Rūkymo Draudimas Bendrosiose Patalpose Lietuvoje: Įstatymai, Skundai ir Realijos

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti tam tikrose daugiabučių namų vietose. Šis įstatymas, numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje, siekia apsaugoti nerūkančių gyventojų teises ir sveikatą. Panagrinėkime, kokie apribojimai įtvirtinti, kaip jie veikia praktikoje ir kokios baudos gresia pažeidėjams.

Kada Rūkyti Draudžiama?

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad rūkyti šiuo metu yra draudžiama:

• Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose (taikoma bendrai voniai, tualetui, koridoriui ir kitoms bendroms patalpoms bute, kurio kambariai priklauso atskiriems savininkams).
• Kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse (taikoma bendroms namo laiptinėms, koridoriams, rūsiams, palėpėms, virtuvėms, tualetams ir pan.).
• Daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.

Taigi, rūkyti draudžiama šiais atvejais:

• Bendrosiose patalpose - laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse, virtuvėse, bendruose tualetuose.
• Buto patalpose, priklausančiose skirtingiems savininkams (pvz., bendrai voniai ar koridoriui).
• Privačiuose balkonuose, terasose ir lodžijose, jei bent vienas gyventojas pareiškia prieštaravimą.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai įtvirtino papildomas ribas, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų patalpas.

Kas gali pateikti prieštaravimą?

Prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti:

• Buto ar patalpų savininkas.
• Gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą daugiabutyje.
• Nuomininkas, kuris gyvena name, bet nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (draudimas galios tik 6 mėnesius, jei per tą laiką deklaracija nepateikiama).

Prieštaravimas teikiamas savivaldybei elektronine forma, el. paštu ar paštu. Pavyzdžiui, Vilniuje jis siunčiamas adresu Konstitucijos pr. 3 arba el. Įsakymai viešai skelbiami:

• Teisės aktų registre www.e-tar.lt.
• Savivaldybės interneto svetainėje.

Uždraudus rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ar lodžijose, administratoriui ar bendrijai tenka pareiga informuoti gyventojus ir pasirūpinti draudimo įgyvendinimu. Tai apima informacinių ženklų įrengimą, techninę priežiūrą bei pastato bendrosios tvarkos užtikrinimą.

Gali būti aktualu: bendrijos pirmininkas, bendrijos steigimas

Mūsų teikiamos paslaugos, tokios kaip nekilnojamojo turto administravimas, laiptinių valymas, teritorijos priežiūra, priešgaisrinių sistemų ar liftų priežiūra, 24/7 avarinė tarnyba, leidžia užtikrinti, kad pastatas būtų tvarkingas, saugus ir atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus.

Skundai ir Situacija Miestuose

Įdomu, kaip šis draudimas veikia skirtinguose Lietuvos miestuose. Pasirodo, kai kurie miestai per 3 metus dėl to nėra gavę nei vieno skundo. Kiti jų susilaukia kas mėnesį, tačiau nebuvo skirta nė viena bauda, mat niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti šio nusižengimo.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad šiuo metu rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiama 2004-iuose Vilniaus daugiabučiuose. O nuo lapkričio 13 d. sąrašą papildė dar 11.

K. Sakalauskienė įvardijo, kad šis draudimas galioja maždaug 500 Kauno daugiabučių. Klaipėdos miesto savivaldybės sąraše, anot L. Lapinsko, yra 293 tokie daugiabučiai. Šiaulių miesto savivaldybėje rūkyti balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiame 165 daugiabučiuose. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio, Panevėžyje tą draudžiama daryti 97 daugiabučiuose. Alytuje - 59, Marijampolėje - 37, Mažeikiuose - 43 daugiabučiuose.

