Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Koeficientas: Apskaita ir Metodai

Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuojanti ekonominę naudą. Ilgalaikis turtas gali būti pastatai, įranga, programinė įranga ar net investicijos. Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis.

Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientą, jo apskaičiavimo metodus ir svarbą įmonės finansinėje apskaitoje.

Ilgalaikio Turto Klasifikacija

Pagal tai, kaip planuojama panaudoti turtą įmonės veikloje, skiriamos dvi formos: ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Ilgalaikis turtas skirstomas į:

• Formavimo savikaina. Jai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar organizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje daugiau kaip vienerius metus.
• Ilgalaikis materialusis turtas (IMT).
• Ilgalaikis nematerialusis turtas (INT).
• Ilgalaikis finansinis turtas.

Ilgalaikis materialusis turtas (IMT) sudaro svarbiausią ilgalaikio turto dalį, tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienus metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.

Pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
• Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.
• Kitas materialusis turtas (laikinai atitrauktas iš įmonės veiklos bei rezervuotas ilgalaikis turtas, įmonės gyvenamieji namai ir.
• Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

Ilgalaikis nematerialusis turtas (INT) - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar privilegijomis. Šis turtas nnaudojamas ilgą laiką ( ilgiau nei vienerius mtus ).

Pavyzdžiai:

• Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
• Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
• Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
• Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.

Ilgalaikis finansinis turtas  tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu. Tai ne apčiuopiamas objektas, o "teisė", kurios dydis priklauso ne nuo analizuojamos įmonės sėkmingos veiklos, o nuo to, kokius sprendimus priima vertybinius p...

IMT įkainojimas ir nusidėvėjimas

Tam, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti nusidėvėjimą, reikia žinoti, kaip turto vertė keičiasi per visą šio turto naudojimo laiką. Kaip matyti iš grafiko, pradiniu laiko momentu turto vertė lygi įsigijimo vertei, o periodo gale nukrenta iki likvidacinės.

Pagrindiniai elementai, reikalingi nusidėvėjimui apskaičiuoti:

1. Formavimo savikaina.
2. Likutinė vertė. Ji apskaičiuojama iš pradinės turto vertės atėmus nudėvėtą turto sumą.
3. Likvidacinė vertė. Tai tokia vertė, kurios nereikia nudėvėti.
4. Atstatomoji vertė.

Gamybos ir aptarnavimo procese IMT dėvisi. Nusidėvėjimas - tai turto vertės praradimas dėl fizinio moralinio senėjimo proceso. Fizinis nnusidėvėjimas pasireiškia per tam tikro turto nesugebėjimą atlikti jam skirtas funkcijas dėl fizinių proceso poveikio, pvz; rūdijimo, metalo dilimo dirbant staklėms, cheminių medžiagų poveikio ir pan. Moralinis nusidėvėjimas pasireiškia tuo, kad keičiasi poreikis toms funkcijoms, kurioms atlikti yra skirtas technologijos vystymasis: atsiranda nauja technika, kuri yra panašesnė už ankstesnę savo techniais ekonominiais parametrais.

Nusidėvėjimo apskaitos metodai

Daugelio šalių valdžia, skatindama techninę įmonių pažangą, apmokestinamajam rezultatui apskaičiuoti leidžia taikyti pagreitintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos metodus. Tokių metodų esmė ta, kad išvedant apmokestinamąjį (bet ne apskaitinį, t. y. Pateiksiu du pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus: mažėjančios vertės ir metų skaičiaus. tiesinį bei produkcijos metodus. Tačiau šiuo atveju pirmaisiais turto naudojimo (nudėvėjimo) metais į sąnaudas nurašoma didžiausia nudėvimo turto įsigijimo savikainos dalis. Kiekvieną vėlesnį laikotarpį ši dalis proporcingai mažėja. Nusidėvėjimo sąnaudų suma apskaičiuojama dauginant turto nudėvėtina vertę (įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumą) iš nusidėvėjimo normos, kuri šiuo atveju yra kintanti.

