Sanitarinių priemonių naudojimas gyvulininkystės patalpose

Intensyvinant žemės ūkį, ženkliai didėja išlakų problema, kuri pasireiškia neigiama įtaka žmogui ir gamtai. Šios išlakos dalyvauja „šiltnamio“ efekto susidaryme, o pagrindinės išlakos yra amoniakas, sieros vandenilis, anglies dioksidas ir metanas, kurie daro poveikį klimato kaitai.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų schema

Lietuvoje gyvulininkystėje amoniako išsiskyrimas į aplinką sudaro 90% bendros amoniako emisijos. Daugiausia amoniako išsiskiria į aplinką laikant galvijus (apie 50%), kiaules, paukščius ir kitus gyvūnus (32%). Amoniako koncentracija tvartuose priklauso nuo ventiliacijos efektyvumo, sanitarinės būklės ir gyvulių skaičiaus. Panaši padėtis ir su sieros vandenilio susidarymu, nes išlakų susidarymas vyksta mikrofloros pagalba.

Žemės ūkyje šis išlakų susidarymas tai ne tik klimato kaita, tai problema ir gyvulių sveikatai, diskomfortas dirbantiems ir aplinkiniams gyventojams. Oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, kiekio, nuo kitų teršalų koncentracijų ore, nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teršalų poveikio trukmės (kaip ilgai individas būna užterštoje aplinkoje), o tai atitinkamai sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus.

Oro užterštumo poveikis tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Nemalonios gyvulininkystės fermos išlakos, aitrūs ir kenksmingi kvapai dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Dažniausiai kvapais skundžiasi žmonės, gyvenantys prie gyvulininkystės kompleksų.

Ilgus metus pagrindinis tikslas mažinti amoniako ir sieros vandenilio išlakų koncentracijas fermose buvo ventiliacija ir išlakų išmetimas į atmosferą. Vėliau atsirado galimybės fermose valyti išmetamas išlakas (pagrinde amoniaką) cheminiais metodais, sorbciniais įrenginiais (JAV), skruberiais, biofiltrais (ES šalyse), mėšlo bei srutų laikymas hermetinėse talpose ir t.t.

Tačiau besivystant biotechnologiniams procesams atsirado biotechnologiniai produktai iš esmės pakeičiantys tiek išlakų susidarymo, tiek jų šalinimo procesus. Buvo nustatyta, kad amoniako, sieros vandenilio bei merkaptanų susidaryme dalyvauja sierą redukuojanti mikroflora. Japonijos mokslininkai nustatė, kad šią daugeliu atveju patogeninę mikroflorą galime eliminuoti kita natūralia mikroflora - probiotikais arba jų metabolizmo produktu - enzimais. JAV bei Japonija išsprendė daugumą išlakų mažinimo problemų.

Net pats elementariausias patalpų (tvarto) apdorojimas specialia probiotine kompozicija iš esmės keičia amoniako susidarymo mechanizmą. T.y. panaudojus vien tvarto apdorojimui-išpurškimui enzimines-probiotines kompozicijos tirpalu tvartus, galima sumažinti amoniako išsiskyrimą 5 kartus, tai vienas iš ekonomiškiausių metodų.

Šiandien mes esame ištyrę visa spektrą Japonijos, JAV, Europos enziminių-probiotinių kompozicijų, bei dalyvave sukuriant specifines enzimines-probiotines kompozicijas skirtas kiaulininkystės, paukštininkystės, kailinių žvėrelių ir t.t. tiek išlakų tiek gyvūnų sveikatinimo problemoms spręsti. Jau praeitame šimtmetyje iškilo problemos dėl atmosferinės taršos intensyvioje gyvulininkystėje.

ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti - tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai. 2016 m. įpareigoja visas ES šalis ženkliai sumažinti amoniako atmosferinę taršą gyvulininkystėje.

Siekiant ES reikalavimų įvykdymo Lietuvoje buvo atlikta visa eilė tyrimų įrodančių galimybes biotechnologinių produktų panaudojime gyvulininkystėje. Prasidėjo šių produktų diegimas praktikoje. Tačiau šios direktyvos vykdymas Lietuvoje tikriausiai nebus įgyvendintas kaip ir dalis ES reikalavimų, nes jo įgyvendinimui vadovauja trys ministerijos: Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos ministerija.