Vilniaus savivaldybė, atstovo teigimu, skundų dėl kaimynų rūkymo daugiabučiuose, kuriuose - draudžiama rūkyti, gauna po kelis per mėnesį. Kaune nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl įvairių su tabaku susijusių nusižengimų buvo gauta 30 skundų. Tą pastebi ir T. Martinaitis - anot jo, Panevėžyje iš viso buvo gauta vos keletas skundų dėl rūkymo balkonuose. Kita dalis skundų - dėl gyventojų, kurie po draudimo rūkyti balkonuose pradėjo tai daryti butuose.

Klaipėda nuo 2021 m. pradžios dėl rūkymo yra gavusi 35 skundus. Juos, anot atstovo, teikia kaimynai: „Pastebime, kad skundų dėl rūkymo balkonuose, lyginant su 2021 m., sumažėjo.“ Šiaulių savivaldybė dėl rūkymo minėtose vietose nuo draudimo įsigaliojimo yra gavusi 56 pranešimus. Atstovai paminėjo, kad keliuose iš daugiabučių, dėl kurių buvo kreiptasi, rūkymas net nebuvo uždraustas. Mažeikiuose tokių skundų per beveik 3 metus buvo 12, Alytuje - vos 7, o Marijampolėje jų nebuvo nė vieno.

„Daugiausiai skundžiasi auginantys mažamečius vaikus, ypač vasarą, kai dažniau vėdinamos patalpos - atidaromi langai, balkonų durys“, - pastebėjimais dalinosi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai.

Pašnekovai paminėjo, kad būna atvejų, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.

Gyventojai taip pat praneša apie rūkymą butuose, tačiau dėl to taip pat nieko negalima padaryti: kol balkonuose rūkyti draudžiama, butuose - galima.

Vilniaus miesto savivaldybė „Delfi“ patvirtino, kad jau sulaukia skundų, jog dabar daugiau rūkoma butuose, tačiau priduria, kad nėra kaip patikrinti, jog dūmai iš konkretaus buto iš tikrųjų patenka į kitą butą.

Taip pat nurodė, kad sąrašas butų, kuriuose draudžiama rūkyti nėra įslaptintas ir viešai prieinamas ČIA.

Baudos už Rūkymo Draudimo Pažeidimus

G. Gatulis nurodė, kad už rūkymą daugiabučiuose, kuriuose tą daryti draudžiama, asmenys gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai - nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų (butų), kuriuose buvo rūkoma, savininkams skiriama bauda nuo 30 iki 60 eurų. Nusižengimą pakartojus - nuo 60 iki 120 eurų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus aiškinimu, jei, pavyzdžiui, balkone rūkė ne pats buto savininkas, o kitas asmuo, tai savininkas turi nurodyti ten rūkiusio asmens duomenis: vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą. Jei šių duomenų buto savininkas nenurodo, tada jis yra baudžiamas minėta 30-120 eurų bauda.

Įdomu ir tai, kad už rūkymą balkone skiriamos dviejų tipų baudos: vienais atvejais ją gauna buto savininkas, kitais - nusižengimą padaręs asmuo.

Statistika apie baudas

G. Gatulis atskleidė, kad Kaune per visą draudimo laikotarpį administracinės nuobaudos už rūkymą balkonuose buvo paskirtos 32 asmenims. Klaipėdoje, atstovo teigimu, buvo pareikšta 12 žodinių pastabų ir surašytas 1 administracinio nusižengimo protokolas, t. y. skirta viena bauda. Šiaulių miesto savivaldybė iš viso yra užregistravusi 45 su tabako įstatymo pažeidimu susijusias veikas, tačiau piniginės baudos paskirtos tik 9. Panevėžyje - 2. O Mažeikiuose iš 12 skundų oficialiai įrodymus dėl rūkymo (nuotraukos, nurodomi konkretūs rūkę asmenys) pateikė tik 2 piliečiai - tiek ir buvo surašyta administracinių nusižengimų protokolų. Kadangi Marijampolė negavo jokių skundų, nubaustų asmenų taip pat nėra. Baudų negavo ir nė vienas Alytaus gyventojas.