Metų skaičiaus metodas. Nusidėvėjimo norma kiekvienam laikotarpiui apskaičiuojama atskirai. Ji išreiškiama trupmena, kurios skaitiklyje įrašomas likusių turto naudojimo įmonėje metų skaičius (pirmaisiais metais jis bus lygus visam prognozuojamam turto naudojimo terminui), o vardiklyje mmetų, per kuriuos numatoma turtą naudoti įmonės veikloje, suma. Pavyzdžiui, turtą numačius naudoti 3 metus, vardiklio reikšmė bus lygi 1+2+3=6. Tokiu būdu skaitiklio reikšmė kiekvieną vėlesnį laikotarpį sumažėja vienetu (vardiklis išlieka pastovus), taip išdalijant nusidėvėjimo sąnaudas atskiriems laikotarpiams. Pavyzdžiui, jau minėtą 3 metų naudojimo laikotarpį pirmaisiais metais į sąnaudas nurašysime 3/6, antraisiais - 2/6, o trečiaisiais - 1/6 šio turto nudėvėtinos vertės. Įmonės, sudarančios tarpines atskaitomybes ir dėl to priverstos skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą trumpesniems periodams (pavyzdžiui, ketvirčiams), aukščiau pateiktos fformulės negali modifikuoti, rodiklį T išreikšdamos ne metais, bet mėnesiais ar ketvirčiais. Šitaip jos dar labiau, nei numato aptariamas metodas, padidintų pirmųjų ataskaitinių laikotarpių nusidėvėjimo sąnaudas. Taikant metų skaičiaus metodą, turto eksploatacijos laikotarpis gali būti išreikštas tik metais. Be abejo, tai yra šio metodo ribotumas. Tačiau jį taikant, bet kuriuo atveju neatspindimas tikrasis (ar bent apytikris) ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas. Jo, kaip ir dvigubai mažėjančios vertės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodo, esmė ir pasireiškia ne siekimu tiksliai ir teisingai atspindėti įmonėje vykstančius procesus. Pagreitinti nudėvėjimo metodai skirti vien tik valdžios suteiktoms mokestinėms lengvatoms realizuoti. Tuo tarpu finansinėje apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas bus nudėvimas tiesiniu ar produkcijos metodu, taigi ir šio turto būklė bei jo naudojimas finansinėje atskaitomybėje bus atspindėti teisingai.

Pavyzdžiui, tarkime, įmonė įsigijo tekinimo stakles už 11 000 Lt. Įmonės ekspertai nustatė, kad šių staklių naudojimo trukmė bus 5 metai, o jų likvidacinė vertė -1000 Lt.

Dvigubas-mažėjančios vertės metodas - antrasis iš pagreitintų ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo būdų, kurį taikant pirmaisiais turto eksploatavimo metais, į sąnaudas nurašoma didžiausia įsigijimo savikainos dalis, o kiekvienais vėlesniais - atitinkamai mažėjanti dalis. Šis metodas išskirtinis tuo, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo turto nudėvėtinos vertės (įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumo), bet nuo jo likutinės vertės. Metinė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma šiuo atveju išreiškiama kaip to turto dar nenudėvėtos likutinės vertės ir nusidėvėjimo koeficiento (procento) sandauga.

