P. Vileišio g. Namų Renovacija: Gyventojų Atsiliepimai ir Perspektyvos

Šį rudenį sovietinės statybos daugiabutyje inicijuota renovacija - idėja puiki, naudos akivaizdžios, tačiau procesas - tikra tragedija. Rezultatų dar nežinau (jie bus už poros savaičių), bet sėkmės nesitikiu.

Su keliais iniciatyvą palaikančiais kaimynais padarėme viską, ką galėjome: organizavome gyventojų susirinkimą, pasikvietėme ekspertus iš savivaldybės, parašėme informacinę medžiagą, kurią dalijome į rankas ir mėtėme į pašto dėžutes. Spausdinome plakatus bei kabinome laiptinėse (po nakties jų nelikdavo - oponentai skubiai nuplėšdavo) ir apėjome kaimynus - sulaukėme visko, nuo abejonės ir skepticizmo iki atviros priešpriešos ir arogancijos („kvailiai jūs: ir jus išdurs, ir mane norite nusitempti“).

Po kelių tokių smagių savaičių pradėjau suvokti, kad renovaciją išgelbės tik tinkamai pritaikyti choice architecture principai, tereikia teisės aktuose pakoreguoti nuostatą: vietoje dabar galiojančios „už renovaciją turi balsuoti daugiau kaip pusė daugiabučio gyventojų“ reikia įrašyti „renovacija atliekama, jeigu balsavimo metu prieš ją nebalsuoja daugiau kaip pusė gyventojų“.

Pataisa gali atrodyti nereikšminga, tačiau pokytis būtų milžiniškas. Kodėl? Nes nieko nedarymas visada turi pranašumą prieš bet kokią iniciatyvą. Nes nieko nedaryti labiau apsimoka. Ir ne tik taupomas laikas. Nieko nedarydami žmonės išvengia atsakomybės, net jeigu klaida yra tik virtuali ir prieš pačius save - gi nutikus nenumatytoms aplinkybėms ar pasekmėms bus galima kaltinti kitus, bet ne save.

Pavyzdžiui, renovacija yra sudėtinga tiek techniškai, tiek savo procesu, o mokėjimo už investiciją periodas yra ilgas (apie 20 metų), tad abejojančių yra labai daug. O tai savo ruožtu reiškia, kad balsavimo metu kovojama dėl abejojančiųjų balsų, nes jų daugiausia ir jie dar neturi savo nuomonės.

Mokslas senai žino nuostolių vengimo (loss aversion) koncepciją, kuri sako: „baimė patirti nuostolius yra maždaug dvigubai stipresnė už norą gauti naudos“. Iš ko seka išvada, kad renovacijos oponentams įtikinti abejojančius yra dvigubai lengviau nei norintiems namą renovuoti.

Daugiabučio renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Šilumos Suvartojimas ir Energetinis Efektyvumas

Termometro stulpeliui kritus žemiau -10 °C laipsnių, termovizinė kamera leidžia pažvelgti į pastatų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti.

Tokiu prietaisu „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo Juozo Paulėko užfiksuoti vaizdai parodė, kad daugiausiai šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ar laiptinės duris ir pamatus. Vis dėlto blogiausia situacija yra nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose.

„Termovizinė kamera leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Natūralu, kad tiek laiptinių durys, tiek butų langai yra tie šalčio tilteliai, kurie į lauką išleidžia daugiausia šilumos, net jeigu daugiabučio namo sienos yra apšiltintos. Tačiau kur kas blogesnė situacija yra tuomet, kai šiluma į lauką skverbiasi pro kampines namų siūles, plyšius ir kitas pastato konstrukcijas, pavyzdžiui, atvirus rūsių langus ir pamatus. Šios konstrukcijos pažvelgus per termovizinę kamerą švieste šviečia ir indikuoja viena: tokių daugiabučių gyventojai švaisto šilumą“, - komentuoja J. Paulėkas.

Anot eksperto, tokių daugiabučių nesandarios vietos lemia, kad tam pačiam plotui apšildyti reikalingas net keliais kartais didesnis šilumos kiekis lyginant su renovuotais arba naujos statybos pastatais.

„Net jei vizualiai daugiabutis atrodo dar patenkinamos būklės, pravartu įvertinti jo šilumos suvartojimo duomenis. Gerokai atvėsus orams tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas gali šauti į viršų net keliais kartais. Skaičiai rodo akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti“, - teigia J. Paulėkas.

