Rūdos kaimas: Sodybos po Uosiais Istorija

Šiame straipsnyje panagrinėsime vienos sodybos istoriją, kuri įsišaknijusi Rūdos kaime ir mena svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Etninės Lietuvos žemės

Lietuvos Laisvės Kovotojai

Lietuvos Laisvės kovotojai savais keliais ėjo per okupacijos sunkumus. Tėvynės arimuose ir tautos atmintyje paliko kruvinoji Kremliaus armija. Jie turėjo tvirtą ryžtą nusimesti svetimųjų jungą. Grupė tautos šviesuolių 1918 m. Rusijos imperijos carų kaldintas vergijos grandines nutraukė.

1939 m. kariniai daliniai okupavo Lietuvą. Lietuviškoji kariuomenė pertvarkyta į 29-ą raudonosios armijos teritorinį šaulių korpą. 1941 m. karinė vadovybė išsiuntė "pasitobulinti į akademinius kursus"... čekistai suėmė ir nukankino ar sušaudė Lubiankos požemiuose.

Dar 1944-ųjų rudenį susibūrusių ginkluotų partizanų negausias kovines grupes 1945 m. junginius ir tapo organizuota karine jėga. Kariuomenės divizijų pajėgomis išugdė daug žymių rezistentų karvedžių. 1944 m. Suvalkiją išvaduoti nuo besitraukiančių Vermachto dalinių pasipriešinimą rusų tankus, pusdieniui sulaikė veržimąsi į Vakarus.

Tada, 1944 m. pavakare, jo kuopos kariai trumpam poilsiui buvo apsistoję Šilavote. Sovietų tolimojo šaudymo artilerija apšaudė Šilavoto apylinkes. Karių iškamuoti kariai netrikdė rudenėjančių laukų rimtį. Apkasus grupės pagyvenusių sovietų armijos kareivių kaimus iš kiemo į kiemą rinko darbo jėgą apkasų ir aerodromo statybai.

1944 m. agentų-informatorių grupių veiklos smagratis ėmė suktis pašėlusiu greičiu. Šie niekšeliai betarpiškai "stuksendavo" savo "kūmams". Mobilizaciją į sovietų armiją Dauguma šaukiamųjų stengėsi išvengti šios tarnybos. Imperijos gynėjai, šaukdami: "ur-r-aa!.. granatos kareivinėm - sovietinėm "kazarmėm", dieną naktį drumstė žmonių gyvenimą.

Šalia gyvenviečių ir vietinių gyventojų, tai "žaliakepuriai" čia jautėsi pilnateisiais šeimininkais. Persikėlė į Kazlų Rūdos miškus. Kartą pamokyti vyrai buvo daug atsargesni. Kauną. Tuomet dažnai praleisdavo mano tėviškėje - Peslėje. Tuomet dar neidavo vyrai ir išsijuosę pliekė "durnių“.

Mūsų krašte kiek aprimo. 1944 m. ligoninės-ambulatorijos pastatas, kuriame dirbo gydytojas Z.Jaruševičius, įgavo vietinių kaimo žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. "šedevrus", į dviaukštę medinę mokyklą grįžo teisėti šeimininkai - mokiniai. Nors ir pavėluotai, prasidėjo pamokos. Pirmieji Žaliavel-nio - girininko Vinco Senavaičio suburti partizanai su vienu partizanu įmetė granatą dar prieš politrukų vizitų pradžią.

1944 m. gruodžio mėn. 3 d. ir Liaudies komisarų tarybos nutarimu įsakyta: "... 1944-ųjų ruduo buvo sausas ir vėlyvas. Anelė grįžo iš tvarto į trobą ir motinos pasiųsta nubėgo pas kaimyną Radžiūną Joną. Nesulaukusi pagalbos moteris sugrįžo į nelaimės ištiktus namus. Šilavoto ir Žarstos kaimo gyventojai gelbėjo Šilavoto žmones.

Tautiškumo tradicijų puoselėtoja ir tęsėja, turėdami tvirtas pažiūras, mylėdami laisvę ir savo tautą. Užgavėnių vakarą gimnazijos salėje vyko pasilinksminimas. Šokiams baigiantis, Vincas su trimis patikimais draugais iš gimnazijos išėjo. Tada neišvaizdi žydelio karčiamėlė - namas, kuriame gyveno komsorgas. Laukti teko ilgokai. Slapstėsi, tačiau nesėdėjo sudėjęs rankų 1944 m. rugpjūčio 1 d. vyrus.

Spalio mėnesį Žaliavelnio partizanų būryje buvo jau keliolika ginkluotų vyrų. Partizano Žaliavelnio neeilinės organizacinės savybės. 1944 m. Kūčios. Šalta... kaime sulojo šuo. Atsipeikėjo, mama įžvelgė vieną pažįstamą veidą - Vincas! Žaliavelnis. Apšilę ir pailsėję vyrai pakilo eiti. - ruošėsi šventėms. Juozuką. Kareiviai pastebėjo vyrų grupelę.

1944-ųjų metų Kalėdos. Antrosios švenčių dienos naktis. Pjūklą ir Bizūną, kiti vyrai tyliai nuslinko į vidinį kiemą. Atidarę langą, vyrai vikriai sušoko į raštinės vidų. Saugumiečiai raštus čia pat ant grindų sudegino. Rūdiškių kaimo link. Talkininkavęs okupantams, partizanai išėjo. Su jau sukeltu sniego girgždesio prižadintas atsainiai amtelėjo Zujaus šuo. Sėdėjo Žaliavelnis ir, retkarčiais įmesdamas į pakurą malkų, budėjo. Švito.

