Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70-75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. Kiekvienais metais užregistruojama apie 50 000 tokių nusikaltimų. Tokia situacija, kad šie nusikaltimai dominuoja, tęsiasi pastarąjį dešimtmetį. Tarybiniais laikais šie nusikaltimai sudarė tik 20 %. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visose postkomunistinėse valstybėse.
Tai apsprendžia pagrindinis faktorius - tarybiniais laikais buvo absoliuti kontrolė politinio lojalumo ir privataus gyvenimo, ir tai varžė kėsinimąsi į nuosavybę. Kitas faktorius - netikus buvusiai santvarkai, moralinės nuostatos pasikeitė labai greitai, nes subjektyviai vogti iš valdžios nėra smerktina. Atsirado visuomenės susisluoksniavimas ir didelis noras pasivyti turtinguosius.
LR Konstitucija skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta valstybės žinion tik įstatymo nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir Baudžiamasis kodeksas, pripažindamas tokias veikas nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais. Nuosavybė saugoma ir Civilinio kodekso nuostatomis: apskaita, kontrolė, įskaitant ir turto deklaravimą.
Turtinių nusikalstamų veikų objektas ir jų klasifikavimo klausimai
XXVIII naujo BK skyrius pavadintas „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Taigi visos turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam BK. Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį - valdyti, naudoti ir disponuoti (CK 4.37 str.).
Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikinė savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą.
Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą, pvz., apgau...
Savavaldžiavimas Baudžiamajame kodekse
Bendroji temos charakteristika ir aktualumas. Savavaldžiavimo norma nėra baudžiamosios teisės naujovė: ji buvo numatyta ir tarpukario Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, ir 1961 m. Baudžiamajame kodekse, ją numato ir naujasis 2000 m. Nepaisant to, kad savavaldžiavimo sudėtis ne kartą buvo papildyta, jos sudėtingos konstrukcijos nepavyko sukonkretinti taip, kad kvalifikuojant savavaldžiavimą nebūtų nuolat susiduriama su normų konkurencija bei prieštaringomis teisės aišakomis.
Atskleisti ir tiksliai nustatyti jos pobūdį ir įveikimo taisykles yra aktuali teorinė ir praktinė nkdienos problema. Šio nusikaltimo vienodos ir išsamios praktikos nėra suformuotos, todėl praktikai tirdami baudžiamąsias bylas dažnai nevienodai supranta savavaldžiavimo sudėtį bei skirtingai vertina bylos aplinkybes. Savavaldžiavimo atvejų kiekvienais metais nemažėja, o auga.
Savavaldžiavimas kitų šalių teisėje
Suprantama, kad tokias nusikalstamas veikas draudžia ir daugelio kitų šalių baudžiamieji įstatymai. Vienos šalys savavaldžiavimo normą konstruoja detaliau, kitos - lakoniškiau, kur visi klausimai, susiję su normos taikymu, paliekami teismų praktikai ir mokslui.
Pavyzdžiui, savavaldžiavimas reglamentuotas Rusijos Federacijos BK 330 str. - savavaliai, įstatymų ar kitų norminių aktų numatyta tvarka nepripažįstamas organizacijos arba asmens, jei tokiais veiksmais padaryta didelė žala. Šis straipsnis turi kvalifikuojantį požymį - smurto panaudojimą ar grasinimą jį panaudoti. Akivaizdu, jog savavaldžiavimu kėsinamasi į įstatymų nustatytą subjektinių teisių įgyvendinimo tvarką.
Panaši savavaldžiavimo konstrukcija įtvirtinta ir Latvijos Respublikos BK. Minėto kodekso 279 str. apibrėžia savavaliai valstybinių ar savivaldybės institucijų arba kito asmens, jei tokie veiksmai susiję su didelės žalos padarymu. Taip pat išskiriami kvalifikuojantys požymiai - iš anksto susitarusių asmenų grupės nusikaltimas, pakartotinumas, prievarta ir grasinimas, šaunamojo ginklo ar sprogstamosios medžiagos panaudojimas.
Gan laisvos konstrukcijos savavaldžiavimo sudėtis pateikiama Ispanijos Karalystės BK 455 straipsnyje - savavaliai savo teisės realizavimas: kaltinamas tas, kas siekdamas realizuoti savo teisę, panaudojo smurtą ar jėgą daiktų atžvilgiu. Straipsnio antroje dalyje skiriama aukštesnio laipsnio bausmė, jei smurtas ar grasinimai buvo vykdomi panaudojant ginklą ar kitą pavojingą objektą. Norma sudaryta bendrais požymiais kaip siekimas veikti panaudojant smurtą, grasinimus. Be abejo, norma apima visus nusikalstamo poveikio būdus, tarp jų ir fizinį smurtą. Akivaizdu tai, jog asmuo atsako tik už savavaliai savo teisės realizavimą.
