Lietuviai nenoriai prisipažįsta, kad svečioje šalyje jiems nepasisekė. Net jei ten vos galą su galu suduria, į gimtąjį kaimą plaukia pasakos apie saujomis žarstomus svarus. Deja, surasti auksinę šaknį pavyksta vos vienam kitam. Turtingo ir sotaus gyvenimo iliuzija mūsų tautiečius tebegena į Didžiąją Britaniją.
Manoma, kad Didžiojoje Britanijoje šiuo metu gyvena ir dirba apie 200 tūkst. lietuvių. Dauguma jų, per 100 tūkst., susitelkę Londone. Apie kelias dešimtis tūkstančių mūsų tautiečių įsikūrę Norfolke, kitose Anglijos vietose. Važinėjant po Angliją ir juolab vaikštinėjant Londono gatvėmis išgirsti kalbant lietuviškai gali labai dažnai.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Živilė Ilgūnaitė sako, kad į šią šalį laimės ieškoti atvyksta daugybė tautiečių. Tarp jų - ne tik sąžiningi, vertinami kaip geri darbininkai, ypač staliai, statybininkai, bet ir nemažai tokių, kurie garbės Lietuvai nedaro - prekeiviai žmonėmis, prostitutės, sukčiai, aferistai. Todėl ir lietuvių įvaizdis Anglijoje nevienareikšmis.
Lietuviai ypač išgarsėję prekybos žmonėmis srityje. Keliose dešimtyse Anglijos teismus pasiekusių bylų nusikaltėliai arba aukos, arba ir vieni, ir kiti yra lietuviai. Dažniausiai lietuviai atlieka tarpininkų vaidmenį, tiekia kitų tautybių asmenų (albanų, vietnamiečių, atvykėlių iš Malaizijos) suorganizuotoms gaujoms naivias merginas iš Lietuvos dirbti prostitutėmis.
Šiuo metu kaip tik sulaikytos kelios lietuvės, buvusios prostitutės, įkūrusios sindikatą bendrai su albanais, prekiaujantį merginomis iš Lietuvos. Viena lietuvė buvo nuteista už viešnamio laikymą Anglijoje.
Didžiojoje Britanijoje netrūksta lietuvių sukčių, kurie siekia pralobti iš tautiečių patiklumo ir naivumo siūlydami už tam tikrą užmokestį surasti darbą. Pinigus paima, o darbo kaip nėra, taip nėra. Interneto svetainėse, pasakojančiose apie lietuvių gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, yra net juodoji knyga, kurioje apgauti emigrantai dalijasi karčia patirtimi, vardija firmų pavadinimus, vardus, pavardes ir telefonus juos apmulkinusių aferistų, išeivių iš Lietuvos, kad kiti neužkibtų ant jų kabliuko. Pataria, kad geriau jau pasikliauti savimi, eiti per įstaigas ir ieškotis darbo patiems.
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojai galėtų papasakoti šimtus istorijų apie lietuvių nuotykius šioje šalyje. Pirmoji sekretorė, konsulė Vilija Jatkonienė iki šiol negali užmiršti vieno tragikomiško atvejo. Vyriškis iš provincijos, prisiklausęs kaimynų pasakojimų apie Anglijoje juos lydėjusią sėkmę, susirengė uždarbiauti. Už paskutinius pinigus nusipirko bilietą ir sėdo į lėktuvą. Atskridęs į Londoną, iš oro uosto atvyko į Viktorijos stotį. Sėdi ten vieną dieną, kitą, laukia, kas darbą pasiūlys. Tačiau kaip niekas nesiūlo, taip nesiūlo. Pravalgė su savimi turėtus 10 svarų. Tada supykęs skambina į ambasadą: išsiųskite mane atgal į Lietuvą, darbo čia nėra. Jau dvi dienos, kaip negaliu surasti.
Ji dažnai su apgautais ar nelaimę patyrusiais išalkusiais tautiečiais pasidalija savo priešpiečiams iš namų įsidėtais sumuštiniais.
Ž.Ilgūnaitė pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje vertinami lietuviai staliai, statybininkai. Jie garsėja kaip darbštūs, sąžiningi. Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Aurimas Taurantas prisimena, kaip lietuvių statybininkų brigada, sėkmingai kurį laiką dirbusi šioje šalyje ir sužavėjusi anglus, susirengė išvykti namo. Britai išlydėjo juos su plakatais Mes mylime Lietuvą.
Anglijoje, kur paprastai mokama už valandas, o ne atliktą darbą, darbštūs lietuvaičiai susilaukia pritinginčių vietinių nemalonės. Vienoje statybvietėje pasibaigė cementas. Lietuviai ėmė ieškoti meistro, raginti, kad greičiau jo atvežtų, nes darbas sustojo. Tai labai papiktino kartu dirbusius anglus: ko čia rūpintis, juk užmokestis nuo to nesumažės.
Pasak V.Jatkonienės, gyvendamas Londone nebesistebi, jei per dieną pakeičiamos vos kelios šaligatvio plytelės, o buto langų ir palangių remontas užtrunka kone pusmetį.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė norėtų išsklaidyti mitus apie Angliją kaip svajonių šalį. Bėda, kad daugelis lietuvių čia atvykę nusivilia, nepavyksta jiems susirasti gerai apmokamo darbo, tačiau jie tai slepia nuo artimųjų ir draugų. Juk kaip prisipažinsi, kad tau nepavyko? Pirštais užbadys. Geriau jau pasakas pasakoja. O jų sužavėti nauji lietuvių būriai traukia į Angliją, - stebisi Ž.Ilgūnaitė.
