Daugiabučių Namų Bendrijos Gauna Paramą Renovacijos Projektui

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Valstybė skatina šį procesą teikdama finansinę paramą, tačiau renovacijos procesas susijęs su įvairiais iššūkiais ir sąlygomis.

Renovacijos proceso dalyviai ir jų vaidmenys

Daugiabučio namo gyventojai yra svarbiausi renovacijos proceso dalyviai, nes tik jiems pritarus, gali prasidėti pastato atnaujinimas. Norėdami atnaujinti savo daugiabutį, būstų gyventojai gali nuspręsti tą daryti patys arba sutikti su savivaldybės pasiūlymu. Ji pagal tam tikrus kriterijus atrenka neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus ir jų gyventojams pasiūlo renovuoti namą. Patys būstų savininkai irgi gali pasiūlyti renovuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius.

Nepriklausomai nuo to, ar pastato atnaujinimo iniciatoriai patys gyventojai ar savivaldybė, tam, kad prasidėtų renovacija, turi įvykti pirmas gyventojų susitikimas, kuriame taip pat gali dalyvauti BETA ir finansinės institucijos atstovai. Jų užduotis - atsakyti į butų savininkams rūpimus klausimus ir pristatyti namo atnaujinimo finansavimo sąlygas. Jei renovacijai pritaria 55 proc. gyventojų, prasideda daugiabučio modernizavimo procesas, kurio rūpinasi daugumos pritarimu išrinktas namo bendrijos pirmininkas arba projekto administratorius.

Projekto administratorius

Renovacijos projektų administratorius yra svarbi grandis visame daugiabučio modernizavimo procese. Būtent jis daugiausiai bendrauja su gyventojais ir atstovauja savininkų interesus. Kilus klausimams ar problemoms, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į projekto administratorių.

Būstų savininkams nusprendus dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje, projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį investicijų plano variantą ir pristato jį gyventojams viešame susirinkime. Šiame susirinkime administratoriaus pareiga yra kuo geriau paaiškinti parengtą planą ir surašyti gyventojų pageidavimus, pagal kuriuos turės būti atnaujintas investicijų planas. Kad planas būtų patvirtintas, jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų.

Patvirtintas planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA ir jei jis atitinka visus reikalavimus, pasirašoma valstybės paramos sutartis. Kitas žingsnis - rangos darbų pirkimas, už kurį taip pat atsakingas projekto administratorius. Iškart po to jis turi kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo, o pasirašęs rangos darbų sutartis - į finansų įstaigos vadybininką dėl paskolos. Administratoriui konkurso būdu atrinkus projektuotoją, rangovą ir techninį prižiūrėtoją, pradedamas daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimas.

Projektuotojas

Daugiabučio namo atnaujinimas prasideda nuo konkretaus ir tikslaus atnaujinimo darbų plano - techninio darbo projekto parengimo. Jis turi didelę įtaką sklandžiai darbų eigai ir renovacijos kokybei. Jį parengia ir vėliau gyventojams viešame susirinkime pristato projektuotojas - konkurso būdu atrinkta įmonė.

Pristačius techninį darbo projektą gyventojams, atestuota įmonė atlieka jo ekspertizę, užtikrinančią, kad projektas parengtas vadovaujantis teisės aktais. Prireikus, projektuotojas ištaiso klaidas. Tuomet gavus statybos leidimą, pradedami renovacijos darbai.

Techninis prižiūrėtojas

Už renovacijos priežiūrą ir jos kokybišką įgyvendinimą atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę, o pastebėjęs nukrypimus ar rangovui nepateikus reikalingų dokumentų, gali neleisti naudoti atitinkamų medžiagų.

Priklausomai nuo vykdomų darbų intensyvumo, jis privalo lankytis statybvietėje kartą per savaitę ar net kasdien. Visgi, turėdami pastabų dėl blogai dirbančių statybininkų ar jų palikto broko, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į projekto administratorių. Pagrindinė jo užduotis yra užtikrinti sklandų atnaujinimo darbų organizavimą ir jų įgyvendinimą. Todėl būtent jis turėtų atsakyti į visus gyventojams kylančius klausimus.

Finansavimo Sąlygos ir Reikalavimai

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, t. y sprendimas priimamas balsų dauguma (50 proc. + vienas balsas). Praktika rodo, jog skirtingai nuo pasirinkto finansuotojo, finansavimas yra suteikiamas, ne 50 +1, bet kai už namo atnaujinimą (modernizavimą) balsavo 55-60 procentų butų ir kitų patalpų savininkų.

AB „Šiaulių bankas“, administruojanti JESSICA apyvartinio fondo lėšas, kuri kreditą teikia Savivaldybės remiamai Programai pageidauja, kad sprendimai būtų priimami ne mažiau kaip 60 procentų balsų. Taip pat problema yra tuomet, kai administratoriui nėra galimybės gauti asmens duomenų reikalingų nereikšmingos pagalbos suteikimui.

