Šiuolaikinėje darbo aplinkoje, kur didžiąją dienos dalį praleidžiame biuruose, itin svarbu užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas. Tinkama darbo aplinka ne tik gerina darbuotojų savijautą ir produktyvumą, bet ir užtikrina jų sveikatą. Lietuvoje šiuos aspektus reglamentuoja įvairios higienos normos ir teisės aktai.
Bendrieji Higienos Reikalavimai Grožio Salonams ir Biurams
Grožio salonai, kosmetikos kabinetai ir pavieniai savarankiškai grožio paslaugas teikiantys asmenys turi laikytis daugybės reikalavimų, kad nebūtų rizikuojama jų klientų sveikata. Grožio paslaugų teikimo sveikatos saugos reikalavimus apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl higienos normos HN 117:2007. Daugelis reikalavimų yra bendrų, galiojančių visoms procedūroms ir patalpų įrengimui. Tai, kaip atrodo grožio paslaugų teikimo patalpa, yra išties svarbu.
Panaudoti aštrūs vienkartiniai instrumentai ir kiti suteršti krauju ar kitais kūno skysčiais daiktai (vienkartinės pirštinės, vatos, marlės gabalėliai ir kt.) surenkami į specialias nedūžtančias, nepraduriamas, sandariai uždaromas talpas. Užpildžius talpą ne daugiau kaip 2/3, atliekos užpilamos dezinfekcijos priemonės tirpalu, skirtu kietų atliekų nukenksminimui. Grožio paslaugų teikimo metu susidariusios atliekos turi būti šalinamos kiekvieną dieną baigus darbą. Vienkartiniai ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai, naudojami teikiant grožio paslaugas, išpakuojami klientui matant. Kosmetikos priemonės turi būti naudojamos nesibaigusio galiojimo. Grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos grožio paslaugos aprašą (paslaugos teikimo technologijos (proceso atlikimo būdo ir priemonių) aprašymą).
Turi būti personalo patalpa, kurioje turi būti įrengtos atskiros spintos arba spintos su pertvaromis teikiančių paslaugas asmenų darbo drabužiams ir asmeniniams drabužiams bei daiktams laikyti. Turi būti įrengta pagalbinė patalpa darbo priemonėms laikyti. Šios patalpos gali nebūti, jei patalpose, išskyrus tualetą, pakanka vietos darbo priemonėms laikyti. Turi būti įrengtas patalpų vėdinimas. Turi būti įrengtas apšvietimas, atitinkantis reikalavimus. Dirbtinė apšvieta grožio paslaugų teikimo darbo vietose turi būti ne mažesnė kaip 500 liuksų.
Patalpų Mikroklimatas ir Jo Svarba
Ar tikrai žudome priešus? Mikroorganizmai, be kurių neišgyventume
Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas.
Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“. Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s. Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Oro Drėgmė Darbo Vietose
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Patalpų Vėdinimas
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Apšvietimas Darbo Vietose
Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis. Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina darbo produktyvumą.
Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. „Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, t. y.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Darbo Vietos Ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro. Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm. Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį. Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Apšvietimo Reikalavimai Ergonomiškai Darbo Vietai
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.
Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmo Lygis ir Kiti Aspektai
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.
Biuro Ploto Planavimas
„Higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriami nemažiau nei 6 kv. m. biuro ploto. Tačiau tai per mažas plotas, jeigu savo biure norite posėdžių salės, virtuvėlės, tyliųjų erdvių, kurioms skirtas plotas taip pat įskaičiuojamas į darbo vietai tenkančius kvadratinius metrus“, - sako UAB „Hanner“ komercinio nekilnojamojo turto nuomos vadovė Anastasija Pocienė.
Pasak jos, efektyviausiai biuro erdvė išnaudojama, jeigu darbo vietai tenka 8 - 8,5 kv. m. O neefektyviai naudojamose erdvėse vienai darbo vietai gali tekti ir 20 kv. m. Tai reiškia, kad darbuotojai dirba dideliuose kabinetuose, netaupomi nei nuomos, nei eksploatacijos kaštai.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Renkantis Biurą
- Neįvertinama, kiek komanda augs ateityje.
- Skaičiuojamas tik aktyviam darbui reikalingas plotas, tačiau pamirštamos tokios pagalbinės patalpos, kaip sandėlis, serverinės ir pan.
- Neįvertinama, kiek konkurentų yra įsikūrę šalia arba tame pačiame pastate.
- Naujo biuro nuomos biudžetas skaičiuojamas, nevertinant papildomų išlaidų.
Sudarant naujo biuro nuomos biudžetą, reikėtų skaičiuoti ne tik nuomos mokestį ar eksploatacijai skirtas išlaidas, tačiau ir papildomus kaštus: automobilių stovėjimo aikštelės mokesčius, jeigu įmonė turi skirtingus filialus arba padalinius, kaip pasikeis susisiekimo ir logistikos kaštai tarp filialų, kokie yra persikraustymo kaštai, naujų baldų ir įrangos kaštai. Šį biudžetą patariama skaičiuoti ilgalaikei perspektyvai - bent 5 metams.
Išvados
Užtikrinant tinkamas sanitarines normas biuro patalpose, būtina atsižvelgti į daugelį aspektų: nuo patalpų mikroklimato ir apšvietimo iki darbo vietos ergonomikos ir ploto planavimo. Laikantis higienos normų ir atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, galima sukurti sveiką ir produktyvią darbo aplinką.
tags: #sanitarines #normos #biuro #patalpos