Šauklių Riedulynas: Unikalus Gamtos Kampelis Lietuvoje

Keliaujant į šiaurinę Salantų regioninio parko dalį, Skuodo rajone, važiuojant nuo Salantų miestelio link Mosėdžio (kelias Plungė-Skuodas), ties Šauklių kaimu informaciniai ženklai rodo kryptį link Šauklių ir Kulalių riedulynų. Šauklių riedulynas išsiskiria neįprastu mūsų kraštui, unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, o jame įrengtas pėsčiųjų gamtos takas su apžvalgos bokšteliu ir informacinėmis rodyklėmis, supažindina su savita šios vietovės augalija bei gyvūnija.

Salantų regioninio parko žemėlapis

Šauklių Riedulyno Gamtinė Vertė

Šauklių riedulynas yra vienas didžiausių riedulynų Lietuvoje, patenkantis į Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Tai - natūrali paskutinio ledynmečio suformuota 79 ha teritorija, dar vadinama Lietuvos tundra, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3-1 m ar net 3 m skersmens akmenys. Ši teritorija yra paskelbta "Natura 2000", buveinių apsaugai svarbia teritorija, nes čia aptinkamos europinės svarbos viržynų, kadagynų ir rūšių turtingų briedgaurynų gamtinės buveinės.

Draustinio tikslas - apsaugoti pirminį Lietuvos poledynmečio tundrinį kraštovaizdį, pirmykštėje padėtyje esančius eratinius poledynmečio riedulius iš Vakarų Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos jūros dugno. Išliko legenda, jog ta didelė akmenų „banda” - tai žuvėdų kariuomenė (taip mūsų proseneliai vadino švedus), kuri labai seniai užpuolusi mūsų kraštą, o gamtmeldžių dievai nubaudę užpuolikus ir pavertę juos akmenimis... Ir tūnos sukaustyti užpuolikai, kol akmenys sužydėsią...

Geologinė Sandara

Šauklių rieduliai - 12- 13 tūkst. m. senumo palikimas ledyninio latako dugne. Beveik pusė visų riedulių ( 48 %) - granito atmainos, 23 % - gneisai ir migmatitai, 16 % - porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Po nestoru priesmėlio sluoksniu slūgso vandeniui nepralaidūs, sunkūs priemoliai, todėl tarp akmenų dažnai telkšo vanduo.

Augalija

Tarp akmenų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantys net 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus. Tik Šauklių riedulyne gali pamatyti neįprastą dabar, bet pirmykštį, tundrą primenantį, kraštovaizdį. Tokio kraštovaizdžio yra likę apie 80 ha. Iš jų apie 70 ha sudaro kadugynais apaugę akmenynai. Kadagiai labai vešlūs, įvairiausių formų, siekia net 6 m aukštį. Tokio jų vešlumo, formų įvairovės visoje Lietuvoje nerasi.

Tarp jų ant kalvelių sužydi viržiai, auga katpedėlės, noksta bruknės. Vietomis, tarp akmenų, drėgnesnėse įlomėse žydi retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Ant riedulyno akmenų rastos trys labai retų išnykstančių kerpių rūšys, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Riedulyno pietiniame pakraštyje auga apie 300 egz. žydinčių vyriškųjų gegužraibių, drėgnesnėse įlomose gausu baltijinių, dėmėtųjų gegūnų, pasitaiko žalsvažiedžių blandžių. Prie upelio, šalia akmenų, veši statieji atgiriai, auga visžaliai reti paparčiai - paprastoji šertvė.

Kadagys Šauklių riedulyne

Gyvūnija

Riedulynas išsiskiria didele vabzdžių įvairove: rastos naujos mokslui dvisparnių rūšys iš Liriomyza genties bei Liriomyza lituanica, pirmą kartą rasta po jos aprašymo. Čia sugaunami į Raudonąją knygą įrašyti drugiai - rudaakiai satyrukai. Draustinyje gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų. Iš retų paukščių paminėtini tetervinai, ne kasmet peri plėšriosios medšakės, vapsvaėdžiai. Stebėtos gervės, besimaitinantys juodieji gandrai, sodinės startos, raibosios devynbalsės, dirvoniniai kalviukai, startsakaliai, pilkosios meletos.

Dalis riedulyno teritorijos yra aptverta, kadangi joje šiuo metu ganosi gamtotvarkiniais tikslais įveista muflonų banda. Į aptvaro teritoriją galima patekti per specialiai tam įrengtus laiptus per aptvarą.

Muflonai Šauklių riedulyne

Salantų Regioninis Parkas

Salantų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913. Salantų regioninio parko zonavimo schemos pagrindiniams teiginiams pritarta LRV 1995 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 247. Parko, jo zonų ribo patvirtintos 1995 m. lapkričio 20 d. LRV nutarimu Nr. Z1475. Parko apsaugos reglamentas patvirtintas 2002m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministro nutarimu Nr. 427.

Salantų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas. Viena iš Salantų regioninio parko zonų - Šauklių Šauklių kraštovaizdžio draustinio funkcija - išsaugoti paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės - pietų kryptimi orientuotomis kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; unikalų Šauklių riedulyną su savitomis augalų bendrijomis; saugomų augalų - vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių saugomų rieduliynuose augančių gūbriuotųjų bei daugialakščių saitkerpių augavietes bei gausiausią šiame regione tetervinų populiaciją.

Šauklių Kraštovaizdžio Draustinis

Šauklių kraštovaizdžio draustinyje yra 913 ha miškų teritorijos plotas, iš kurio tik 96 ha priklauso valstybinės reikšmės miškams. Draustinis priskirtas II miškų grupei.

Lankymas

Šauklių riedulynas - kadagynas mėgstamas grybautojų, uogautojų, vaistažolių rinkėjų. Ūmedės, rudmėsės, kazlėkai, raudonikiai, lepšės, įvairių rūšių piengrybiai - įprasti šiose vietose grybai. Tik čia dar yra dideli miškinių sidabražiuolių,. Bruknių, viržių, valerijonų šaknų, kadugio vaisių bei kitų vaistažolių ištekliai.

Riedulių gausa bei įvairovė, žydintys viržynai, vabzdžių plazdenimas ir dūzgimas tarp įvairiaformių kadugių, nuostabios paukščių trėlės, saulės atokaitoje raudonuojantys nuokstančių bruknių karoliai sudaro savotišką, nepakartojamą mikroklimatą, kuriame norisi būti ir būti. Už kiekvienos aukštaūgio kadugyno kupetos atsiveria netikėtas vaizdas su savomis kerpių, samanų, grybų, bei gyvūnų rūšimis. Gamtiniu požiuriu tai unikali vieta, kurioje dar reikalingi detalesni ir visapusiški moksliniai tyrimai.

tags: #saukliu #kaimo #turizmo #sodyba