„Vienas atvejis buvo gautas su filmuota medžiaga. Tačiau tas namas Alytaus mieste dar nėra paskelbtas nerūkymo zona. Atliekant tyrimą eigoje paaiškėjo, kad faktai nepasitvirtino, nes, apklausus gretimai gyvenančius kaimynus, jie tai paneigė. Pranešėjo pateikta filmuota medžiaga buvo labai prastos kokybės ir vadovaujantis ja nustatyti, kad ten buvo tas rūkantis asmuo, pritrūko faktų ir daugiau įrodymų. Asmuo, rūkęs savo balkone, buvo tik įspėtas“, - pasakojo Alytaus miesto savivaldybės atstovai.

O Vilniuje, skundų dėl rūkančių kaimynų gaunant kiekvieną mėnesį, iki šiol nėra nubaustas nė vienas asmuo. Atstovo vertinimu, daugiausia tą lemia įrodymų neturėjimas.

Vis tik, nepaisant to, gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų, vardijo G. Grubinskas.

„Taip pat rekomenduojame skundą pateikusiems asmenims pasikalbėti su rūkančiais kaimynais, geranoriškai paraginti atsižvelgti į nerūkančių pastato gyventojų prieštaravimą“, - paminėjo jis.

Nubausti nėra paprasta - būtina ne tik vaizdinė medžiaga

Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius paminėjo, kad asmenys policijai ar savivaldybės administracijai pranešti apie draudimo rūkyti pažeidimus gali tik tame daugiabutyje, kuriame jie patys yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje faktą ir aplinkybes: „Pateikti objektyvius duomenis paprastai būna sudėtinga, kadangi įrodyti administracinės teisės nusižengimą reikia pateikiant atitinkamus įrodymus, kurie turi būti surinkti įstatyme numatytu būdu, t. y. teisėtai. Tokie duomenys gali būti nuotrauka, vaizdo įrašas, ne vieno liudytojo parodymai, paties pažeidėjo prisipažinimas ir pan.“

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pabrėžė, kad, norint pranešti apie tokį nusižengimą, namo ir buto numeriai yra būtini. Jis neslėpė, kad be įrodymų (nesant nuotraukų ar vaizdo įrašų) ir asmeniui neigiant nusižengimą, jis negali būti nubaustas. Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas dar pridūrė, kad nuotraukose / vaizdo įrašuose balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo turi būti aiškiai matomas.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pastebi, kad asmenys dažnai neužfiksuoja vykdomo pažeidimo, nenori ar paprasčiausiai negali nurodyti buto, kurio balkone rūkoma, apie rūkymą nori pranešti anonimiškai: „Dažnai informuoja, kad rūko kaimynai, bet nežino, iš kurio buto. Todėl nustatyti rūkančiuosius - sudėtinga. Asmenys būna informuojami, kad pranešime nėra patvirtinta liudytojo tapatybė, kad pranešime turėjo būti nurodyti liudytojo duomenys (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir kt.), pranešimas turėjo būti pasirašytas fiziniu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pranešimuose pateikti duomenys nepatvirtina rūkymo fakto, neįmanoma nustatyti, ar asmens vykdyta veika turi administracinio nusižengimo požymių, taip pat neįmanoma nustatyti veiką vykdžiusio asmens.“

Praktiniai Apribojimai Gyventojams

Pagal įstatymą, buto savininkas ar nuomininkas, rūkantis savo patalpose, privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitus butus. Nepavykus to užtikrinti, gali būti taikoma atsakomybė.

Kokie praktiniai apribojimai taikomi gyventojams?

• Rūkyti leidžiama tik savo bute, tačiau privaloma užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kaimynų patalpas.
• Rūkyti lauke, daugiabučio kieme ar šalia pastato teisės aktai nedraudžia.
• Draudimas galioja tol, kol gyventojas, pareiškęs prieštaravimą, gyvena name ir jo deklaracija galiojanti. Jei prieštaravimą pateikė nedeklaravęs nuomininkas, po 6 mėnesių draudimas automatiškai panaikinamas.

