Rudenį, kai sodybose ir soduose padaugėja gamtinių atliekų - šakų, lapų, žolės - dalis gyventojų jas tiesiog degina savo žemėje. Tačiau toks atliekų tvarkymo būdas neretai sukelia konfliktus su kaimynais ir pažeidžia įstatymus. Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai primena, kad būtina laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų, kitaip laužų degintojams gresia ne tik įspėjimai, bet ir solidžios baudos.
Dažni pranešimai apie deginamas atliekas
Štai spalio pradžioje Bendrasis pagalbos centras per dieną gavo du gyventojų pranešimus apie deginamas gamtines atliekas. Abiem atvejais į pranešimus teko reaguoti ugniagesiams. Ugniagesiai informavo, kad Bartkūniškio kaimo gyventojai savo kaimynams dėl deginamų laužų tarnybas šį rudenį kviečia jau ne pirmą ir ne antrą kartą.
Per vieną savaitgalį pareigūnai buvo priversti vykti ir aiškintis du tokius konfliktus, o jų rudenį būna praktiškai kasdien.
Reikalavimai laužų kūrenimui
Mieste laužus kūrenti yra draudžiama. Rajone laužus kūrenti galima, tačiau būtina laikytis šių sąlygų:
- Ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių.
- Laužo negalima palikti be priežiūros.
- Baigus degti laužavietę ją visiškai užgesinti - užpilti vandeniu ar žemėmis.
- Laužavietės likučių ar šašlykinėje panaudotų anglių negalima pilti į buitinių šiukšlių konteinerius.
Žinoma, sode kūrenti šašlykinę ar laužą, kai įrengta laužavietė galima, tačiau turi būti laikomasi tvarkos, laužas turi būti prižiūrimas.
Atliekų rūšiavimas ir kompostavimas
Pažymima, kad atliekas būtina rūšiuoti. Išrūšiuotas atliekas reikia išnešti į konteinerį, o žaliąsias galima kompostuoti. Ne visi žaliąsias atliekas kompostuoja, ne visi iš medžių šakų pasigamina malkas. Ne visi žaliųjų atliekų atsikrato jas išveždami į sąvartyną.
Baudos už neteisėtą atliekų deginimą
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų.
Deginamos atliekos labai teršia orą, tad jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis.
Reikalavimai šašlykinėms ir kepsninėms
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Remiantis jomis, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
O dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato, papildė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė.
Anot jos, kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Taigi, nesilaikant aukščiau išvardytų reikalavimų, gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.
Kepenų veiklos sutrikimų ir suriebėjimo priežastys: TOP gydytojos patarimai
Pavojai ir prevencija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė vieną iš gaisrų priežasčių įvardijo būtent kepsnines ir šašlykines. Ir paminėjo, kad pernai Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos. Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė. O 2022 m. nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
Ji paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Pašnekovės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
Želdinių genėjimo taisyklės
Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal Želdynų įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint - tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos - saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše.
Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.
Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25-30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje - šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis.
Intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams.
Svarbu atminti: laikantis įstatymų ir taisyklių, galima išvengti baudų ir konfliktų su kaimynais, o svarbiausia - prisidėti prie aplinkos saugojimo.
tags: #saku #deginimas #privaciame #sklype