g. 30.
Finansinio Gyvybingumo Įvertinimas
Prieš pradedant bet kokį investicinį projektą, būtina įvertinti jo finansinį gyvybingumą. Tai apima kelis pagrindinius etapus:
- Atsipirkimo laikotarpio nustatymas: Tai laikotarpis, per kurį investicija pradeda generuoti teigiamus pinigų srautus, kol bendra suma tampa teigiama.
- Dabartinės grynosios vertės nustatymas: Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Tai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus, didesnius už grynąją investicijos vertę. Dabartinė grynoji vertė parodo projekto absoliutų efektą atsižvelgiant į laiko veiksnį. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
- Vidinės pelno normos nustatymas: Vidine projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijos rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį (procentinį) investicijos kainos lygį, kurį viršijus projektas tampa nerentabiliu. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė nei vidutinė rinkos palūkanų norma analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesniu laikomas didesnę vidinę pelno normą turintis projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas.
Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas. Projektu nesidomima, jei IRR = i.
Turizmo Potencialas Akmenės Rajone
Remiantis pateikta turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Šiame upės vingyje galima teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų. Atliekant galimybių tyrimą bus nagrinėjamos 2 alternatyvos.
Alternatyvos
Pirma alternatyva apima didelį senovinio tipo namą su 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, 80 vietų konferencijų ar pobūvių salę ir kitas reikalingas patalpas. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.
Antra alternatyva apima kuklesnę kaimo turizmo sodybą, labiau atitinkančią senovines tradicijas. Čia būtų teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos būtų labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams būtų atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie būtų mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Būtų rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės.
Turizmo Populiarumas Lietuvoje
Turizmas Lietuvoje kiekvienais metais populiarėja. Populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė. Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai bandysime spręsti ir Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo.
Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m., lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai. 2005 m., lyginant su 2004, metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės). 2005 m. daugiausia užsienio lankytojų buvo iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų buvo iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų buvo iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos.
Visos trys Baltijos šalys priskiriamos vienam turistiniam regionui. Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes. Taip pat pagal Šiaulių miesto turizmo informacijos centro pateiktus TIC'o lankomumo duomenimis, daugiausia per Šiaulių apskritį (per Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonus) vyksta lankytojai ir užsienio turistai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos (taip pat ir Kaliningrado srities), t.y. tų valstybių, per kurias driekiasi Via Hanza kelias Rytų ir Šiaurės Baltijos regione.
Konkurencija Kaimo Turizmo Sodybų Sektoriuje
Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiose apskrityse veikia 29 kaimo turizmo sodybos. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas.
Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po Ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.
Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą, t.y. apgyvendinimą. Kita vertus, didelis dėmesys neskiriamas papildomoms paslaugoms, tokioms kaip aktyvaus poilsio organizavimas, ekskursijų rengimas ir kt. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.
Pagrindiniai Kaimo Turizmo Segmentai
- Savaitgalio poilsiautojai: Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasikėlimų. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūra kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sodybos siūlo romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių.
- Šeimos: Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Joms reikia daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Reikia rasti būdų suderinti abiejų pusių interesus.
- Specialių interesų žmonės: Šiam segmentui priklauso žmonės, užsiimantys tam tikra veikla, pavyzdžiui, jodinėjimu ar vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
- Verslo arba dalykiniai turistai: Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.
Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus atsižvelgiama į minėtus savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones. Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Nėra duomenų, kiek žmonių galėtų būti potencialiais kaimo turizmo klientais bei jų išlaidas poilsio paslaugoms.
Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės. Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų. Iš viso Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus miesto gyventojų yra 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės. Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai.
Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šios amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkstančių litų pajamos per metus.
Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Iš jų didesnes pajamas, t.y. įmones, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.
Atskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija.
Paslaugų paketo vystymas. Kuriama kaimo turizmo sodyboje bus siekiama p...