Pasak jo, gruodžio mėnesį šilumos suvartojimo vienas iš rekordininkų buvo P. Vileišio g. 16 esantis daugiabutis. Jo vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 44 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos, kai to mėnesio įprastas vidurkis siekė 15-20 kWh/m². Tarp šilumos suvartojimo lyderių patenka ir Prūsų g. 2, Žygio g. 2 esantys daugiabučiai.

Tokie šilumos suvartojimo skirtumai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Jį lemia lauko oro temperatūra ir konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas.

„Gyventojai mėgsta palyginti savo sąskaitas už šildymą ir tuomet kyla klausimas: kodėl tokio paties ploto buto šildymo išlaidos sename daugiabutyje yra apie 40 proc. didesnės, o energetiškai efektyviausių daugiabučių gyventojai moka mažiausiai? Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė 32 Eur, renovuotame - 55 Eur, o sename - 94 Eur“, - komentuoja J. Paulėkas.

Anot eksperto, už šį sausį suteiktas šildymo paslaugas dėl itin šaltų orų, kurių mėnesio temperatūros vidurkis buvo apie -9,8 °C ir Seimo sprendimu nuo 9 proc. iki 21 proc. išaugusio PVM tarifo pokyčių sąskaitos gerokai išaugs. Tai labiausiai pajus senų, energetiškai neefektyvių, nerenovuotų būstų gyventojai.

Gyventojams, kurie yra nepatenkinti suvartojamu šilumos kiekiu ir nori ženkliai sumažinti išlaidas šildymui, ekspertas pataria su kaimynais apsvarstyti namo apšiltinimo, t. y. renovacijos, galimybę.

Kaip anksčiau „Delfi“ sakė Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas, renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Daugiabučio renovacija. Šaltinis: atnaujinkbusta.lt

Naujos Statybos P. Vileišio Gatvėje: Gyventojų Nuogąstavimai

P.Vileišio gatvė yra vaizdingoje Neries pakrantėje, tad nenuostabu, kad čia esantys statyboms tinkami žemės sklypai vilioja verslininkus. Spalio pradžioje bendrovė „Realco“ pranešė, kad pradeda naujo gyvenamojo projekto Antakalnyje statybas ir pardavimus.

„Nedidelis aukštesnės klasės projektas „Vileišio 27“ iškils ant Neries upės kranto. Planuojama, kad statybos truks apie pusantrų metų. Į projektą „Realco“ investuos 12 mln. eurų, praneša bendrovė“, - teigta pranešime spaudai.

Naujasis namas statomas tarp P.Vileišio g. 27 ir 28 namų, senų garažų vietoje. 27-ame name gyvenanti Nijolė Balčiūnienė vardija priežastis, kodėl šios statybos pablogins ir jos, ir kaimynų kasdienybę.

„Mes nepritariame tam projektui, siūlome stabdyti statybas. Turime pasiūlymą ant senų garažų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia jos esančių P.Vileišio g. namų gyventojams. Šalia mūsų namų eina 100 km takas aplink Vilnių, kuriuo taip didžiuojasi meras Remigijus Šimašius, tai dabar juo nuolat pravažiuoja sunkiasvorės mašinos iš statybų aikštelės. Kaip tuo raudonu taku važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, jeigu skersai važiuoja sunkvežimiai? Be to, takas čia labai susiaurintas, tvora stovi ir statybininkai pasiplatino sau įvažiavimą. Šalia yra senoji krepšinio aikštelė (toliau įrengta ir nauja), asfaltuota, kurią mums jau irgi atėmė, nors ten statėme automobilius. Uždarė mums gatvės dalį, kuria naudojamės. Kas jiems davė tokią teisę, juk tai buvo visuomeninės paskirties ir aikštelė, ir gatvė. Tai kur mums statyti mašinas, kur pravažiuoti“, - piktinosi N.Balčiūnienė.

Anot gyventojos, net jeigu pabaigę statybas vystytojai išties sutvarkys tinkamai aplinką, tai kaip žmonėms teks gyventi artimiausius dvejus metus? Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad statybinė tvora nuo 28 namo atitolusi vos kelis metrus, todėl esą netrūksta nuogąstavimų, ar pradėjus statybos darbus neims trūkinėti to daugiabučio sienos.