Jos teigimu, jei nemoki kalbos, neturi specialybės, išsilavinimo, susirasti pavyks nebent nedaug apmokamą darbą viešbutyje, parduotuvėje ar bare. Pavyzdžiui, dirbant kambarine viešbutyje per savaitę gali gauti apie 150 svarų, tačiau bent 50 teks pakloti už būsto nuomą, atskaičiavus išlaidas transportui, maistui, gal ir liks keliasdešimt svarų. Ar dėl tiek verta blokštis toli nuo tėvynės?
Gyventi susigrūdus, kaip pasakoja V.Jatkonienė, net po aštuonis žmones viename kambaryje. Vėlai parėjusiems iš darbo tenka perlipti per miegančiųjų galvas, nėra jokių sąlygų pailsėti. Argi verta dirbti visą savaitę, kad penktadienį galėtų skandinti liūdesį alkoholyje, kaip elgiasi daugelis vienišų lietuvių?
Svetur įsitvirtinti nelengva. Trūksta bendravimo, draugų, pramogų, žmonės jaučiasi vieniši, ypač atvykę be šeimų ar jas palikę namuose. Du lietuviški Anglijoje leidžiami laikraščiai pilni pažinčių skelbimų. Vaikinai lietuviai ieško merginų laisvalaikiui, vedęs vyras - moters laikiniems santykiams, septyniolikmetis - merginos. Net šešerių metukų mergytė, dvejus metus lankanti anglišką mokyklą, ieško draugės lietuvės - neturi su kuo pažaisti.
Nesėkmių, vienatvės kai kurie nepakelia - žudosi, vis daugiau suserga psichikos ligomis. Toks neparadinis emigracijos veidas.
Pasak Ž.Ilgūnaitės, ne šiaip sau lietuviai noriai buriasi į bendruomenę, kuriasi nauji jos skyriai visoje Anglijoje - emigrantams trūksta lietuviškos erdvės. Bendruomenė turi sodybą už 60 kilometrų nuo Londono, ten vyksta kai kurie lietuvių susiėjimai.
Sekmadieniais perpildyta ir vienintelė Londone lietuviška Šv.Kazimiero bažnyčia, kurioje dirba lietuvis kunigas Petras Tvarijonas.
Labiau nei suaugusieji gimtinės pasiilgsta vaikai. Jei per atostogas grįžta pas senelius, nebenori atgal į Angliją, nes Lietuvoje jaučiasi geriau, netrūksta draugų, - sako Živilė.
Atsivežusieji vaikus, šeimas susiduria su įvairiomis problemomis. Viena jų - medicinos pagalba. Net ambasados darbuotojai rimčiau susirgę gydytis važiuoja į Lietuvą, sako V.Jatkonienė. Jos teigimu, jei nori patekti pas šeimos gydytoją, prieš tai turi tris kartus susitikti su slaugytoja ir išaiškinti jai, kad gydytojo konsultacija tikrai reikalinga. Ypač vargsta auginantieji mažus vaikus. Net neįmanoma prisiprašyti, kad jiems padarytų paprasčiausią kraujo tyrimą.
Kita problema - švietimas. Lietuviukai lanko angliškas mokyklas, užmiršta lietuvių kalbą. Tėvai, siekdami išsaugoti ir puoselėti lietuvybę, moka už tai, kad jų vaikai galėtų lankyti lietuviškas savaitgalines mokyklėles. Londone jau veikia keturios lituanistinės mokyklos, kuriose dėstoma lietuvių kalba, literatūra, istorija, tautodailė, teatras, muzika, viena muzikos mokykla ir vaikų darželis. Juose mokosi apie 300 vaikų. Lietuviškai mokytis vaikai turi galimybę ir Notingeme, Birmingeme bei Mančesteryje, pasakoja Londone mokytojaujanti Nijolė Jankauskienė.
Ji pastebi, kad lietuviai vaikai išsiskiria iš bendramokslių kaip labai gabūs. Tačiau tuo džiaugtis nėra ko skubėti. Kur kas rečiau nei Lietuvoje tėvai linkę leisti sunkiai uždirbtus pinigus papildomam vaikų ugdymui. Už būrelius, muzikos ar baleto, reikia mokėti, ir nemažai, be to, tenka vaikus vežti kone į kitą Londono galą. Nepaisant to, lietuviukai pelnė gabių ir šaunių vaikų vardą.
Kita vertus, kaip tik vaikai, besimokantys Jungtinės Karalystės mokyklose, ir jų ateitis dažniausiai tampa kliūtimi sugrįžti į Lietuvą. Jiems adaptuotis tėvynėje būtų per daug sudėtinga.
Sugrįžti į Lietuvą sunku ir Anglijoje suradusiems savo antrąją pusę, sako Londone jau penkerius metus gyvenanti žurnalistė Jurga Galvanauskaitė.
Jos teigimu, šeimas turintys ir gerus darbus susiradę lietuviai Londone ima įsitvirtinti ilgesniam laikui. Pastaruoju metu masiškai imamos paskolos ir įsigyjami butai, kitas nekilnojamasis turtas, žemė. Ši tautiečių dalis vargu ar kada sugrįš į Tėvynę.
Lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria lietuviai emigrantai Jungtinėje Karalystėje:
- Kalbos barjeras ir kvalifikacijos trūkumas
- Nepakankamas atlyginimas ir didelės pragyvenimo išlaidos
- Gyvenimas susigrūdus viename būste
- Vienatvė ir socialinė izoliacija
- Medicinos pagalbos prieinamumas
- Vaikų švietimas ir lietuvybės išsaugojimas
- Sukčiavimo aukos
Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje