Šaligatvio įrengimas prie sklypo: teisės, atsakomybė ir gyventojų saugumas

Šaligatviai yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, užtikrinanti pėsčiųjų saugumą ir patogų judėjimą. Tačiau jų įrengimas ir priežiūra dažnai kelia klausimų ir nesutarimų tarp gyventojų, savivaldybių ir vystytojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už šaligatvių būklę, kokios yra gyventojų teisės ir kaip spręsti problemas, susijusias su netinkama šaligatvių priežiūra ar neteisėtu jų naikinimu.

Ginčas dėl šaligatvio Karaliaučiaus gatvėje

Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, kilo konfliktas dėl vykdomų gatvės tiesimo darbų, kurių metu buvo pažeistas šalia namo esantis šaligatvis. Namo, kuriame gyvena keli šimtai žmonių ir yra apie 190 butų, gyventojai dėl šios situacijos kreipėsi ne tik į įmonę, bet ir Vilniaus miesto savivaldybę bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Gyventojai teigė, kad liepos 31 d. darbus vykdantys žmonės pradėjo ardyti šlaitą, kuris priklauso namo sklypui, naikindami ir praėjimą. Anot jų, dėl minėtų vystytojo veiksmų esą pavojingai pažeistas šlaitas, ant kurio stovi namas, todėl kyla grėsmė namo ir įrengtų terasų saugumui, taip pat keliama grėsmė gyventojų, tarp kurių - vaikai, senjorai, neįgalieji - fiziniam saugumui.

Gyventojams pikta ir todėl, kad panaikinus praėjimą apsunkintas patekimas į namo laiptines. Jie pabrėžė, jog buvęs praėjimas buvo aktyviai naudojamas ir ypač aktualus gyventojams, kurių laiptinės yra namo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje. Be šio praėjimo gyventojai nebegali patekti į savo laiptines arba yra priversti eiti aplink visą namą. „Neaptvertas status skardis ten, kur visada būdavo praėjimas, kelia realią grėsmę, kad, pvz., žaidžiantys vaikai gali nukristi nuo skardžio. Nekalbant į tai, kad skardis veda tiesiai į aktyvią statybvietę. Ši situacija privalo būti nedelsiant taisoma, kol neįvyko nelaimė“, - rašoma skunde.

Vilniečiai reikalauja nedelsiant sustabdyti neteisėtus veiksmus, užtikrinti pastato bei gyventojų saugumą, įpareigoti kaltus asmenis atitaisyti padarytą žalą bei taikyti atsakomybę. Savo raštą jie išsiuntė Vilniaus savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) bei UAB „Omberg“, o kopiją atsiuntė žiniasklaidai.

Savivaldybės reakcija ir vystytojo pozicija

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad gavus gyventojų pranešimų, ketvirtadienį situacija buvo tikrinta vietoje. „Pagal parengtą techninį projektą įrenginėjama Karaliaučiaus gatvės atkarpa ir, kaip teigia rangovas, kasimo darbų metu ir dėl gausaus lietaus buvo grunto nubyrėjimų, todėl formuojant šlaitą buvo smarkiai priartėta prie sklypo ribos. Savivaldybė įpareigojo rangovą keisti sprendinius ir atstatyti buvusį šaligatvį bei užtikrinti pėsčiųjų saugumą“, - nurodė jis. Rangovas savivaldybės specialistus patikino, kad sutinka, jog esama situacija nėra tinkama ir kad bus ieškoma sprendimų padėčiai ištaisyti. „Omberg“ rinkodaros projektų vadovė Evelina Saldukienė tikino, kad supranta gyventojų nuogąstavimus dėl pasikeitusios aplinkos su gatvės tiesimą prižiūrinčiomis institucijomis suderinta, kad bus atstatytas praėjimas palei namo, esančio adresu Karaliaučiaus g. 28, kampą bei įrengti apsauginiai atitvarai, užtikrinantys gyventojų saugumą.

Ji akcentavo, kad vykdyti gatvės įrengimo darbai buvo atliekami griežtai laikantis visų techninių reikalavimų, o tiesiamos gatvės bendrą plotį sudaro ne tik pati gatvė, bet ir dėl institucijų reikalavimo abiejose jos pusėse įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai bei žaliosios zonos. „Šlaitas jau šiandien yra atstatytas. Norime užtikrinti, kad tokio tipo pastatai, kaip namas adresu Karaliaučiaus g. 28, statomi ant polių, kurių gylis siekia iki 20 metrų, todėl šalia esantis šlaitas grėsmės namui ir gyventojų saugumui nekelia“, - teigė E.Saldukienė. „Vis dar tiksliname informaciją, kad išsiaiškintume, ar atliekant gatvės įrengimo darbus buvo įžengta į Karaliaučiaus g. 28 namo sklypą, kadangi šio sklypo riba pagal reikalavimus yra 3 m nutolusi nuo namo sienos“, - pridūrė E.Saldukienė.