27-ame name žmonės juokiasi netekę net namo numerio - esą jis tiesiog dingo nuo daugiabučio sienos. O naujasis projektas yra 27A numeriu pažymėtame sklype, tačiau pats projektas visur pristatomas kaip „Vileišio 27“.

Greta esančio P.Vileišio g. 88 namo gyventoja Rūta Kaušinytė įsitikinusi, kad leidimas šiai statybai iš viso neturėjo būti išduotas: „Visa P.Vileišio gatvė nuo 22-os vidurinės mokyklos (dabar - VGTU inžinerijos licėjus) iki Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato suprojektuota taip - namas-tarpas, namas-tarpas. Čia ant mūsų galvos, man rodos, jau Nepriklausomoje Lietuvoje pastatė tuos garažus.

Daugiabučio statybos Petro Vileišio g. 27. Šaltinis: madeinvilnius.lt

Savivaldybės Pozicija

Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio komentare 15min teigiama, kad kaimynams galbūt ir atrodo, jog bus ankšta, tačiau tai esą laikinas jausmas. „Gyvenimo kokybės rodikliai yra apibrėžti teisės aktais, o gyvenamiesiems pastatams keliami aukšti reikalavimai. Projekte numatytas naujo daugiabučio aukštis yra leidžiamas pagal Bendrąjį planą, jis statomas laikantis reikalavimų: suplanuoti želdynai, automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir panašiai.

Senųjų pastatų gyventojams gali susidaryti įspūdis, kad darosi ankšta, tačiau šis jausmas laikinas. Pasibaigus statyboms ir į naują daugiabutį atsikrausčius naujakuriams, kurių daugumą, tikėtina, sudarys jaunos šeimos, gyvenimo kokybė visiems gatvės gyventojams pagerės - aplinka taps jaukesnė, o su laiku galėtų gerėti ir viešoji infrastruktūra. Miestas veikia kur kas efektyviau tankiau apgyvendintose vietose“, - teigė M.Pakalnis.

Anot miesto vyriausiojo architekto, tai, kad projektas įvardintas kaip rekonstrukcija, nekeičia reikalavimų naujai statomam pastatui, iš esmės tai - teisinės formuluotės klausimas. Kai prieš metus buvo išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, laikėmės nuostatos, kad vietoje senų pastatų statomas naujas yra rekonstrukcija. Bet dėl to leidimą gauti nėra lengviau, o daugiabučio statybai taikomi tie patys griežti gyvenamojo pastato reikalavimai, kaip ir tuo atveju, jei projekte būtų nurodyta statyba.

Gyventojų Kreipimasis į Savivaldybę

P.Vileišio g. 27 ir 28 namų gyventojai pavasarį rašė raštus ir prašė savivaldybės pagalbos. „Prašome neleisti nekilnojamojo turto plėtotojui „Realco“, UAB (priklausančio įmonių grupei ICOR) statyti jokio namo (nei gyvenamojo, nei kitos paskirties) sklype P.Vileišio g. 27A. Šis verslas ypač agresyviai braunasi į nedidelį sklypą ant senų garažų, gyventojus informavęs apie tai labai suktai - paskutinę minutę. Šitaip gali elgtis tik agresyvus ir godus verslas.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, šis naujas pastatas iš viso negali atsirasti, nes projektiniai pasiūlymai buvo rengiami galiojant Vilniaus miesto Bendrojo plano nuostatai (2.2.6.2. - modernizavimas). Kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje gyvenamieji rajonai modernizuojami tik parengus kompleksinius mikrorajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir kitus principus.

Daugiabučio statybos Petro Vileišio g. 27. Šaltinis: madeinvilnius.lt

"Realco" Pozicija

Projekto vystytojų bendrovės „Realco“ atstovai teigia, jog jie sklypą su projektu bei leidimu statyboms įsigijo šių metų sausio pabaigoje.

„Sklypą, esantį adresu P.Vileišio g. 27A, kartu su 2021 m. gruodį Vilniaus miesto savivaldybės išduotu statybos leidimu čia esančio statinio rekonstrukcijai į gyvenamąjį projektą ir kitais reikiamais leidimais bei suderinimais statybų darbams už sklypo ribų, įsigijome 2022 m. Vystomo gyvenamojo projekto „Vileišio 27“ aukštis ir kiti parametrai atitinka numatytus projekte, kuriam buvo išduotas statybos leidimas. Suprojektuotame daugiabučiame name bus įrengti 66 vieno-keturių kambarių butai, numatyta 72 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių saugyklos, sandėliukai“, - teigė bendrovės komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.

