Vedybų sutarties institutas - tai nauja šeimos teisiniu santykiu reguliavimo sritis. Šis institutas numato galimybę sutuoktiniams savo turtinius santykius, t.y. teises ir pareigas, nustatyti sutartimi. Sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) Trečiosios knygos (“Šeimos teise”) III dalies VI skyriaus Trečiasis skirsnis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių įgyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi.
Kadangi su vedybų sutartimi susijusios teisės normos Lietuvoje tik pradėtos taikyti, šiuo metu būtų sudėtinga analizuoti ir vertinti įvairius su vedybų sutartimis susijusius praktinius klausimus. Teisminės praktikos, susijusios su šių sutarčių pakeitimu, nutraukimu, taip pat nėra. Tačiau, atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką šioje srityje, prieš aptariant sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, atkreiptinas dėmesys ir į su teisiniu reguliavimu susijusius neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y.:
- Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas.
- Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomenėje, sutuoktinių socialinės padėties ir kitos jų “charakteristikos” analize.
Vedybų sutartimi būsimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialinių nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat įgytą santuokos metu; joje taip pat gali būti numatomos turtinio pobūdžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija, santuokos nutraukimo atveju.
Vedybų Sutarties Subjektai ir Objektas
Pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. įstatymas numato specialius sutarties subjektus. Atsižvelgiant į CK 3.7 str. 2 dalyje pateikiamą “sutuoktinių” apibrėžimą, pagal kurį sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymu nustatyta tvarka įregistravę santuoką, gali kilti klausimas, ar pagal minėtą įstatymo formuluotę sutuoktiniais bus laikomi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į CK 3.102 str. 1 dalį, kurioje numatoma, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta ir iki santuokos įregistravimo (vadinama “ikivedybine sutartimi”), ir bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (vadinama “povedybine sutartimi”). Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium reparacija (šiam šeimos teises institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai).
Antra, vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Šia sutartimi negali būti reguliuojami asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai. Pažymėtina, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl būsimo sutuoktinių turto (CK 3.104 str. 3d.). Galimybė susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina būsimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims.
Trečia, vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygų sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose). Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
Vedybų Sutarties Forma ir Registracija
Įstatyme (CK 1.74 str. 1d. 2p., 3.103 str. 1d.) įsakmiai nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui skirtos CK normos. Pabrėžtina, kad notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tų sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. Teisinė vedybų sutarčių registracija sietina tiek su pačiu sutuoktinių, tiek su trečiųjų asmenų interesų apsauga.
Remiantis CK 1.94 str. nuostata, neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra įregistruoti registre, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus arba sutarties nutraukimą. CK atskirai išskirti ir kai kuriems specialiems vedybų sutarties sudarymo atvejams taikomi reikalavimai, susiję su nepilnamečio asmens interesų apsauga bei aiškiu asmens valios išreiškimu, t. a) nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. b) sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik esant rašytiniam jo rūpintojo sutikimui (jeigu toks sutikimas neduodamas, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas) (CK 3.102 str.
Vedybų Sutarties Įsigaliojimas ir Terminas
Kaip minėta, vedybų sutartį galima sudaryti tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir bet kada santuokos metu. Nuo to, kada yra sudaryta vedybų sutartis, priklauso šios sutarties įsigaliojimo momentas, sutartyje numatytų teisių ir pareigų atsiradimas. Jeigu vedybų sutartis yra sudaryta iki santuokos įregistravimo, ji įsigalios tik santuoką įregistravus (CK 3.102 str. 2d.). Įstatymas nenumato termino, per kurį būtų privalu įregistruoti santuoką, sudarius vedybų sutartį (laikytina, kad šis terminas negali būti nepagrįstai ilgas), tačiau santuokos neįregistravus, vedybų sutartis negalioja ir jokios teisės bei pareigos jos pagrindu neatsiranda. Jeigu vedybų sutartis sudaroma po santuokos įregistravimo, ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str.
