Socialinio būsto nuomos tvarka Lietuvoje: Kas svarbu žinoti

Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas yra riboti. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie socialinio būsto prašymo teikimo procesą, pradedant nuo reikalingų dokumentų ir baigiant sąrašų sudarymo principais. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pateikti prašymą ir kokius dokumentus reikia surinkti.

Kas yra socialinis būstas?

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.

Pagrindiniai reikalavimai norint pretenduoti į socialinį būstą

Norint pretenduoti į socialinį būstą, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai yra šie:

• Asmens ar šeimos deklaruota gyvenamoji vieta savivaldybėje.
• Atitikimas nustatytiems turto ir pajamų kriterijams.
• Neturėjimas nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Detalesni reikalavimai:

• Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste;
• Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
• asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių, turtas** - 56 VRP* dydžių;
• dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių, turtas** - 112 VRP* dydžių;
• keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai ir turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.
• jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.

Į sąrašus įtraukiami tik tie asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Kur kreiptis dėl socialinio būsto?

Norint pateikti prašymą dėl socialinio būsto, galite kreiptis į:

• Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą adresu Konstitucijos pr. 3.
• Paštu adresu Naugarduko g.

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.

Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Reikalingi dokumentai socialinio būsto prašymui

Norint sėkmingai pateikti prašymą dėl socialinio būsto, būtina surinkti ir pateikti šiuos dokumentus:

• VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pažyma apie asmens ar šeimos nuosavybės teise turimą ir pastaruosius 5 metus turėtą nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina (reikia informacijos apie visų šeimos narių (taip pat ir vaikų) turtą).
• Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Savivaldybės administracijos seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį.
• Asmens (šeimos narių) paso, asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, prireikus - ištuokos liudijimo, mirties liudijimo - kopijos.
• Neįgalumą, likusių be tėvų globos asmenų statusą patvirtinantys dokumentai.
• Gydymo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo (šeimos narys) serga lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
• Pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“).
• Jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo, kuris mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą - mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos (kai šios institucijos bendrabučiuose laisvų vietų yra).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gali prireikti ir kitų dokumentų, priklausomai nuo individualios situacijos. Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

Dokumentų sąrašas ir aprašymas

Sąrašų sudarymo principai

Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Papildoma informacija

Jei turite klausimų, galite kreiptis į Pasvalio rajono savivaldybės administraciją:

• el. p. (8 451) 54 114
• el. p.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. reglamentuoja socialinio būsto skyrimo tvarką.

Socialinio būsto suteikimas yra svarbi savivaldybės funkcija, siekiant užtikrinti būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms.

Svarbu: Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų.

Svarbu: Bendroji Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiauliuose - Vilniaus g. 265) teisės aktų nustatyta tvarka.

Svarbu: Valstybės įmonės Registrų centro (Paukščių takas 2, Šiauliai) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Svarbu: Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

Svarbu: Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Gyvenantiems socialiniuose būstuose teks elgtis atsakingiau - Kėdainių savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri ne tik analizuos būsto nuomos tvarką, bet ir atliks patikrinimus, kurių metu aiškinsis, ar nuomininkai tinkamai naudojasi jiems suteiktu turtu. Šio sprendimo priežastis - pasitaikantys pažeidimai, skolos ir auganti eilė tų, kurie laukia stogo virš galvos. Štai 2023 m. buvo pateikti 83 prašymai, 2024 m. Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos. 2023 m. išnuomota 15 socialinių ir 12 savivaldybės būstų. 2024 m. Šiemet jau išnuomoti 9 socialiniai ir 9 savivaldybės būstai.

Aut. UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, - teigia P. Zykas. „Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų. Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, - apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas. Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos.

Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. „Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Pasitaiko žmonėms gyvenime pakilimų ir nuosmukių, tačiau vieni nuomininkai gyvena principu „Jūs man viską turite duoti“, kiti džiaugiasi, kad gavo stogą virš galvos ir bando gyventi toliau. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės. Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą“, - patikslino G. Vainauskienė.

G. Vainauskienė pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims. „Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. m“. Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, „Asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst. eurų, metinis nuomos mokestis gali būti 200 eurų, o mėnesinis - apie 17 eurų“. „Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis“, - svarbų aspektą pabrėžia G. Vainauskienė.

tags: #salcininku #socialinis #bustas