Šarūno Karaliaus Turtas ir Kontroversijos: Nuo Legendų Iki Šių Dienų

Šarūnas Karalius - asmuo, apipintas legendomis ir kontroversijomis. Nuo padavimų apie jo karališką kilmę iki šių dienų, jo vardas siejamas su turtais ir teisiniais ginčais. Šiame straipsnyje panagrinėsime Šarūno Karaliaus turto istoriją, jo ryšius su kontrabandos byla ir visuomenės nuomonę apie jo veiklą.

Šarūno Karaliaus Legenda

Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio ir surištos su vietovėmis - Balynu ir ežeru Gelovine. Tiek dainose, tiek padavimuose jis vadinamas „karaliūnų“, apie jį kalbama, kaip apie karingą kunigaikštį - narsų, neramų, jau likimo paskirtą nuveikti tam tikrus žygius.

Žmonės jau yra pamiršę, ką reiškė seniau žodis „kunigas“. Padavimuose šitas žodis jau suprantamas šių dienų prasme, todėl ten ir atsirado persekiojimo „kunigų”, „bažnyčių” ir „katalikų” atbalsiai. Kad padavimuose kalbama ne apie dvasininkus, bet apie kunigaikščius, taip leidžia manyti kiti legendų variantai, kuriuose kalbama apie Šarūno norą nugalėti visus pasaulio karalius ir vienam „visus kraštus” valdyti, ką jau buvo bepasiekęs, jei tikėti legendos žodžiais.

Be kovų su tais vietiniais valdovais minimos tiek legendose, tiek dainose dar kovos su gudais. Viena daina teikia pamato manyti, kad Šarūnui tos kovos ne visuomet laimingai pasibaigdavo. Gal ne vien tik žmonos ir motinos tragedija priveikė Šarūno sielą, bet ir tų kovų nepasisekimai.

Teisiniai Ginčai ir Turtas

Advokato padėjėju dirbančiam E. Karaliui iškelta byla dėl neteisėto praturtėjimo. Įtariama, kad E. Karalius įsigijo brangaus turto, kurio vertė viršija 7 mln. eurų, nors tuo laikotarpiu jo pajamos tesiekė apie 2 tūkst. eurų per mėnesį.

E. Karalius sumokėjo 400 tūkst. eurų iš buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos ir jo sutuoktinės. E. Karalius turi 400 tūkst. arų žemės sklypą Svajonių gatvėje, Valakupiuose, Vilniuje, už 700 tūkst. eurų Aludarių gatvėje esančias negyvenamas patalpas. Prokuroras mano, kad E. praturtėjimas neįrodytas.

E. pageidavo teisminio nagrinėjimo. Tuo tarpu E. tėvo bylos. Prokuroras G. valstybei padarytos žalos byloje yra pateikusi beveik 7 mln. eurų ieškinį. E. 50 tūkst. teisėtai. E. Turniškių Svajonių gatvėje. E. iš buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos ir jo sutuoktinės.

Kontrabandos Bylos Ryšys

E. Karaliaus tėvas V. buvo įtrauktas į vieną didžiausių Lietuvoje kada nors tirtų kontrabandos bylų. V. su kitais asmenimis, tarp jų buvęs policijos pareigūnas V., organizavo cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos į Vokietiją per Lenkiją. Kyšiams muitinės pareigūnams skyrė 80 tūkst. eurų.

Visuomenės Nuomonė ir Alternatyvūs Ženklai Kaunui

Grafikas teigė, kad „Tokiame kontekste - šaržas ir ironija yra vienintelės logiškos priemonės, padedančios pamatyti save iš šalies.“ Jo manymu, tokių miesto „prekės ženklų“ kūrimas, į kurį įsivėlė Kauno savivaldybė, yra geriausias būdas maskuoti nieko neveikimą.