Vedybų sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Pagal CK 3.104 str. 5d. vedybų sutartyje numatytų sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą gali riboti tam tikras sutartyje nurodytas terminas, t.y. tam tikra kalendorinė data, tam tikras laiko periodas arba netgi sutuoktinių amžius ir pan. Be to, sutartyje numatytų sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų atsiradimas ar pasibaigimas gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu arba neįvykdymu (CK 3.105 str. 5d.). Ši nuostata turėtų būti siejama su sąlyginiam sandoriui taikomomis teisės normomis (CK 1.66 str.). Sąlygomis vedybų sutartyje laikytinos tam tikros aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinomas.
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.107 str.). Tačiau vedybų sutartyje galima numatyti prievoles, kurios išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi galima numatyti, kad bendrąja jungtine nuosavybė sutuoktiniams priklausantis automobilis, nutraukus santuoką, tampa vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tačiau pažymėtina, kad vedybų sutarties galiojimo laikas nebūtinai priklauso nuo santuokos nutraukimo; pavyzdžiui, vedybų sutarties galiojimas gali pasibaigti ir pasibaigus joje numatytam terminui. Taip pat pažymėtina, kad vedybų sutartis gali pasibaigti ir mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.49 str. 1d.).
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas Vedybų Sutartyje
Vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatymų nustatytą jų turto teisinį režimą ir numatyti jiems priimtiną turto teisinį režimą. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, jų bendrosios jungtinės nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą tiek visam turtui, tiek tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 1d. ir 2d.). Neįmanoma numatyti visų galimų vedybų sutarčių turinio variantų, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju jis priklauso nuo bendrų sutuoktinių interesų bei sutarties sudarymo tikslų.
Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas yra reglamentuojamas įstatymu ir, nesudarius vedybų sutarties, yra bendrai pagal įstatymo nuostatas taikomas sutuoktinių turtiniams santykiams. Vedybų sutartyje taip pat galima numatyti, kad pardavus turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, už jį gauti pinigai bus bendroji jungtinė nuosavybė, arba vienam iš sutuoktinių padovanoti arba paveldėti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau už juos įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Dėl turto asmeninės nuosavybės. Šio turto teisinis režimas vedybų sutarties pagrindu gali būti taikomas tiek visam sutuoktinių turtui, įgytam iki santuokos arba gyvenant susituokus (pilnas nuosavybės atskyrimas), tiek konkrečiam turtui. Visiška sutuoktinių nepriklausomybė, lengvesnis turto santuokos nutraukimo atveju padalijimas, sutuoktinio apsauga nuo kito sutuoktinio kreditorių reikalavimų ir pan.
Dėl bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės. Šio sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartyje labiausiai atspindi kiekvieno sutuoktinio “įdėlį” į šeimos turtą. Pabrėžtina, kad vedybų sutartimi nustatant bendrąją dalinę sutuoktinių nuosavybę, svarbu aiškiai apibrėžti sutuoktinių tenkančią nuosavybės teisių (ne pačios nuosavybės!) dalį arba nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis tokia dalis nustatoma. Įstatymas (CK 3.104 str. 4 dalis) taip pat nurodo, kad vedybų sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, pavyzdžiui, gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, honorarų, pensijų ir pan.) ar kitos įgyjamos nuosavybės tvarkymu, tarpusavio išlaikymu (tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus), dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas (pavyzdžiui, mokant mokesčius už komunalines paslaugas, darant gydymo išlaidas ir kt.), taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama.
Sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju. Užsienyje sutuoktiniai dalinasi ir tokį turtą kaip: laivai, lėktuvai, papuošalai. Tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje.
Negaliojančios Vedybų Sutarties Sąlygos
Pirma, negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą (CK 3.105 str. 4p.). Vedybų sutartimi negalima riboti vieno iš sutuoktinių teises į mokslą, į profesijos pasirinkimą, teises į darbą, judėjimo laisves ir pan. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ar veiksnumas gali būti apribotas tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 2.6 str.). Vedybų sutartimi negalima riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises kreiptis į teismą (asmens teisė į teisminę gynybą) (CK 3.105 str. 8p., 1.137 str.), pavyzdžiui, vienas sutuoktinis negali sutartimi įpareigoti kito sutuoktinio nesikreipti į teismą dėl jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju. Taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas (CK 3.105 str.
