Salantų dvaro parkas, esantis Kretingos rajone, kartu su Salantų bažnyčia ir mitologiniu akmeniu „Laumės pėda“, sudaro vientisą Salantų miesto lankytinų objektų kompleksą. Ši išskirtinė vieta netrukus atgis naujam gyvenimui, nes bus pradėti parko tvarkymo ir atstatymo darbai. Įkurtas ant vaizdingo Salanto upės kranto, šis parkas yra itin vertingas savo biologine įvairove.
Salantų miesto seniūnas K. Galdikas paaiškino, kad Salantų parkas tvarkomas per projektą, kurį įgyvendina Salantų regioninio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos. Salantų regioninio parko direkcija, siekdama išsaugoti ES svarbos buveines ir rūšis, numato atlikti „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo darbų pirkimą.
Parko tvarkymo darbus atliekanti bendrovė „Rekreacinė statyba“, kuri ir laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, šiemet turėtų pabaigti augmenijos kirtimo darbus bei sutvarkyti jame esančius vandens telkinius, jų pakrantes.
Salantų dvaro parkas
Parko Istorija ir Vertė
Pradžią parkui davė didikų Vainų įkurti vaismedžių sodai (XVIII a.), o vėliau - didikų Gorskių, Salantų dvarą valdžiusių nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio, pastangos. Manoma, kad Salantų parkas buvo užveistas XIX a. pirmoje pusėje Leopoldo Gorskio (1787 - 1825) arba jo sūnaus, žymaus gamtininko Konstantino Gorskio (1823 - 1864).
Salantų dvaro parko pasididžiavimas - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Salantų kaštonas, siekiantis 28 m aukštį. Šiame parke eksponuojama dendrologinė kolekcija ir auga storiausias kaštonas Lietuvoje - 1,53 m skersmens bei 4,8 m apimties, o jo aukštis siekia 28 m. Kaštonas yra Salantų dvaro parko pasididžiavimas, tačiau jis, kaip ir kiti parko objektai, nėra tinkamai pritaikytas lankyti.
Salantų kaštonas - parko pasididžiavimas
Projekto Tikslai ir Planuojami Darbai
Šiuo projektu siekiama pagerinti parko lankymo kokybę, estetinį patrauklumą. Planuojama tvarkomą teritoriją įjungti į miesto urbanistinę sistemą: numatyti pagrindiniai takai bei jungtys su svarbiausiomis lankymo zonomis ir objektais.
Kaip paaiškino M.Šečkus bei Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė Asta Bagočienė, įgyvendinus projektą, kurio vertė - 3,7 mln. Lt ir kuris finansuojamas iš ES struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto, parkas taps estetiškai patrauklesnis, o lankytojams bus sudarytos patogesnės sąlygos juo grožėtis.
Darbų metu bus pastatyta scena su vietomis žiūrovams, suolai, informaciniai stendai, dviračių stovai, tilteliai, apsauginiai atitvarai, tvoros, šiukšlių dėžės, įrengta apšvietimo sistema, sutvarkyti privažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai, sudarant galimybę lankytis ir neįgaliesiems. Salantų dvaro parke numatoma įrengti įvairią infrastruktūrą, sudarant galimybę lankytis ir neįgaliesiems. Numatyta tvenkinių, upelių ir šaltinio sutvarkymas.
- Nauji pėsčiųjų takai: dalis jų bus išgrįsti trinkelėmis, dalis - išpilti granito skalda.
- Parko takus apšviečiantys žibintai bus parinkti atitinkantys dvaro stilistiką. Tas pats pasakytina ir apie visą mažąją parko architektūrą.
„Jei tik oro sąlygos leis ir visi darbai klostysis sklandžiai, vos pasibaigus žiemai, bus tiesiami nauji pėsčiųjų takai. Įgyvendinus projektą, parkas išgražės: bus nutiesti nauji pėsčiųjų takai, įrengtas apšvietimas, pastatyta nauja estrada, suolai. Neabejoju šio projekto nauda. Atgis istorinis parkas - jis priklausė Gorskių dvarui, kuris sunyko apie I pasaulinio karo metus ir išliko tik autentiškas dvaro arkinis rūsys, esantis po dabartine internatine mokykla. Šį rūsį ketinama pripažinti kultūros paveldo objektu.
Salantų dvaro parko vizualizacija po rekonstrukcijos
Augmenijos Pokyčiai
„Bus iškirsti 63 pavieniai medžiai ir dar menkaverčiai ar savaime išaugę, jau palūžę medžiai. Dendrologai nustatė, kad daugiau ar mažiau yra pažeisti visi medžiai, todėl jų buvo galima iškirsti ir daugiau. Formuojant parko kraštovaizdį bus atsodintos dvaro stilistikai tinkančios medžių rūšys, suformuotos želdinių grupės. Žinoma, tai bus kitokie medžiai, negu auga miške, juk parko augmenija ir turi žavėti savo neįprastomis spalvomis ir lapų formomis.
Iki šiol parke daugiausiai žaliavo savaime išaugę klevai, liepos, ąžuolai, beržai, vinkšnos, nemažai kalninių guobų, paprastųjų eglių, ievų, skroblų, šermukšnių, blindžių, paprastųjų kaštonų, o dauguma svetimžemių augalų buvo pasodinta pradėjus veikti internato mokyklai.
Atnaujintą parką papuoš 230 medžių: vakarinių tujų, paprastųjų ir raudonųjų ąžuolų, karpotųjų beržų, trapiųjų gluosnių, totorinių, sidabrinių, raudonųjų ir paprastųjų klevų, didžialapių ir mažalapių liepų, švedinių ir paprastųjų šermukšnių, paprastųjų uosių. Šią medžių gausą paįvairins 439 vienetai krūmų: paprastųjų alyvų, varpinių ameliankų, raukšlėtųjų erškėčių, lenktašakių forsitijų, vienapiesčių ir švelniųjų gudobelių, darželinių jazminų, lanksvų, paprastųjų lazdynų, baltųjų ir raudonųjų sedulų, juodauogių ir raudonuogių šeivamedžių.
tags: #salantu #dvaro #parko #tvarkymo #techninis #projektas