Anot R. Rimkūno, jo sukurtas Kauno ženklas „yra linksmas ir atspindi Lietuvos konstitucijoje išaukštintą didžiausią turtą - šeimos vertybes. Taip pat nurodo nuostabią Kauno geografinę vietą ir vietinės gamtos grožį, istorinį paveldą bei naujas investicijas ir technologijas. Užsieniečius šis ženklas kviečia atvažiuoti į Kauną ir būtent čia parduoti savo padėvėtas mašinas.

Konkurso žiuri A. Ropolas sužavėjo ne tik neordinariu miesto ženklu, bet ir racionalia bei įtikinančia grafinio sprendimo motyvacija. Antra, A. Ropolas teigia, kad vaizduojama Kauno ženkle „boba žemyn galva su maudymosi kostiumėliu - visiškai atitinka Kauną, nes niekas nežino ar ji nusiteikusi užsimušti, ar atvirkščiai - atlieka sudėtingą akrobatinį triuką”.

Alternatyvūs Kauno Ženklai

E. Rudinskas grindė savo Kauno ženklą keturiais simboliais. Anot autoriaus, „Berniukas - jaunas, nuogas žmogus be jokios socialinės grupės bruožų. Jaunystė - viltys apie geresnę ateitį. Bažnyčia - dvasinės vertybės, tikėjimas, istorija, menas, kultūra. Ąžuolo lapas - gamta, jos grožis, ekologija, stiprybė (siauriau - Kauno ąžuolynas).

A. Kavaliausko Kauno ženklo motyvacija - priešingai, grįsta atidžia analize ir Kauno nūdienos pažinimu. Žavi šūkio universalumas ir racionali jo morfologija. „NORS - reiškia „nepaisant to” (realybės pasipriešinimo įveikimas, nekaunietiškų stichijų kontrolė). MES - Kaunas (kitaip - mumi). MAŽI - suvokimas. DYDIS - t.y. svarbiausia!

Žiuri narys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, akcentavo, kad perdėtas Kauno rimtumas ir susireikšminimas būtent ir daro miestą provincialiu. Gal todėl jo komplimentų susilaukė projektas, ištraukęs iš informacinio šešėlio beveik garsaus šūkio „Ir Kaune galima gyventi” autorių, pateikusį konkursui Avinėlį su visai nevegetarišku (vilko ?) kaulu dantukuose ir informacine žinute „Žiūrėk man, tai Kaunas!”.

Pabaigai buvo santūriai pagirtas projektas Nr.05, su amžinai simetrišku užrašu “Kaunas” (Darius Čiuta) ir nostalgiškai rezistencinis projektas Nr.03, su šūkiu „Kaunas. Įkvėptiems laisvės“ (Kęstutis Glusas, JAV). Tuo Alternatyvus Kauno ženklo ir šūkio konkursas ir baigėsi, atlikęs kuklią, bet esminę misiją - įrodęs, jog miestą svarbiau pajusti ir suprasti, o ne gražiai nupaišyti.

Šarūno Karaliaus Įspūdžiai Iš Chamonix Kurorto

Š. Karalius užsiminė, kad Prancūzijos Alpėse esanti Chamonix vietovė yra vienas iš trijų pačių lankomiausių gamtos kampelių pasaulyje: „Tai ganėtinai didelis kurortas, kuriame gali sutikti daug britų, rusų. O lietuvių, skirtingai nei kitose vietose, beveik nėra, jų nesutikau ir nemačiau, išskyrus tą kalnuose dingusį lietuvį“.

Į Chamonix kurortą kiekvienais metais atvyksta šimtai tūkstančių (žiemą kas savaitę atvažiuoja apie 60 tūkst., vasara - iki 100 tūkst. poilsiautojų) alpinistų, slidininkų, snieglentininkų ir kitų žiemos pramogoms, ekstremaliam sportui ir aktyviam laisvalaikiui neabejingų poilsiautojų. Kurortas žymus savo slėniu, iš kurio leidžiantis galima be sustojimo nusliuogti 22 km nusileidimo trasa.