Antra, kaip minėta, vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius sutuoktinių santykius. Negalioja tos vedybų sutarties sąlygos, kurios nustato sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius (CK 3.105 str. 5p.), t. y. vedybų sutartimi negalima įsipareigoti vienas kito mylėti, nevartoti alkoholio, vesti dorą gyvenimo būdą ir pan.
Trečia, sutuoktiniai vedybų sutartimi negali nustatyti ar pakeisti savo asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams (CK 3.105 str. 6p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima nurodyti, kad skyrybų atveju vaikas lieka su tėvu ar motina. Šiuos sutuoktinių santykius reglamentuoja CK III knygos IV dalis.
Ketvirta, vedybų sutartis negali riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises į išlaikymą (CK 3.105 str. 7p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima numatyti, kad nedarbingas sutuoktinis neturi teises gauti išlaikymo. CK įtvirtina sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai (CK 3.27 str.
Taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:
- prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str.
- keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (CK 3.105 str.
- pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą (CK 3.105 str.
Vedybų Sutarties Pakeitimas ir Nutraukimas
Vedybų sutarties galiojimo metu sutuoktiniai privalo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vedybų sutarties vykdymui yra taikomi bendri sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 str. 1d.). Tačiau vedybų sutarties, kaip ir bet kurios kitos sutarties, sąlygos gali būti keičiamos. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios (CK 3.103 str. 2d.). Įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti (CK 3.106 str. 1d.), t.y. notarine forma. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu (CK 3.103 str. 2d.). Vedybų sutarties pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 str.
Iškilus ginčui dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo, vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Tuomet vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK V...
Svarbu! Sudarytą vedybų sutartį galima keisti bei nutraukti, o tai suteikia galimybę pasikeitus situacijai į tai lanksčiai reaguoti. Jei sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus teismo keliu ją galima pripažinti negaliojančia. Vedybų sutartys nėra statiškos, jos lanksčios, bei užtikrinančios sutuoktinių turtinius interesus, o skyrybų procese sukelia žymiai mažiau pagundų piktnaudžiauti savo teisėmis.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalinimas Be Vedybų Sutarties
Sutuoktinių, kurie nėra sudarę vedybų sutarties, turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau - „CK“ 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje.
Pagal CK preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadinasi neturint vedybų sutarties ir pradėjus skyrybų procesą sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis (per pusę), tačiau jei skyrybos inicijuojamos dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kaip rodo praktika, neturint vedybinės sutarties, sutuoktiniams iškilusius ginčus teisme gali tekti spręsti kelis metus, dėl to gaištamas laikas. Investavus į skyrybų procesą dideles laiko ir pinigų sąnaudas rizikuojama bylą pralaimėti bei tokiu būdu netekti ne tik didesniosios turto dalies įgytos santuokos metu, tačiau ir patirti papildomų išlaidų.
Lietuviai pamažu įsisąmonina, jog išankstinis susitarimas tarp būsimų arba esamų sutuoktinių išsprendžia turtinio pobūdžio problemas, kurios gali kilti ateityje pradėjus skyrybų procesą. Sutuoktinių susitarimas vedybų sutartimi nustatyti savo turto teisinį rėžimą bei išspręsti turto padalijimo klausimą iš esmės palengvina skyrybų procesą. Teismas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžia turto padalijimo klausimo, todėl pats teismo procesas vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
Vedybų Sutarčių Registras
Pažymėtina, kad vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai (sutartys ir teismo sprendimai dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo). Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.
Vedybų sutartys iš registro išregistruojamos nutraukus santuoką, sutuoktiniui mirus, nustačius separaciją, sutartį nutraukus šalių susitarimu ar teismo sprendimu ar pripažinus ją negaliojančia.
tags: #santuokoje #igyto #turto #pripazinimas #asmenine #nuosavybe