Peržiūrėjus visą krūvą dokumentų, kaip: nacionalinės klimato kaitos strategijos, studijos, seminarų medžiagos, pažangaus ūkininkavimo taisyklės, nacionaliniai oro taršos mažinimo planai, įvairių kodeksų parengimai nematome jokių realių priemonių amoniako taršai mažinti, bet matome kitas priemones šiai problemai spręsti - sumažinti gyvulių skaičių ir taip įvykdyti ES reikalavimus.

Jei šalyje naudojamos priemonės amoniako taršai mažinti, tai joje žinoma bent viena kita techninė ar biologinė priemonė mažinanti amoniako taršą ir pagal naudojamos technologijos efektyvumą nustatomas išlakų kiekis pav. Lietuvos žemės ūkio ministerija net nesiruošia tai daryti, nes mes veik vieninteliai ES net neturime reikalavimų tvartų įrenginiams ar technologijoms mažinančioms amoniako taršą.

Neviršyti baltymų kiekio pašaruose. Paaugusias kiaules šerti mažiau baltymingu pašaru negu paršelius. Pašarus praturtinti sintetinėmis amino rūgštimis, mažinant proteinų kiekį. Intensyviau vėdinant tvartą, amoniakas labiau garuoja. Juk jei atsiskaitysime ES pagal auginamų gyvūnų skaičių, o ne apie realias išlakas, tai šersime ar nešersime, šaldysime ar nešaldysime mėšlą, vis vien teks mažinti gyvūnų skaičių.

Kadangi ši problema jau buvo kelta LRS kaimo reikalų komiteto minėtoms ministerijoms, padėtis tapo dar mažiau aiški atsiradus finansavimo šaltiniams. Aplinkos ministerijos „Aplinkos projektų valdymo agentūra“ gali skirti amoniako taršos mažinimo priemonėms įdiegti 80 % finansinių išteklių iš ES ir LR šaltinių, tačiau ši priemonė tapo ūkio subjektams nežinoma nors Latvijoje 2018m ja pasinaudojo daugiau nei 30 ūkio subjektų.

Jau praeitame šimtmetyje iškilo problemos dėl atmosferinės taršos intensyvioje gyvulininkystėje. ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti - tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai.

Štai keletas pavyzdžių biocidinių produktų, skirtų profesionaliam naudojimui gyvulininkystės patalpose:

• Io-Shield D (Ecolab Deutschland GmbH)
• Mikrobac forte (BODE Chemie GmbH)
• Sterillium® (BODE Chemie GmbH)
• SalvoDip B (GEA Farm Technologies Sp. z.o.o.)
• CynergyDip Base + CynergyDip Activator (Ecolab Deutschland GmbH)
• Vitasept Wipes med. (Goodpoint Chemicals OÜ)
• Fink Io Spray - 30, ST-Io Spray, DESINTEC MH, Iodine S DESINTEC MH, Raidip plus, Iodine Spray 3000, Iodine Spray (FINK TEC GmbH)
• Deptal MCL (Hypred SAS)
• Sterilfoam (Novadan ApS)
• Diesin HG (Ecolab Sp. z o.o.)
• Chemisept FG (AS Chemi-Pharm)
• Septoderm Haut spalvotas (Dr. Schumacher GmbH)
• Prima Plus (DeLaval NV)
• Sterisol (Sterisol AB)
• Kodan® Tinktur Forte farblos (Schulke & Mayr GmbH)
• Bacillol AF (BODE Chemie GmbH)
• Trump Des (Ecolab Deutschland GmbH)
• Velodes Silk (MEDISEPT Sp. z o. o.)
• Kodan Tincture Forte colourled (Schulke & Mayr GmbH)
• Dezinfekcinis rankų gelis (UAB firma ,,Koslita”)

Šios priemonės padeda užtikrinti tinkamą patalpų higieną, mažinti patogenų plitimą ir gerinti gyvulių gerovę.

tags: #sanitarines #priemones #gyvulininkystes #patalpose