„Šiemet to padaryti nebuvo galima, nes apačioje kai kur nebuvo sniego. Čia viskas per tą suš... klimato atšilimą, - piktinosi Š. Karalius. - Aiguille du Midi viršukalnė siekia apie 3800 metrų, aukščiausia apžvalgos aikštelė yra įkurta 3842 metrų aukštyje. Toje trasoje dingo ir tas lietuvis“.

Žiemos sporto ir adrenalino gerbėjus masinanti trasa yra ganėtinai pavojinga, kadangi joje kasmet atsiranda naujos ledų properšos, apgaulingos skylės, iš kurių nuslydus išsikapanoti gyvam nėra beveik jokių šansų. „Leidžiantis šia trasa rekomenduojama pasiimti gidą, tada viskas būna visai paprasta. Jis paaiškina, kur krenta ledo luitai, kur reikėtų čiuožti greičiau, kur yra kokia viršūnė“, - apie subtilybes kalnuose pasakojo 6 metus snieglenčių sportu užsiimantis Š. Karalius.

„Įdomiausias dalykas, kai nučiuoži į kokį slėnį, o jame - tik spengianti tyla. Seniai buvau tokią begirdėjęs, - šypsojosi po įtemptų darbų pristant naujausią albumą „RyRalio Café vol.2“ išvykęs pailsėti plokštelių virtuozas. - O namuose, kur gyvenome, klausėmės radijo, grojančio tik 80-ųjų muziką. Buvo labai juokinga paklausyti“.

Retkarčiais kartu su draugais diskžokėjas kalnų malonumus išmainydavo į vietinių prancūzų gardžiai ruošiamus valgius ir maloniai gomurį nuteikiančius gėrimus. „Šį kartą man labiausiai patiko svogūnų sriuba - labai skani. Galbūt pavadinimas nėra labai patrauklus, bet skonis visai neblogas. Dar lankydavomės Prancūzijoje populiariose „krepsinėse“ užeigėlėse ir omletinėse, kur gali prisivalgyti visokių netradicinių blynų, tikro obuolių sidro“, - skaniausiais įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Savaitę kalnų kurorte su bičiuliais praleidęs Š. Karalius juokaudamas apgailestavo neišbandęs 1880 metų armanjako (pietvakarių Prancūzijoje iš tų pačių veislių vynuogių kaip ir konjakas gaminamo brendžio, su kuriuo konkuruoja dėl geriausios kokybės brendžio titulo - DELFI), kurio butelis parduotuvėje kainavo 2500 eurų.

„Skirtingai negu kokia Palanga, Chamonix neturi tokios baisios vietos kaip Basanavičiaus alėja, čia tiesiog yra atskiri barai, o ypatingas naktinis gyvenimas nevyksta, nes žmonės atvažiuoja „ne tūsintis“ iki ryto, o slidinėti arba kalnais kopinėti“, - poilsio kalnuose privalumus vardijo Š. Karalius.

Š. Karaliaus užfiksuoti įspūdžiai iš Chamonix kurorto:

Alkoholio Kontrolės Įstatymo Problemos

Šioje aplinkoje privelta tiek, kad net visame pasaulyje žinoma vyno someljė profesija yra atsidūrusi už įstatymo ribų. Nors visi mato ir suvokia, kad šių perteklinių, nuo realybės nutolusių reikalavimų kontrolė yra neįmanoma, gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje - kažkas uždrausta, bet egzistuoja, randama begalė landų.

Daugelis lietuvių kasdien įsijungia feisbuką, instagramą, šiose platformose smulkieji verslininkai gali pasiekti žmones, pranešti jiems apie savo pasiūlos naujienas, net dienos pietų pasiūlymus. Aludariai ir vyndariai neslepia, kad feisbuke gali pasiekti tikslinę auditoriją. Tačiau socialinių tinklų valdytojai, kaip ir, beje, daugelis kitų situacijos dalyvių ir stebėtojų, neturi konkrečių žinių, kas Lietuvoje draudžiama, o kas - galima.