Vadovaujantis valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas, vykdantis ūkinę veiklą atnaujinimo (modernizuojamo) daugiabučio namo jam nuosavybės teise priklausančiame bute ar patalpose ir pretenduoja į valstybės paramą, privalo administratorių informuoti apie vykdomą veiklą, nurodant asmens kodą, tačiau yra atvejų kai toks savininkas piktavališkai neteikia tokių duomenų prieštaraudamas ir pačiai renovacijai, nors daugumos butų savininkų sprendimas yra teigiamas. Nepateikus BETAI asmens kodų, de minimis pažyma neišduodama ir bankas (AB „Šiaulių bankas“) negali priimti sprendimo dėl kredito suteikimo.

Valstybės Paramos Dydis ir Apmokėjimo Tvarka

Įstatyme yra numatyta atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimui skirtas valstybės paramos dydis. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos biudžeto lėšomis, t.y. ne daugiau kaip 0,35 Lt./ kv.

Savivaldybių vaidmuo

Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.). Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas).

Gyventojų Nuomonės ir Baimės

Renovaciją šalyje kontroliuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) atstovai įvardija vienas priežastis, žmonės baiminasi papildomos paskolų naštos, administratoriai - kitas. Susirinkimuose dalyvaujantys pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini asmenys dažnai priešinasi renovacijai. Daugelis iš jų gauna kompensacijas už šildymą, tad yra nemotyvuoti: jiems bet kokiu atveju šildyti būstą kainuoja pigiau.

Nemažai jaunų šeimų butus pirko už paskolas, tad nenori papildomos naštos. Kitų atsakomybė baigiasi sulig buto sienomis, apie namą jie negalvoja. Treti bijo į savo valdas įsileisti statybininkus. Aišku, yra "bankų baubas" - žmonės jų maitinti nenori.

Energetinio Efektyvumo Pavyzdžiai

Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą. Šilumos energijos šildymui sunaudojimo vidurkis - 15,52 kWh/kv. m arba 4,33 Lt/kv. m. Didžiausias suvartojimas lyginant su vidutiniu buvo UAB "Danės būstas" (20,25 kWh/kv. m) ir UAB "Vitės valdos" (19,52 kWh/kv. m) administruojamuose namuose. Mažiausias - UAB "Debreceno valda" (14,47 kWh/kv.

Šilumos Energijos Sunaudojimas

Pateikiame pavyzdžius, kaip renovacija gali sumažinti šilumos energijos suvartojimą:

Populiariausi Mitai Apie Daugiabučių Namų Renovaciją

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą. Pranešime spaudai rašoma, kokie mitai apie daugiabučių namų renovaciją - patys populiariausi.

1. Mitas Nr. 1: daugiabučio buto gyventojui priklauso renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimas, ar tikrai jo dalį turės sumokėti kaimynai? Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai.
2. Mitas Nr. 2: ar tikrai renovuotas namas greitai pradės pelyti? Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas.
3. Mitas. Nr. 3: Ar tikrai renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimo galimybe pasinaudoti gali tik senjorai? Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Tai - lyg finansinė pagalba visiems, kuriems šiuo metu yra sunku.
4. Mitas Nr. 4: Ar tikrai senos statybos daugiabučiai - sandarūs, o jų išlaikymas - pakankamai ekonomiškas? Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.
5. Mitas Nr. 5: Ar tikrai paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau? Tai - absoliutus mitas. Jei gyventojai turi galimybę, jie gali paskolą grąžinti anksčiau, taip sutaupydami didžiąją dalį palūkanų.

Bendrijos veikla ir paramos gavimas

Ar bendrija gali būti paramos gavėja?

Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Apmokėjimai ir atlyginimai

Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus?

Informacijos gavimas ir skaidrumas

Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.

Šildymo sistemos renovacija ir išlaidos

Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu? Pusę sumos buvo nurašyta iš kaupimo fondo ir dar apie 1400 eurų turiu sumokėti. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos. Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.

Daugiabučių namų renovacija

Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks - pritarti turi ne mažiau nei 55 proc.

Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei, jos vadinamos F ir G klasėmis, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc.

Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą.

Už paskolos grąžinimą laiku yra atsakingi patys buto savininkai. Šiaulių banko ekspertas ramina tuos, kurie mano, kad turės mokėti už savo nemokius kaimynus. „Kiekvienas buto savininkas atsako tik už save - privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuri yra suteikta jo butui“, - tikina G.

Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55-60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo.

Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc.

Lengvatiniams renovacijos kreditams nėra taikomi kitiems kreditams įprasti mokesčiai: dokumentų analizės, kredito administravimo, įsipareigojimų, sutarties sąlygų pakeitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.

Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė.

AB ,,Šiaulių energija“ primena, kad 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (,,mažoji renovacija“). Gyventojai, norintys atnaujinti (modernizuoti) senas, neefektyvias daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, dar gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti iki 70 proc. valstybės paramos projektui įgyvendinti.

Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.

Daugiabučių renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau norintys renovuoti daugiabutį dažniausiai nė nežino nuo ko pradėti.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas ir toliau išliks prioritetu. Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija žada, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai - planuojama modernizuoti 440 tūkst.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių - 70 tūkst. butų. Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą.

tags: #bendrija #gauna #uz #renovacijos #projekt