Įžvelgia kelias grėsmes

Nors ir sutvarkyti ventiliaciją senesniuose daugiabučiuose ne visada įmanoma, jeigu rūkantys asmenys nusprendžia tai daryti savo namuose, tačiau pasiteiravus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, ar iš tikrųjų reikia baimintis, kad gyventojams pradėjus rūkyti savo butuose, išaugs gaisrų tikimybė dėl rūkymo patalpose, jis sakė, kad kiekvienais metais kyla tokių gaisrų.

„Galima iš karto paminėti, kad tai yra daugiausiai gyvybių nusinešanti gaisrų priežastis. Būtent dėl neatsargaus rūkymo dažniausiai žūstama gaisre. Kalbant apie gaisrų skaičių, tai, pavyzdžiui, tas skaičius dėl rūkymo sukeltų gaisrų svyruoja tarp 200 - 300. Paskutiniais metais buvo 241 gaisras sukeltas, o žuvo 38 žmonės. Galima sakyti, kad apie 40 visų žūstančių gaisruose yra būtent dėl neatsargaus rūkymo žuvę žmonės.“

Kalbėdamas apie tai, kaip reikalavimas drausti rūkyti daugiabučio balkonuose, galėtų daryti įtaką tokių gaisrų skaičiaus didėjimui, A. Gudžiauskas aiškino, kad kol kas apie tai labai sunku ką nors daug pasakyti.

„Matyt, tik suskaičiavę šių metų statistiką ir palyginę su ankstesniais metais, galėsime padaryti išvadas. Tačiau galima pasakyti, kad didesnę rūkymo problemą pastebime kaimuose, mat daugiau žmonių žūsta būtent kaimo vietovėse ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose dėl neatsargaus rūkymo. Daugiabučiuose dėl neatsargaus rūkymo žūsta, lyginant su kaimo vietovėmis, gerokai mažiau, t. y. keturiskart.“

Vis dėlto jis akcentavo, kad gaisrų dėl neatsargaus rūkymo miestuose kyla daugiau negu kaimuose, bet jie tiesiog yra greičiau pastebimi, užgesinami ir sukelia ne tokius tragiškus padarinius.

A. Gudžiauskas sakė, kad dabar galima tik spėlioti, ar galimai rūkoriams perėjus rūkyti į savo kambarius iš balkono išaugtų tokių gaisrų skaičius.

„Pasidomėję statistika pastebėjome, kad daugiabučiuose labai nemažai kildavo gaisrų balkonuose dėl numestų nuorūkų. Žmonės, kai rūkydavo balkonuose, ne visada cigaretes užgesindavo, tiesiog mesdavo, o iš didesnio aukščio krintančias nuorūkos krisdavo pas kaimynus į balkonus, arba netgi tuose balkonuose, kur buvo rūkoma, irgi kildavo gaisrai.“

Specialisto teigimu, jų tarnyba mato dar tokią grėsmę, kad nusprendusieji rūkyti patalpose gali išimti autonominių dūmų detektorių baterijas ir tai būtų taip pat pavojinga, jeigu ateityje įsipliekstų ugnis.

„Pats blogiausias dalykas yra rūkyti atsigulus lovoje, nes tai būtent yra dažniausia priežastis dėl ko žmonės žūsta. Reikėtų nerūkyti lovoje ir tai daryti budrios būklės, kad rūkydami žmonės neužmigtų su nuorūka rankoje. Taip pat parūkius visuomet reikėtų užgesinti nuorūką taip, kad ji netgi nesmilktų. Tam turėtų būti naudojama peleninė arba koks nors indas su vandeniu. Vis tik pagrindinis patarimas būtų, kad geriausia būtų rūkyti išėjus į lauką.“

Kas atsakingas už taisyklių laikymąsi?

Draudimo nesilaikantis asmuo atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį. Bauda siekia nuo 20 iki 90 eurų.

Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą, gali pranešti policijai ar savivaldybei apie pažeidimus, pateikdami duomenis, patvirtinančius faktą.

tags: #rukymas #bendrosiose #patalpose