Vėlgi, tai susiję su faktu, kad pats Alkoholio kontrolės įstatymas yra neaiškus - neaišku, kas yra reklama, o kas ne. Nenuostabu, kad feisbukas barų paskyroms uždėjo bendrą draudimą. Bet ar informavimas yra reklama? Noriu priminti prieš kelerius metus kilusį vajų, kai NTAKD sugalvojo, kad žodis net įstaigos pavadinime yra reklama. Pavyzdžiui, jei veikia viskio baras „King & Mouse“, žodis „viskis“ čia jau neva reklamuoja alkoholį.

Beje, Valstybinis patentų biuras nusprendė, kad Pakruojo dvaro bravoro ir spirito varyklos logotipas yra amoralus - būtent taip. Esą žodis „bravoras“ yra nevartotinas vertinys. Bet tada padarėme tai, ką jau buvo darę kiti, - įregistravome pavadinimą ES. Nekilo jokių problemų. Tad smulkiojo verslo veiklos aplinka yra itin sudėtinga.

Dar vienas didelis sunkumas, vykdant alkoholinių gėrimų gamybą, yra įstatyminė bazė, reguliuojanti apskaitą. Suprantama, kad akcizinių prekių apskaita būtina. Tačiau šiandien naudojami 30 metų senumo įstatymai, kurių dalis atkeliavę iš dar senesnių laikų. O juk sąlygos, galiojusios praėjusiame dešimtmetyje, iš esmės ir negrįžtamai pasikeitė, teisės aktai - moraliai pasenę.

Antai, kai distiliuojama iš alaus, kurio stiprumas patvirtintas laboratorijos, yra aišku ir nesunkiai apskaičiuojama, kiek alkoholio bus gauta. Tačiau vis dar reikalaujama perteklinių apskaitos priemonių, kainuojančių dešimtis tūkstančių eurų. Aišku, tai verslui brangiai atsieina, tad tokios sąnaudos mažina ir konkurencingumą Europos bei pasaulio rinkose.

Pakruojo Dvaro Pavyzdys

Pakruojo dvaro spirito varykloje gėrimai gaminami autentiškuose, malkomis kūrenamuose variniuose distiliavimo induose, kaip tai buvo daroma ir prieš kelis amžius. „Tarptautiniuose vandenyse mums tai - debiutas. Išvydę diplomus, žmonės mūsų klausė, ar dalyvavome čia ir pernai. Daugeliui buvo sunku patikėti, kad veiklą vystome dar tik kiek daugiau nei metus. Šie apdovanojimai yra reikšmingi šios didelės šalies rinkoje ir būtent jie sulaukė dėmesio iš vieno pagrindinių verslo žurnalų „Forbes“, kur šiemet buvo publikuojamas straipsnis ir minimas Lietuvos vardas.

Dėmesio vykusiose parodose sulaukė ne tik istorinė Pakruojo dvaro spirito varykla. Čia tiek žiuri nariai, tiek lankytojai stebėjosi trauktine - lietuvišku gėrimu, turinčiu saugomą geografinę nuorodą. „Ši lietuviška kategorija pasaulyje nėra žinoma, tačiau parodoje įvertinta kaip itin originali. Neliko nepastebėta ir tai, kad gamyboje naudojame tik vietoje auginamus augalus“, - pasakojo Š. Distilerijos vadovas neslėpė, kad tai yra didžiulis pripažinimas, taip pat ir suteikia tikėjimo, kad einama teisingu keliu.

Dvaro teritorijoje visus metus atkuriamas XIX a. pab.- XX a. pr. dvaro gyvenimas: lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.

tags: #sarunas #karalius #turtas