Jos teigimu, su kaimynais buvo kalbamasi: „Sklypą įsigijome su statybos leidimu, tad projektinius pasiūlymus rengė ir su visuomene derino ankstesnis sklypo savininkas. Visgi, esame NT rinkos senbuviai ir puikiai suprantame dėl prasidėjusių statybų kylančius kaimynų nuogąstavimus, todėl netrukus po to, kai įsigijome sklypą su statybos leidimu gyvenamojo namo projektui, patys inicijavome susitikimą su būsimo projekto „Vileišio 27“ kaimynais. Jo metu vietos gyventojams pristatėme projektą, statybų eigą bei organizavimą, apsikeitėme kontaktais ir stengėmės atsakyti į gyventojų klausimus bei pageidavimus. Siekiame užtikrinti, kad statybų metu kaimynai pajustų kuo mažiau nepatogumų, o baigtas projektas ir sutvarkyta teritorija džiugintų.“

Vystant projektą „Vileišio 27“ bus sutvarkyta aplinka, nutiesti naujai ar sutvarkyti esami šaligatviai, suformuotas naujas įvažiavimas iš Antakalnio gatvės, įrengtas naujas apšvietimas.

Antakalnio NT Rinka: Kainos ir Perspektyvos

Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas sako, kad Antakalnyje šiuo metu yra užbaigiamas paskutinis Antakalnio terasų etapas „Ąžuolų terasos“, taip pat „Bistryčios namai“, „Naujasis Antakalnis“, pradedamas plėtoti modernus, nedidelis projektas „Antakalnio krantas“. Taip pat planuojamas projektas L. Sapiegos g. (rekonstrukcija).

Pasak jo, vystytojai šiame rajone ir toliau ieškos galimybių investuoti: „Kalba eina apie investicines galimybes ne rajono periferijoje ar menamose, pritempiamose jam vietose, o tikrajame Antakalnyje, šalia, tarkime, žaliųjų zonų ar Neries prieigose. Investicijas riboja laisvų sklypų ar statinių tinkamų plėtrai stoka. Ypatingai tinkamų stambesnės apimties projektų plėtojimui. Antakalnis pirkėjų yra labai vertinamas, o kainų lygis čia yra aukštesnis nei daugelyje kitų rajonų“, - aiškina ekspertas.

Anot A. Šapokos, komerciniu bei architektūriniu atžvilgiu, apibendrinus ir pirkėjų nuomonę, vienas iš ryškiausių projektų yra „Antakalnio terasų“ kvartalas - kino studijos konversija į atskirą, modernų daugiabučių kvartalą.

Pašnekovas teigia, kad kaip ir daugelyje miesto vietų, kuriose daug išlikusių sovietinės statybos namų, reikia plėsti automobilių aikšteles šalia namų: „Nors čia vyrauja neaukšti, 5 aukštų daugiabučiai, tačiau iš tiesų tvarkingų automobilių stovėjimo vietų šalia jų galėtų būti daugiau.“

Kadangi tai yra senas rajonas, jame daugiausia dominuoja ir senos statybos namai. m, o senos statybos - 1200-1800 eur/kv. m. Nepaisant kainų, pirkėjai ir toliau domisi bei įsigyja Antakalnyje nekilnojamajį turtą.

Pasak A. Šapokos, rajono perspektyvos yra teigiamos ir palankios naujiems projektams. „Tai šalia miesto centro esantis vienas žaliausių ir ramiausių rajonų, su gana gerai ir patogiai išplėtota susisiekimo sistema, socialine infrastruktūra, žalumos plotais ir mažais parkeliais, Neries upe ir Valakampių miškų artumu. Tiesa, seniesiems Antakalnio namams būtina renovacija ir atsinaujinimas, kiemų ir teritorijų tvarkymasis. Kita vertus, rajonas palengva ir keičiasi: tvarkoma krantinė, modernizuojama P. Vileišio gatvė, labiau pritaikant ją pėsčiųjų srautams ir kt.“, - pasakoja pašnekovas.