Statybos inspekcijos patikrinimas

Kilus abejonėms dėl galimo nukrypimo nuo statybos projekto ir dėl to galimai keliamos grėsmės gyventojams, VTSPI jau atlieka situacijos vertinimą ir jau artimiausiu metu atliks patikrinimą, „Delfi“ informavo inspekcijos patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas. „Patikrinimo metu inspektoriai aiškinsis ar Karaliaučiaus gatvėje Vilniuje atliekami gatvės tiesimo ir inžinerinių tinklų įrengimo darbai vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vykdant statybos darbus tiek rangovas, tiek techninę priežiūrą vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys privalo giežtai laikytis suderinto projekto ir užtikrinti, kad statybos darbai nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Nustačius pažeidimus, bus imamasi Statybos inspekcijos kompetencijos ribose esančių veiksmų, įskaitant, galimą Administraciniame nusižengimų kodekse numatytų atsakomybių taikymą atsakingiems asmenims, taip pat gali būti stabdomi statybos darbai“, - nurodoma VTSPI pateiktame komentare.

Atsakomybė už šaligatvių priežiūrą

Jeigu jūs ar jūsų šeimos narys paslydo ant slidaus, neprižiūrėto šaligatvio ir susižeidė, yra galimybė žalos atlyginimo reikalauti iš už šaligatvį atsakingo juridinio arba fizinio asmens. Advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Lina Alksnienė aiškina, kad pagal teismų praktiką pareigos prižiūrėti šaligatvius neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra laikytina bendro pobūdžio pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu arba neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas. Dėl to nukentėjusiam asmeniui mėginant prisiteisti žalą už patirtą sužalojimą tektų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y., neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos kaltę.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas prieš keletą metų yra padaręs palankią susižalojusiems asmenims išvadą, kad būtent savivaldybė yra miestų gatvių savininkė ir turi pareigą rūpintis tinkamu kelių ir šaligatvių priežiūra, todėl ji ir yra atsakinga, jeigu ant nevalyto ar netinkamai prižiūrėto šaligatvio susižalojo žmogus. Ir nors savivaldybė šią savo funkciją prižiūrėti šaligatvius įgyvendina dažniausiai per specialiai tam pasamdytas bendroves, tačiau ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, ir pagal Civilinio kodekso nuostatas, už žalą, atsiradusią dėl nenuvalyto, neprižiūrėto šaligatvio, atsakomybė atitenka šaligatvio savininkui, dažniausiai - savivaldybėms.

Kai kuriais atvejais šaligatvis gali būti įrengtas ir atitinkamu teisiniu pagrindu fizinių ar juridinių asmenų naudojamame sklype privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokiais atvejais pareiga prižiūrėti šaligatvį kyla ne savivaldybei, o to sklypo, kuriame įrengtas tas šaligatvis, savininkui ar naudotojui. Vadinasi ir atsakomybė už tos pareigos nevykdymą kyla ne savivaldybei, o to sklypo, kuriame įrengtas šaligatvis, savininkui ar naudotojui.

Net jeigu šaligatvis yra prie daugiabučio namo, tačiau ta teritorija yra neperduota tai bendrijai ar to namo administratoriui naudoti ir prižiūrėti, vadinasi atsakomybė tenka savivaldybei. „Vadinasi, jai tenka atsakomybė ir pareiga šaligatvį prižiūrėti ir jei pareiga nevykdoma, kyla atsakomybė. Tačiau jeigu ta teritorijos dalis yra perduota bendrijai, administratoriui ir jiems kyla pareiga tą šaligatvį prižiūrėti, tuomet ir atsakomybė bus taikoma būtent bendrijai ar administratoriui“, - akcentuoja advokatė.

Žalą atlyginti turėtų šaligatvio savininkas. Reikalauti iš tokios bendrovės atsakomybės tiesiogiai pačiam nukentėjusiam asmeniui būtų gana sudėtinga, gal netgi nelabai įmanoma, nes bendrovei už pareigos nevykdymą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, o savininkui ar valdytojui - deliktinė, nes bendrovei pareiga kyla iš sutarties, o savininkui ar valdytojui - iš įstatymo.

Advokatė patartų į teismą neskubėti ir pabandyti susidariusią situaciją spręsti taikiai, pavyzdžiui, išsiaiškinus, kam priklauso ta teritorija, kuri nebuvo prižiūrėta, kreiptis į tą asmenį, pavyzdžiui, raštu reikalaujant žalos atlyginimo.

Kreivi šaligatviai: inžineriniai sprendimai ar aplaidumas?

Griškabūdyje prasidėjus naujo šaligatvio įrengimo darbams, vietos gyventojams kilo klausimas, kodėl šaligatvis bus ne tiesus, o kreivas. Seniūnas aiškino, kad „čia ne kreiva, čia yra lūžis. Neina kitaip daryti, nes vietos tarp kapinių tvoros ir gatvės asfalto yra tiek, kiek yra, o dar turi tilpti griovys, į kurį nubėgtų vanduo. Priešingu atveju, jeigu nebus suformuotas griovys, paskęstų kapinės. Toks inžinerinis sprendimas“.