Pavyzdžiui, Šveicarijos BK 185 str. apibrėžia - kas trukdo kitam asmeniui taip veikti arba neveikti, arba tai išgyventi. Šis straipsnis netaikomas, jeigu smurtavimas ar grasinimas yra sankcionuota priemonė reikalavimui ar vykdymui užtikrinti. Iš šio straipsnio dispozicijos matome, kad prievarta pareikštas reikalavimas nukreiptas į konkretų turtą - pinigus. Straipsnis taikomas tik panaudojus smurtą ar grasinimus, kurie, žinoma, apima įvairaus pobūdžio prievartinę veiką.
Savavaldžiavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse
Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas savavaldžiavimo sudėtį taip pat priskiria prie nusikaltimų valdymo tvarkai ir yra reglamentuotas LR BK 294 straipsnyje. Šiame naujame LR BK savavaldžiavimo sudėtis pateikta panašios konstrukcijos į prieš tai galiojusio LR BK, tik čia iš pagrindinės nusikaltimo sudėties buvo pašalintas grasinimo požymis.
Padarius savavaldžiavimą, t.y. įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas - pareiškimą. Prokuroras taip pat gali pareikšti reikalavimą, t.y. gali pats inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei mato, kad dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ar kitų aplinkybių būtina vykdyti procesą.
Būtina pažymėti, kad savavaldžiavimas kaip administracinės teisės pažeidimas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnyje - įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Svarbiausia juridinis pavojingos veikos požymių visuma yra nusikaltimo sudėtis. Ji nusikalstamą veiką jungia su įstatymo reikalavimais. Taigi sudėtis - betarpiausias kvalifikavimo pagrindas. Todėl tinkamas sudėties supratimas turi lemiamą reikšmę visiems kvalifikavimo klausimams išspręsti. Nusikaltimo sudėtis - tai vienybė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių, kurie pagal įstatymą šią veiką apsprendžia kaip nusikaltimą.
Sudėtis apima požymius, būdingus visiems tos rūšies nusikaltimams. Šie požymiai apibūdina nusikaltimo esmę, pobūdį, pavojingumą visuomenei, skirtumą nuo kitų nusikaltimų. Savavaldžiavimo sudėtis reglamentuota XLII skyriuje, kuriame pateikiami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Tai apimanti teisinė kategorija, todėl bet kuris apibrėžimas negali būti tikslus. Savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis yra viena aktualiausių valdymo tvarkai.
Esant sudėtingai savavaldžiavimo konstrukcijai, pasitaiko atvejų, kuomet teismai, interpretuodami šio straipsnio nusikaltimo sudėtį, dažnai netinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą. Savavaldžiavimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkiems (BK 294 str. 1d.) ir apysunkiams (BK294 str.).
LR BK 294 str. 1 d. - tas, kas įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Savavaldžiavimo objektas
Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymuose, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisinius padarinius, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius (CK 1.136 straipsnis).
Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. jas įgyvendinti priešingai paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai.
Minėti teisiniai gėriai yra saugomi ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos: aštai pavyzdžiui 17 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais ir iš nieko negali būti ji savavaliai atimta.
Pavyzdžiui, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje asmenys nepranešę policijos darbuotojams apie pavogtą piniginę, bando atsiimti savais būdais, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju matyti, kad buvo pasikėsinta į dvi įstatymo saugomas vertybes: pagrindinę - įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, ir papildomą - žmogaus sveikatą.
Savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia neteisėtu (įsijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymu. Taigi kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tar...
Dronai skraido virš privačios nuosavybės – ar galite juos sustabdyti?
Turto sunaikinimas ar sugadinimas
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai asmenys, siekdami apginti savo interesus ar protestuodami, sugadina svetimą turtą. Pavyzdžiui, liepos 31 d. prie Šiaulių, Ginkūnuose, vyras apšaudė dingusio gyvūno paiešką vykdžiusį droną.Tokiu atveju, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka.
Administracinė atsakomybė
Šiaulių apskrities policijos atstovas Artūras Šliavas nurodė, kad pareigūnai gavo du pranešimus: ir iš drono savininko, ir iš to žmogaus, kuris šaudė į droną. A. Šliavo teigimu, kol kas tikslinamos įvykio aplinkybės. „Pirminiais duomenimis, policija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 115 str., aiškinsis dėl galimai tyčinio turto sugadinimo ir, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 482 str., - dėl galimai neteisėto šaudymo iš ginklo“, - nurodė policijos atstovas.
Pagal ANK, tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Pakartotinai nusižengimus - bauda iki 200 eurų ar net ginklo konfiskavimas.
Baudžiamoji atsakomybė
Policijos departamentas nurodė, kad sugadinus ar sunaikinus kitam asmeniui priklausantį daiktą, priklausomai nuo padarytos žalos gali būti taikoma ne tik administracinė atsakomybė pagal ANK 115 str., bet kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Pagal BK, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. O tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti panaikinamas leidimas ginklui. Taip pat, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Apibendrinant, galima teigti, kad nusikaltimai nuosavybei Lietuvoje išlieka aktuali problema, reikalaujanti nuolatinio teisinio reguliavimo ir prevencinių priemonių. Baudžiamasis kodeksas ir kiti teisės aktai numato įvairias atsakomybės formas už tokius nusikaltimus, siekiant užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą.
tags: #samoningas #svetimo #turto #sugadinimas