NT įmonės „Remax“ brokeris Paulius Banevičius pritaria, kad labiausiai pasisekę Antakalnio projektai - „Antakalnio parkas“ ir „Antakalnio terasos“. Tačiau pastarasis buvo sėkmingesnis vystytojui, kadangi butai parduoti didelėmis kainomis, o nuomos grąža nėra didelė. Norint parduoti įrengtus butus antrinėje rinkoje dažnai nepavyksta susigrąžinti savo pradinės investicijos.

Kaip vieną iš problemų brokeris taip pat įvardija ir didelius kamščius piko metu, tuomet kyla gana problematiškas susisiekimas su miesto centru. Pasak jo, norėtųsi, jog būtų atliekama kompleksinė senų daugiabučių renovacija renovuojant ne tik patį namą, tačiau ir infrastruktūrą aplink jį. Taip pat rajonui praverstų geresnis susisiekimas su miestu, papildomų dviračių takų įrengimas.

Antakalnyje gyvena labai įvairaus amžiaus žmonės. P. Banevičius sako, jog ryški tendencija, kad naujos statybos butus perka jaunesnio amžiaus žmonės (25-40 m.), gaunantys aukštesnes pajamas. Vyresnio amžiaus žmonės Antakalnyje gyvena jau daug metų, kai kurie - netgi nuo namo pastatymo.

„Manau, kad Antakalnio perspektyvos išlieka geros: rajone daug žalių plotų, išvystyta infrastruktūra, netoli nuo centro, todėl jis išlaiko paklausaus mikrorajono statusą“, - tvirtina P. Banevičius.

Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas ir NT ekspertas primena, kad Antakalnio seniūnija susideda iš įvairių dalių: prestižine Vilniaus vieta laikoma aplink Petro Povilo bažnyčią esanti teritorija, taip pat senos statybos daugiabučiai, bendrabučiai ir sodų bendrijos, jau senokai virtusios individualių namų teritorijomis, bei naujos statybos įvairūs projektai.

„Antakalnyje didžioji dauguma vystomų naujos statybos projektų yra toliau nuo miesto centro, ten vis dar yra neužstatytos teritorijos ir vystytojai randa laisvų sklypų įterpti vieną ar daugiau daugiabučių. Be jau minėtų projektų, yra keletas dar nebaigtų išparduoti daugiabučių Pylimėliuose, jeigu šią vietą priskirsime Antakalniui, yra nemažai vystomų individualių namų kvartalų aplink Nemečinės plentą, sodų bendrijose vyrauja pavieniai individualūs namai arba dvibučiai“, - teigia M. Mikočiūnas.

Kaip labiausiai pasisekusį projektą specialistas taip pat įvardija „Antakalnio terasas“, kuris greitai įgavo vilniečių simpatijas dėl savo infrastruktūros ir šiuolaikiškų statybos sprendimų. Nors projektas yra sąlyginai toli nuo miesto centro, tai neišgąsdino pirkėjų ir projekto pardavimai buvo vieni geriausių visame mieste.

„Šiame mikrorajone gyvena labai skirtingų žmonių auditorijos: pensininkai, studentai, jaunos šeimos, susipina prestižinių individualių namų, sodų bendrijų bei senos statybos daugiabučių ir bendrabučių infrastruktūra. Natūralu, jog ne visuomet visų interesai yra patenkinti dėl pokyčių ar infrastruktūros. Susisiekimas pagrinde vyksta viena, Antakalnio gatve, ten susidariusias spūstis žmonės bando aplenkti aplinkinėmis gatvėmis, pvz. P. Vileišio g., tačiau aplinkinių gatvių gyventojai smarkiai kovoja su dideliu automobilių srautu po jų langais, taip atsiranda eismo ribojimų. Panaši situacija yra ir su Olandų gatve bei aplink šią gatvę nusidriekusiomis gatvelėmis“, - rajono problemas vardija M. Mikočiūnas.

Tačiau pasak jo, nepaisant šių problemų, žmonės myli Antakalnį, nes jis yra strategiškai patogioje vietoje, upės pakrantę turintis rajonas, kuriame daug miškų ir žalumos. Antakalnio perspektyvos, eksperto manymu, tikrai išliks teigiamos ir šis rajonas ateityje tikrai dar neužleis vieno iš populiariausių sostinės rajonų statuso.

Šilumos Energijos Suvartojimas Priklausomai Nuo Pastato Tipo

tags: #vileisio #g #namu #renovacija