Augant individualių namų skaičiui užmiesčio teritorijose, vis daugiau sklypų ir sodo bendrijų gyventojų įsirengia buitinių nuotekų valymo įrenginius arba planuoja tai padaryti. Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.
Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su sachtinio šulinio atstumu iki gretimo sklypo ribos, įskaitant teisės aktus, sanitarinius atstumus ir kitus svarbius veiksnius.
August nuotekų valymo įrenginių montavimo instrukcija
Teisiniai reikalavimai ir atstumai
Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Ir Statybos Techninis Reglamentas (STR), ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) pažymi, kad leistinas atstumas nuo savininko NVĮ iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 m (pagal STR 1.05.01:2017 priedo 7 punktą 3). O jeigu nuotekų valymo įrenginys turi stogą, tuomet reikia išlaikyti mažiausia 3 m atstumą iki besiribojančių sklypų ribos.
Kai nepavyksta išlaikyti įvardytų minimalių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, privalu gauti rašytinį kaimyno sutikimą, leidžiantį įsirengti nuotekų įrenginį mažesniu nei nurodyta atstumu.
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų atveju numatoma, kad gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi tuo atveju, jei 3 m atstume nuo sklypo ribos pastato aukštis ne didesnis nei 8,5 m. Jei pastato aukštis būtų didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (jei statybos linija atitinka detalųjį planą (kai jis rengtas).
Svarbu: Statant buitinius valymo įrenginius reikia vadovautis šiais reikalavimais:
- Valymo įrenginys negali stovėti arčiau sklypo ribos nei 3 metrai (Statybos įstatymas).
- Buitinių nuotekų individualių namų valymo įrenginio sanitarinė apsaugos zona - 10 metrų. Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.
Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Sanitariniai atstumai
Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.
- Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas).
- Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Svarbu: Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.
Kiti svarbūs aspektai
Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.
Be to, svarbu atsižvelgti į:
- Grunto tipą ir infiltraciją: Smėlis ir žvyras palankūs infiltracijai, o molis - ne. Jei gruntas nelaidus, planuokite didesnį infiltracinį tūrį, alternatyvią vietą arba išleidimą į griovį pagal projektą.
- Gruntinius vandenis: Esant aukštam gruntiniam vandeniui, talpa gali „plaukti“. Tokiu atveju naudojamas įrenginio inkaravimas į plokštę, papildomas apsipylimas smėlio-žvyro mišiniu ar kiti gamintojo nurodyti sprendimai. Taip pat svarstomas modelis su integruotu siurbliu išvalytam vandeniui.
- Reljefą, privažiavimą ir elektrą: Patogus privažiavimas asenizacinei mašinai sutaupo laiką ir pinigus. Numatyti elektros tašką orapūtei - būtina.
Požeminiam nuotekų valymo sistemos įrengimui labiausia tinkami yra lengvi smėlingi gruntai ir gruntai, kur yra vyraujantis žvyras. Šį sąrašą papildo žemės plotai, kuriuose gruntiniai vandenys labai nutolę nuo žemės paviršiaus, bei dirvožemiai, kuriuose labai stori aeracijos zonos sluoksniai. Visi paminėti grunto tipai pasižymi labai geru laidumu vandeniui.
Gruntų laidumas vandeniui:
| Grunto tipas | Laidumas vandeniui (m/parą) |
|---|---|
| Žvyras | 50-100 |
| Smėlis | 1-20 |
| Lengvas priesmėlis | 0.1-0.5 |
| Priemolis | 0.005-0.05 |
| Molis | 0.001 |
Ir atminkite, kad grunto tinkamumas požeminiam BNVĮ įrengimui nustatomas atliekant geologinius tyrimus.