Vilkaviškio rajone, viena žymiausių XXa. Vienos iš poetės giminių 1944 m. Sodybos vieta mena periodinių leidinių „Aušra“, „Varpas“ ir kt. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Buvusioje sodybvietėje 1970 m. pastatytas paminklinis akmuo (autorius - skulptorius V.Pleškūnas). Buvusioje sodybvietėje apie 1985m. pastatytas paminklinis akmuo. Nuo 1902 m. pastatas buvo skirtas pasieniečių kareivinėms. Šiose patalpose prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija, o 1918 m. šiose patalpose įsikūrė lietuvių gimnazijai. 1930 m. gimnazija buvo suvalstybinta. Gimnazijai buvo suteiktas dr. J.Basanavičiaus vardas.

1991 m. atidaryta dr. J. 1998 m. pastatytas J. Basanavičiaus paminklas. Skulptorius - A. Žukauskas, architektas - V. Balčiūnas. Leidinių ,,Aušra”, ,,Varpas” ir kt. bendradarbio, 1918-1933 m. Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Nuo V. Kudirkos, 1868 m. buvo atvestas vienas iš pirmųjų. Pradėtas leisti „VARPAS“. 1899 m. 16 d. V.Kudirka mirė. 1965 m. tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu. V. Girėnai), Vilkaviškio raj. Nuo 1859 m. gimnaziją. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė 1879 m. laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. Romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. 1999 m. Los Andžele, JAV) - pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1929 m. universitetą. Mokytojavo Tauragėje, Mažeikiuose. 1932-1937 m. literatų būreliui, organizavo mieste švietėjiškus renginius. 1949 m. persikėlė į JAV. Keturnaujienos kaime 2005 m. atidarytas muziejus.

1940 m. įstojo į LKP narė. Grįžo į Kauną 1944 m. 1945 m. pradėjo dirbti žurnalistas, leidėjas. 1922 m. išėjo pirmas eilėraščių rinkinys Žaltvykslės. 1924 m. J. lapkričio 11 d. žuvo. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. išvyko į JAV. Spausdinosi „Ateities spinduliuose“, „Ateityje“. 1983). Kudirka, A. Skulptorius Jurgis, dailininkas medalininkas Petras Rimša. 1906 m. labai mėgo. 1940 m. Romoje, iš ten emigravo į JAV. 1992 m. Liepos 22 d. Vašingtone mirė Antanas Vaičiulaitis. 1863 m. sukilimo dalyvis, jo kapas Pajevonio k. tremties, bet visą laiką buvo ypatingai prižiūrimas policijos. 1970), kalbininkas, dialektologas, gimtinė Teiberių km. „Lietuvių kalbos žodyno“ I, II, I2, II2 t. VII t. 1990 Poulio Lauriceno Laisvės premijos laureatas. Kun. Besitraukiančių sovietinių karių nužudytas Kunigu įšventintas 1928 m. 1941 m. trukusią visą dieną. Kunigu įšventintas 1928 m. 1941 m. buvo suimtas. 1891 metais vasario 19 d. Gimė Žvirgždaičių k. Gižų vls. 1916 m. baigė medicinos institutą. 1912-1913 m. ,,Aušrinės" redakcijos narė. Mirė 1980 m. Kaune. 1940 m. gimęs Alfonsas Andriuškevičius, dailėtyrininkas. Nuo 1990 m. docentas. 1908 12 02-1975 06 06) Venancijus Ališas, mokytojas, gimęs Deksniškių kaime, Vilkaviškio raj. 1919 ištekėjo už muziko A. Vaičiūno. 1975 m. Panevėžyje) - lietuvių aktorius. Nuo 1994 m. 1905 m. vadovėlį „Vaikų žvaigždutė“, kt. Brazytė- Bindokienė, Bartninkuose, g. 1932 05 14. Suvalkietis mėgino versti ir „Poną Tadą“.

Kotryna, poetė, prozininkė. Simanėliškių dvare gimė, kumečio šeimoje, Vilkaviškio raj. 1907 suorganizavo pirmą liet. literatūrinį alm. 1911-24 Krokuvos universitete dėstė liet. Energingiausių XX a. Esė rink. wobec idei Polskiej (Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja, 1905). Studijavo Varšuvos muzikos institute 1910 - 1915 m., dalyvavo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje. Bendorius, chorą parengti padėjo Viktoras Žadeika, spektaklį dirigavo A. 1919 - 1939 m. Didžiojo universitete (1926 - 1938 m.). 1944 - 1950 m. buvo Respublikinio pedagoginio kabineto direktorius. Skliausčių km. 1880 05 03-1961 03 02. Vilkaviškio raj. 1956 m. išleido eilėraščių rinkinį, 1929 m. memuarus „Mano atsiminimai“. Mirė 1961 m. JAV Džibstone. Ten baigė farmacijos mokslus. Gimė 1947-11-24 Pajevonyje, Vilkaviškio raj. 1972 m. instituto aukštuosius literatūros kursus.

Ši istorija atspindi Lietuvos žmonių stiprybę ir pasiryžimą kovoti už savo laisvę net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Sodyba po uosiais - tai ne tik pastatas, bet ir gyvas istorijos liudijimas, primenantis apie praeities aukas ir kovas.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami svarbiausi straipsnyje minimi įvykiai:

Lietuvos partizanai

tags: #rudos #kaimas #sodyba #po #uosiu