Afrikinių šamų (lot. Clarias gariepinus) auginimas uždarose patalpose tampa vis populiaresnis Lietuvoje. Ši sritis sparčiai vystosi, nes mažėja natūralūs žuvų ištekliai. Šiandien vieni iš pirmaujančių augintojų Lietuvoje naudoja naujausias ir pažangiausias technologijas, užtikrinančias kokybišką auginimo procesą.
Afrikinis šamas (Clarias gariepinus)
Uždaros recirkuliacinės sistemos (URS)
Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos (URS) - tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame vanduo cirkuliuoja uždaru ratu. Tai leidžia palaikyti jo pagrindinius rodiklius pageidaujamame lygyje, įskaitant reikiamą deguonies kiekį, temperatūrą ir mažą organinių priemaišų kiekį.
URS sudedamosios dalys:
- Žuvies auginimo baseinai
- Vandens filtrai
- Sėsdintuvai
- Vandens šildymo ir aeravimo sistemos
- Signalizacija
URS leidžia auginti įvairių rūšių žuvis, įskaitant Lietuvoje dar nelabai žinomus Afrikinius šamus.
''Žužu'' šamų auginimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje reklama
Afrikinių šamų savybės ir nauda
Afrikinių šamų mėsa yra be galo maistinga, turi labai mažai riebalų (3,95%), aukštą baltymų kiekį (17,9%) ir yra puikaus skonio. Iš šių šamų galima gauti aukštos technologinės kokybės filė (su oda sudaro 51,6% viso kūno svorio, be odos - 45,4%). Šamų mėsa be kaulų, turi puikias kulinarines savybes ir delikatesinį skonį. Šių savybių šamų mėsa nepraranda, netgi ją ilgą laiką sandėliuojant ar užšaldant.
Afrikinis šamas neršia kelis kartus per metus, taigi visada galima turėti žuvyčių pastoviam auginimui. Net ir intensyviai augdami, šamai yra labai atsparūs ligoms.
URS privalumai
Auginant žuvis uždarose sistemose, svarbiausia yra vandens kokybė ir šiluma, vandens temperatūra turi būti 24 laipsnių šilumos, oro - 26-27 laipsniai. Būtent URS leidžia sukurti optimalias sąlygas greitai augančioms žuvims, joje galima palaikyti atitinkamą vandens temperatūrą, būtiną tam tikrai žuvų rūšiai. URS taupo vandenį, sistemą galima įrengti ten, kur vandens ištekliai riboti. Taip pat taupoma ir vieta - keliasdešimt tonų žuvų per metus užauginama santykinai nedidelėse patalpose.
URS valdymas yra visiškai mechanizuotas ir automatizuotas - vandens cirkuliaciją užtikrina siurbliai, vandenį mechaniškai ir biologiškai valo specialūs filtrai. URS yra keturi ciklai, kiekvienas jų turi atskirą valymo sistemą ir gali veikti nepriklausomai nuo kito. Vanduo sistemoje pasikeičia maždaug kas dvi valandas.
Uždara recirkuliacinė sistema (URS) schema
Pašarai ir auginimo ypatybės
Šamai šeriami specialiai jiems Olandijoje pagamintais pašarais tik iš natūralių produktų - ančiuvių (40 proc.), sojos, kukurūzų, kviečių. Pasak G. Ramanausko, tai nepigu, užtat žuvų augimo rezultatai geri. Šie plaukiantys pašarai lemia ne tik svorio prieaugį, bet ir gerą mėsos skonį.
Įmonės, auginančios šamus, turi savo motininę bandą, taigi procesas vyksta nuo žuvų naršinimo iki galutinio produkto. Šamų jaunikliai veisiami ir auginami inkubatoriuje. Didžiausias šamų auginimo sąnaudas sudaro pašarai ir elektra.
Verslo perspektyvos ir sėkmės pavyzdžiai
Kad bet kokiame versle svarbiausia idėja, įrodė ir Gintautas Ramanauskas, afrikinius šamus pakaunėje auginančios bendrovės „jFish" generalinis direktorius. Per kelis metus idėja virto viena moderniausių Europoje akvakultūros įmonių, kurios pajėgumai - apie 300 t žuvies per metus.
„jFish" vadovas Gintautas Ramanauskas pasakojo, kad šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose yra sparčiai besivystanti akvakultūros sritis, nes mažėja natūralūs žuvų ištekliai.
Kauno rajone veiklą pradėjusi UAB „jFish“ pagal gamybos pajėgumą (360 t žuvų per metus) taiko tapti stambiausia Baltijos šalyse afrikinius šamus veisiančia ir auginančia akvakultūros įmone. Anot Gintauto Ramanausko, „jFish“ generalinio direktoriaus ir akcininko, šiuo metu Lietuvoje tarp šamų augintojų yra didelė konkurencija, įmonės vykdo plėtros projektus.
Kitas pavyzdys - Gargždiškis Marius Gylys, kuris Gobergiškėje įsirengė patalpas ir pradėjo auginti šamus, kuriuos perdirba ir realizuoja. Per metus užaugina 10-15 tonų, nors galėtų iki 40 tonų. Klaipėdos rajone jis didžiausias žuvų augintojas.
Įmonių sėkmės faktoriai:
- Kokybiški pašarai
- Modernios technologijos
- Efektyvus vandens valymas
- Orientacija į šviežią produkciją
- Tiesioginis ryšys su vartotojais
ES parama ir plėtros galimybės
Bendrovės dažnai teikia paraiškas ES paramai, kurioje, be kita ko, yra numatytas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas. Naujuoju finansavimo laikotarpiu yra patvirtintos 22 programos priemonės žuvininkystei remti, numatyta paramos suma - 81 mln. eurų (16 proc. daugiau negu praėjusį laikotarpį). Populiariausios jų - produktyvios investicijos į akvakultūrą (į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančios energijos išteklius), į akvakultūros ir žuvininkystės produktų perdirbimą.
Žuvininkystės sektoriui Lietuvoje vietos plėstis dar tikrai yra. Tai gali būti ir alternatyvi ar papildoma veikla žemdirbiui, kuri suteiktų papildomų pajamų.
Iššūkiai ir sprendimai
Vienas iš didžiausių iššūkių - darbuotojų trūkumas kaime. Taip pat svarbu užtikrinti aukštą produkcijos kokybę ir šviežumą, kad pirkėjai būtų patenkinti ir lojalūs.
Svarbu investuoti į modernias technologijas, kad būtų galima efektyviai valdyti vandens kokybę ir temperatūrą. Taip pat reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Lietuvos įmonių pavyzdžiai
Lietuvoje yra keletas įmonių, kurios sėkmingai augina afrikinius šamus uždarose patalpose. Štai keletas iš jų:
| Įmonė | Pajėgumas (t/metus) | Ypatybės |
|---|---|---|
| UAB „jFish“ | 360 | Stambiausia Baltijos šalyse, modernios technologijos |
| „Fishlita“ | 10-15 | Šamų auginimas, perdirbimas ir realizavimas |
| „Merkio Šamai“ | 35 | Prekyba per "Maisto Ambasadorius", orientacija į kokybę |
Šios įmonės įrodo, kad afrikinių šamų auginimas uždarose patalpose gali būti sėkmingas verslas Lietuvoje.