L1 - ilgalaikio materialiojo turto likutinė (nudėvėta) suma. Taigi apskaičiuojant ataskaitinių metų nusidėvėjimo sąnaudas, šis fiksuotas koeficientas (procentas) dauginamas iš turto likutinės vertės. Tarkime, įmonė įsigijo tekinimo stakles už 11 000 Lt, Įmonės ekspertai nustatė, kad šių staklių naudojimo trukmė bus 5 metai, o jų likvidacinė vertė - 1000 Lt. Įsigytų staklių nusidėvėjimui skaičiuoti pasirinkta 40% metinė nusidėvėjimo norma. Taikant dvigubą-mažėjančios vertės metodą, kkaip ir skaičiuojant metų skaičiaus metodu, rodiklis T gali būti išreikštas tik metais. Kaip ir metų skaičiaus metodo taikymo atveju. Finansinėje apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas dažniausiai nudėvimas tiesiniu arba produkcijos metodais, todėl finansinė atskaitomybė paprastai nebūna iškraipoma. Nors gali pasitaikyti atvejų, kai turtas realiai jo naudojimo pradžioje nusidėvi labai greitai, o vėliau naudojamas kaip įprastinė pajamų uždirbimo priemonė (pavyzdžiui, itin tikslios staklės, prabangių viešbučių įranga ir pan.). Su tokia problema susidurs įmonės, sudarančios tarpines atskaitomybes bei naudojančios turtą ne visus finansinius metus (pvz., metų viduryje pradedančios eksploatuoti naują arba likviduojančios seną turtą). daug savo naudingųjų savybių (todėl ir vertės), o su kiekvienais paskesniais - proporcingai mažiau. Tačiau netgi ir tuo atveju šį ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo būdą reikia rinktis labai atsargiai, įvertinus, ar paskutiniaisiais naudojimo metais (kai turto nusidėvėjimas, taigi ir nusidėvėjimo sąnaudos bus labai mažos) įmonė turės už ką mokėti didelį pelno mokestį arba galės įsigyti naują ilgalaikį turtą, kurį pagreitintai nudėvėdama sutaupytų pagreitinto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaita.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai nusidėvėjimo metodai:

Praktinis taikymas ir svarbūs aspektai

Svarbu pažymėti, kad pagreitinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo būdai skirti taikyti ne bendrojoje finansinėje apskaitoje, o apskaičiuojant apmokestinamąjį veiklos rezultatą. Tačiau praktiškai gana dažnai susiduriama su aplinkybėmis, kai pagreitinto nudėvėjimo metodus tikslinga taikyti ir finansinėje apskaitoje. Pirmiausia dėl to, kad nereikėtų daryti labai sudėtingų perskaičiavimų, nustatant finansinėje apskaitoje išvestų ir apmokestinimo tikslais apskaičiuojamų rezultatų skirtumus. Jeigu įmonė, kurios ilgalaikis turtas nusidėvi tiesioginiu būdu, mokesčių optimizavimo tikslais imtų naudoti pagreitintus to turto nudėvėjimo metodus, jos buhalterijai praktiškai tektų vesti dvigubą ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimo sąnaudų apskaitą. Tačiau gana dažni atvejai, kai ir finansinėje apskaitoje pagreitinti nusidėvėjimo skaičiavimo metodai atitinka arba beveik atitinka tikrąjį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pavyzdžiui, pradėjus eksploatuoti prabangų viešbutį, pirmaisiais metais už jo kambarių nuomą uždirbama labai daug pajamų. Po kkelerių metų šie apartamentai nutriūšta, ir už gyvenimą juose nuomininkai sutiktų mokėti daug mažiau, - kaip vidutiniame viešbutyje. Tačiau paskui juos nemažai metų galima nuomoti nebrangiai. Tai paprasčiausias ilgalaikio turto pagreitinto nusidėvėjimo pavyzdys, kai turtas naudojimo pradžioje nusidėvi daug greičiau nei per visą likusį naudojimo laiką. Panašiais atvejais pagreitintus jo nusidėvėjimo būdus tikslinga naudoti tiek finansinėje, tiek mokesčiams skirtoje apskaitoje.