Šiai miestelio gatvei jau reikia ir naujo asfalto dangos, nes, prie miestelio darant žiedinę sankryžą, per Ryto gatvę buvo nukreiptas eismas, o sunkiasvorė technika smarkiai apgadino seną asfalto dangą. Anot seniūno, gaila, kad prie naujų šaligatvių nederės keletas vietų, kur liks seni šaligatviai ar iš viso nebus šaligatvio tęsinio, nes gatvės pagal priklausomybę priklauso ne rajonui, o Kelių direkcijai, kuri neleidžia paprastuoju būdu (be projektų, ekspertizių, derinimų ir kt.) sutvarkyti jiems priklausančios infrastruktūros.

Infrastruktūros mokestis ir verslo interesai

Kaune verslininkas siekė, kad jo sumokėtas infrastruktūros mokestis būtų panaudotas tikslingai ir kad šaligatvis būtų įrengtas šalia jam priklausančio pastato. Savivaldybė šiuo pasiūlymu neliko sužavėta ir jį atmetė. Po metų ginčo teisme paaiškėjo, kad savivaldybė, nepriimdama M.Mažeikos pasiūlymo, buvo neteisi. Administracinis teismas nurodė, kad infrastruktūra yra savivaldybės rūpestis, tačiau jos plėtros iniciatoriumi gali būti ir fizinis asmuo. „Sprendimas ne tik nepagrįstas teisės normomis, bet ir nemotyvuotas".

M.Mažeikos vizijose - įrengti 20 m šaligatvio atkarpą. Jis skaičiuoja, kad už šaligatvio įrengimą tektų pakloti mažiausiai apie 3 tūkst. eurų. „Savivaldybė nori, kad aš įrengčiau visą šaligatvį - nuo kaimyno iki Marių gatvės. 1 m šaligatvio, preliminariu skaičiavimu, kainuotų apie 130 eurų, o kur dar dokumentų parengimas. Grubiai skaičiuojant, reikėtų apie 10 tūkst. eurų. Jie nori, kad aš investuočiau 10 tūkst. eurų ir tada jie man grąžintų tuos 2,6 tūkst. Tai dar ne viskas. Darbai stovi vietoje, laikas eina ir tampa ne M.Mažeikos sąjungininku. Per metus įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį jis dar turi susimokėti 10 proc. garantinį mokestį.

M.Mažeika kritiškai vertina ir savivaldybės argumentus dėl šaligatvio įrengimo ne vien prie rekonstruojamo pastato, o iki pat Marių gatvės. „Savivaldybės aiškinimu, šaligatvis negali vesti iš niekur į niekur. Bet pažiūrėkime praėjusių metų Taikos prospekto rekonstrukcijos projektą. Kur nuveda šaligatviai šalia Taikos prospekto Ateities plento link? Į griovį. Ten nutiestas ne vienas šimtas metrų šaligatvio, kad žmogus galėtų nueiti tiesiai į griovį. Arba dviračių takas prie tunelio į Palemoną. Ta dalis taip pat veda į niekur.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė patvirtino, kad, vadovaujantis reglamentais, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimo rekomendacijomis, šaligatviai dažniausiai planuojami sujungiant jų atkarpas į bendrą tinklą. „Pėsčiųjų tinklas turi būti vientisas ir užtikrintas pėsčiųjų susisiekimas. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, mes labai norėtume, kad jis (M.Mažeika - red. past.) įrengtų šaligatvį ne tik prie savo sklypo, bet iki Marių gatvės. Ji pridūrė, kad ne skyrius sprendžia, priimti iniciatoriaus pasiūlymą ar atmesti.

Anot I.Bendokienės, 1,5 m pločio ir 80 m ilgio šaligatvio kaina turėtų siekti apie 10 tūkst. eurų. „Jis siūlėsi 35 m įrengti, o mes jam siūlome įrengti 80 m. Jei jis nesutiks, tada vėl komisija spręs, ką daryti. Taip nebus, kad nieko nesutarsime. Vis tiek kažkoks kompromisas bus pasiektas.

Šaligatvių įrengimo ir priežiūros problemos

Apibendrinant, šaligatvių įrengimas ir priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp gyventojų, savivaldybių ir vystytojų. Svarbu, kad būtų laikomasi teisės aktų, užtikrinamas gyventojų saugumas ir patogus judėjimas. Kilus ginčams, būtina ieškoti kompromisų ir spręsti problemas taikiai, o prireikus - kreiptis į teismą.

Pagrindiniai aspektai

• Atsakomybė už šaligatvių priežiūrą tenka savivaldybėms arba sklypų savininkams/naudotojams.
• Gyventojai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, jei susižalojo ant neprižiūrėto šaligatvio.
• Šaligatvių įrengimas turi atitikti techninius reikalavimus ir užtikrinti pėsčiųjų saugumą.
• Kilus ginčams, būtina ieškoti kompromisų ir spręsti problemas taikiai.

Šaligatvių priežiūros atsakomybės schema

tags: #saligatvis #prie #sklypo