Nekilnojamojo turto (NT) deklaravimas yra svarbus procesas, kurį privalo atlikti tam tikri Lietuvos gyventojai. Turto deklaracijos dažnai yra painiojamos su kita deklaracijų rūšimi - nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas privalo deklaruoti turtą, kaip tai padaryti, ir kokios lengvatos gali būti taikomos.
Kam Skirtos Turto Deklaracijos?
Turto deklaracijos skirtos tam, kad deklaruotume asmenų turtą. Turto deklaracijomis iš esmės siekiama vykdyti asmenų korupcijos ir mokesčių nemokėjimo prevenciją. Gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (turto deklaracijos) privalomos teikti jei užimate tam tikras pareigas, norite gauti lengvatų, paramos ar esate tokių asmenų šeimos narys.
Deklaracijaok.lt padeda formuoti, taisyti ir teikti ne tik gyventojų pajamų, tačiau ir turto deklaracijas. Primename, kad deklaracijaok.lt teikia šias deklaracijas, o klientui, užsisakančiam turto deklaracijas iš deklaracijaok.lt nereikės išeiti iš namų.
Kas Privalo Deklaruoti Turtą?
LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas sąrašas asmenų, turinčių deklaruoti turtą. Visuotinės prievolės deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos mokesčių teisės aktais nenustatytos, tačiau asmenys, patenkantys į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, privalo deklaruoti nuosavybės teise turimą turtą ir pinigines lėšas.
Turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.). Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I-1338 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.
Šeimos nariais pagal minėtą įstatymą laikytini sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 m. Atkreiptinas dėmesys, kad turtą pagal šį įstatymą privalo deklaruoti ir sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Asmenų Kategorijos, Privalančios Deklaruoti Turtą:
- Valstybės valdymas - valstybės tarnautojai, akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, asociacijų, kurių akcininkė, steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė vadovai, kandidatai į visas šias pareigybes jų šeimos nariai.
- Visų biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
- Visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
- Viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
- Akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariams.
- 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d.
Taigi, kas privalo deklaruoti 2024 metais turėtą turtą? Turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.).
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:
- akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- antstoliai ir jų šeimų nariai;
- asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
- gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
- Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
- kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- notarai ir jų šeimų nariai;
- profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- prokurorai ir jų šeimų nariai;
- Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
- Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai;
- valstybės politikai ir jų šeimų nariai;
- valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai;
- valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
- žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
- gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai;
- 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
- gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.
Ką Reikia Deklaruoti?
Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma) reikia deklaruoti gyventojo ir jo šeimos turtą (vertybės, nekilnojamas turtas, pinigai ir pan.). Pagal šį įstatymą, turi būti deklaruotas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse esantis aukščiau minėtas turtas.
Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2025 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2025 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
- Nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį.
- Kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija.
- Pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
- Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
- Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
- Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur.
- Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.
Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.
Kaip ir Kada Deklaruoti Turtą?
Turto deklaracijos, kaip ir pajamų deklaracijos pateikiamos VMI iki einamųjų metų gegužės pirmos dienos. Nurodyti gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, būtent gruodžio 31 d. turimą turtą, mokesčio administratoriui pateikdami deklaracijos FR0001 formą. Ši deklaracija turi būti teikiama kasmet iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., kol asmuo patenka į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje.
Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001) turi būti pateikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.).
Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos gyventojus:
- gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius;
- gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius;
- gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius;
- gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui;
- politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.
Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:
- elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS);
- atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius gyventojui turi teisę duoti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas jį pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius.
Jeigu gyventojui yra prievolė deklaruoti turtą, tačiau gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.
Mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą, gyventojai netenka galimybės savanoriškai pateikti arba patikslinti atitinkamo laikotarpio turto deklaracijas.
FR0001 Deklaracijos Priedai
Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas: registruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. Prie deklaruotino nekilnojamojo turto priskiriami ne tik nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, registruotini LR nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas (pavyzdžiui, civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, FR0001T priede privalo deklaruoti užsienio valstybėse ir Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės neįregistruotos LR nekilnojamojo turto registre. kilnojamasis turtas, jeigu pagal LR teisės aktus šios rūšies daiktai privalomai teisiškai registruojami (kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika, potencialiai pavojingi įrenginiai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje šiame punkte išvardyto kilnojamojo turto FR0001T priede deklaruoti neprivalo. |
| FR0001V priedas | Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Gyventojai, neturintys FR0001V priede nurodyto turto arba turintys vertybinių popierių, kurių bendra vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur ir meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, kurių vieneto vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur, šio priedo neprivalo užpildyti. |
| FR0001L priedas | Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje te... |
Nekilnojamojo Turto Mokestis: Svarbūs Aspektai
Nekilnojamojo turto mokestis yra susijęs, bet skirtingas nuo turto deklaravimo. Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojas Lietuvoje turi nuosavybės teise jam priklausantį gyvenamąjį būstą. Nagrinėjant nekilnojamojo turto mokesčio prievoles gyventojui, svarbu nustatyti, kokios vertės šis nekilnojamasis turtas yra.
Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 punktu, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata taikoma, t. y. neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 m., ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 proc. Ši neapmokestinamoji vertė taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai, jų pasirinktu santykiu.
Nurodyto turto mokestinės vertės daliai, kuri viršija minėtą neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Gyventojai, kuriems atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Taip pat gyventojas turėtų pasidomėti dėl galimų nekilnojamojo turto mokesčio prievolių, vadovaujantis Ispanijos vidaus mokesčių teisės aktais dėl nekilnojamojo turto, esančio šioje užsienio valstybėje.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Deklaravimas: DUK
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? | Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą. |
| Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? | Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas. |
| Kur rasti tikslią savo NT vertę? | Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką. |
| Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? | Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos. |
| Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? | Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui. |
| Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? | Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta. |
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) Parduodant Nekilnojamą Turtą
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį?
VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.
Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.
Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
tags: #sarasas #kam #reikia #deklaruoti #turta