Tačiau neretai pasitaiko, kad, siekdamos taupyti ne tik mokesčių, bet ir apskaitos vedimo sąskaita, įmonės pagreitinto nudėvėjimo būdus ima taikyti nnet ir tuomet, kai jų turtas nusidėvi tolygiai per visą naudojimo laiką. Atkreipime dėmesį: nudėvimas tik eksploatuojamas turtas. Jeigu turtas užkonservuojamas arba nenaudojamas dėl ilgalaikio remonto, nėra jokio pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo, juk toks turtas neuždirba ir pajamų. Kita vertus, remontuojant turtą, jis ne tik nesusidėvi, bet jo vertė netgi didėja. Todėl labai svarbu tiksliai dokumentuoti ilgalaikio turto naudojimo pradžią, taip pat ir jo naudojimo nutraukimą. Čia nepakanka Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo ar ilgalaikio turto likvidavimo aktų, nes priimtas ilgalaikis turtas nebūtinai tuoj pat pradedamas naudoti. Jo nusidėvėjimo apskaita pradedama vesti tuomet, kai surašomas Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas. Tuomet nuo kito mėnesio pirmosios dienos pradedamas skaičiuoti nusidėvėjimas, ir tokio apskaičiavimo pagrindas - buhalterijos parengta atitinkama Buhalterinė pažyma.

Beje, remdamasi įmonės vadovo įsakymais, kiekvieną kartą apskaičiuodama ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumą, buhalterija privalo parengti atitinkamą dokumentą, kitaip po kiek laiko būtų neįmanoma nustatyti, kodėl būtent tokia, o ne kitokia ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir atitinkamų nusidėvėjimo sąnaudų suma apskaičiuota. Tačiau tai nereiškia, kad neturi būti skaičiuojamas kiekvieno fiziškai įįmonėje nesančio ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir registruojamos atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos. Pavyzdžiui, įmonė gali ilgalaikį turtą išnuomoti kitai įmonei. Be abejo, jis bus pervežtas nuomininkui, tačiau pastarasis mokės nuomos mokestį, kurį savo sąskaitose ir atskaitomybėje atspindės nuomotojas kaip nuomos pajamas.

Kai kurios ilgalaikio turto rūšys apskritai nenudėvimos. Pirmiausia, kaip minėjome, nenudėvima žemė. Tačiau yra ir kitokio ilgalaikio turto, kurio vertė metams bėgant ne tik nemažėja, bet netgi didėja. Todėl būtų neteisinga registruoti tokio turto vertės sumažėjimą dėl nusidėvėjimo. Pavyzdžiui, neskaičiuojamas į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto, taip pat muziejų eksponatų nusidėvėjimas. Išties juokingai atrodytų Leonardo da Vinčio „Monos Lizos” nusidėvėjimas! Todėl dar kartą akcentuoju, kad buhalterinė apskaita - tik mus supančio pasaulio netobulas vaizdas, ir nėra prasmės tapatinti šių dviejų reiškinių, nes taip galima prieiti iki visiško absurdo, juk sakoma, kad dabartinėmis kainomis žmogaus vertė - apie pusantro dolerio, nes tiek kainuoja jį sudarančios medžiagos.

Pagrindinis kiekvienos įmonės ataskaitinis laikotarpis - finansiniai metai. Tačiau neteisinga ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoti tik metais ir pradėti tik nuo tų metų, kada šis turtas pradedamas eksploatuoti. Pavyzdžiui, kuris nors objektas pradedamas naudoti 20XX m. vasario mėnesį, o kitas - tų pačių metų lapkritį. Akivaizdu, kad pirmasis uždirbs pajamas (ir nusidėvės) beveik ištisus metus, o antrasis - ne visus du mėnesius. Tačiau skaičiuoti nusidėvėjimą dienos tikslumu būtų neracionalu. Todėl pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Tai reiškia, kad buhalterinėje apskaitoje pirmojo mūsų paminėto turto nusidėvėjimas 20XX metais bus skaičiuojamas dešimt mėnesių, o antrojo - tik vieną. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas eksploatuoti.

Verstinėje literatūroje dažnai galite susidurti su vadinamąja “5ės mėnesio taisykle”. Reikalas tas, kad beveik visose valstybėse (tačiau ne Lietuvoje) ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas (baigiamas) skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį turtas pradėtas (baigtas) naudoti, jeigu jis pradedamas (baigiamas) eksploatuoti pirmojoje to mėnesio pusėje. Jeigu jis eksploatuoti pradedamas (baigiamas) antrojoje mėnesio pusėje, nusidėvėjimas ir atitinkamos sąnaudos pradedamos (baigiamos) skaičiuoti nuo kito mėnesio. Tokia ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimo sąnaudų apskaita yra tikslesnė, tačiau ir imlesnė darbui. šiame klausime pateiktuose valdžios patvirtintuose ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvuose numatyta, jog informacijos apdorojimo programos ir techninė dokumentacija gali būti amortizuojamos per vienerius metus. Gali kilti klausimas, kodėl ši turto rūšis laikoma ilgalaikiu turtu, jeigu gali būti amortizuota per vienerius metus? Yra bent kelios priežastys. Pirmiausia primenu, kad cituoti normatyvai yra maksimalūs. Vadinasi, įmonės gali šį turtą amortizuoti ir per ilgesnį laiką, jeigu mano, kad jis ekonomiškai bus naudojamas ilgiau. Ne visuomet pavyksta teisingai nustatyti ilgalaikio turto naudojimo laiką, juk kai šis turtas pradedamas eksploatuoti, tai gali padaryti nebent inžinieriai ir technologai. Tačiau jie gali įvertinti tik fizinį, bet ne ekonominį ilgalaikio turto naudojimo laiką, nes niekas negali tiksliai prognozuoti mokslinės-techninės pažangos netgi keletui ateinančių dešimtmečių. Įmonės turi periodiškai (pagal ššiuo metu LR galiojančią tvarką - kas trejus...

Jei nustatote ilgalaikio turto nusidėvėjimo profilį ir puslapio Nusidėvėjimo profiliai lauke Metodas pasirenkate Vartojimas, ilgalaikis turtas priskiriamas nusidėvėjimo profiliui pagal jo naudojimą. Puslapyje Nusidėvėjimo profiliai nereikia nustatyti procentų ir intervalų . Puslapyje Nusidėvėjimo profiliai sukurkite nusidėvėjimo profilį. Puslapyje Vartojimo veiksniai nustatykite vartojimo veiksnius. Puslapyje Vartojimo vienetai nustatykite vartojimo vienetus. Kiekvienas naudojimo vienetas turi turėti ID ir pavadinimą. Nusidėvėjimo vienetai naudojami vartojimo nusidėvėjimui skaičiuoti puslapyje Vartojimo nusidėvėjimas . Puslapyje Ilgalaikis turtas nustatykite atskirus ilgalaikius išteklius. Kiekvienam ilgalaikiam turtui parinkite vertinimo modelius ir nusidėvėjimo knygas, turinčius nusidėvėjimo profilius. Jei bet kuris jūsų ilgalaikis turtas naudoja nusidėvėjimo profilius, paremtus Naudojimo metodu, turite nustatyti nusidėvėjimo pagal naudojimą vertinimo modelius ar nusidėvėjimo knygas. Šis nustatymas atliekamas puslapio Vertės modeliai skirtuke Nusidėvėjimas arba puslapio Nusidėvėjimo profilis "FastTab " Bendra. Tą patį vertinimo modelį galite naudoti keliems ilgalaikio turto objektams. Nusidėvėjimo šablonai yra ilgalaikiam turtui parinkto vertinimo modelio arba nusidėvėjimo knygos dalis. Negalite įtraukti ar modifikuoti nusidėvėjimo profilių tiesiogiai puslapyje Ilgalaikis turtas . Lauke Užregistruotas suvartojimas rodomas vartojimo nusidėvėjimas vienetais, kuris jau buvo užregistruotas ilgalaikis turtas ir vertės modelio derinyje arba nusidėvėjimo knygoje. Sausio 31 d. nusidėvėjimo pasiūlymas yra toks: Kiekis × Vieneto nusidėvėjimas 1 000 × 1,5 = 1 500 Jei nurodytas ilgalaikis turtas koeficientas yra procentinis koeficientas, kiekis, kuris yra įvertintas ilgalaikio turtas vertės modelio lauke Apskaičiuotas suvartojimas , padauginamas iš procentinės dalies, nustatytos pasirinktai pabaigos datai. Sausio 31 d.

tags: #turto #nusidevejimo #koeficientas