Lombardija ir Venetas yra du turtingiausi Italijos regionai, kartu sukuriantys apie 30 proc. šalies BVP. Lombardijoje įsikūrusi Italijos finansinė sostinė Milanas, o Venete - turistus traukianti Venecija. Šie regionai išsiskiria ne tik ekonomine galia, bet ir siekiu gauti didesnę autonomiją nuo centrinės valdžios Romoje.
Italijos žemėlapis, kuriame pažymėta Lombardija ir Venetas.
Referendumai dėl Autonomijos
Referendumai dėl didesnės autonomijos Lombardijoje ir Venete vyko 2017 m. spalio 22 d. Gyventojai beveik vienbalsiai (daugiau nei 95 proc.) pasisakė už autonomiją. Lombardijoje rinkėjų aktyvumas siekė apie 40 proc., o Venete balsavo net 58 proc.
Balsavimo biuleteniai referendume dėl autonomijos.
Regionų Lyderių Pozicija
Lombardijos lyderis Roberto Maroni pabrėžė, kad regionas nesiekia atsiskirti nuo Italijos, skirtingai nei Katalonija Ispanijoje. „Mes nesame Katalonija, - teigė R. Maroni. - Mes liekame Italijos tautos sudėtyje su platesne autonomija, o Katalonija siekia tapti 29-ąja Europos Sąjungos nare. Mes - ne.“ Veneto prezidentas Luca Zaia džiaugėsi balsavimo rezultatais ir teigė, kad tai buvo institucinis „didysis sprogimas“. Jis taip pat pabrėžė, kad jo regionas nenori atsiskirti nuo Italijos.
Abiejų regionų vadovai tvirtino, kad daugiau kaip 95 proc. balsavusiųjų palaikė didesnę autonomiją. „Šis balsavimas parodė, kad Venete nėra jokios „autonomijos partijos“ - čia esama tik žmonių, palaikančių šią idėją, - pabrėžė L. Zaia.
Ekonominiai Motyvai
Pagrindinis autonomijos siekio motyvas yra ekonominis. Lombardija ir Venetas skundžiasi, kad į Romą nusiunčia daugiau mokesčių, nei gauna investicijų viešųjų išlaidų pavidalu atgal. Anot R. Maroni, skirtumas Lombardijoje - net 54 mlrd. eurų, o Venete - apie 15,5 mlrd. eurų.
Palyginimai su Kitais Regionais
Panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse. Štai Bavarija Vokietijoje taip pat nepatenkinta, kad nuolat turi atiduoti dalį pinigų. Kai kurie Vakarų Australijos politikai proteguoja šio regiono atsiskyrimą dėl neproporcingai paskirstomo pridėtinės vertės mokesčio. Panašūs motyvai girdimi ir JAV Kalifornijos ir Teksaso valstijose.
Didesnės autonomijos, o ne nepriklausomybės reikalavo ir Italijos regionai. Jų vadovai nenori konfrontuoti su centrine valdžia, be to, ir atsiskirti jiems nebūtų pernelyg naudinga. Buvimas ES leidžia lengviau realizuoti savo produkciją užsienio rinkose.
Italijos Lombardijos ir Veneto regionai balsuos dėl autonomijos
Autonomijos Privalumai ir Trūkumai
Turtingiausi regionai gauna naudos iš atvirų sienų, centrinės valdžios infrastruktūros ar prekybos sutarčių su užsienio šalimis. Jei Kalifornija atsiskirtų, teoriškai ji galėtų tapti šeštu pasaulio ūkiu pagal BVP dydį, tačiau valstijai augti padeda JAV prekių ir gyventojų judėjimo įstatymai ir kitos valstijos. Teksasas taip pat nemažai prarastų - 2014 m. tai buvo populiariausia valstija tarp vidaus migrantų, į kurią persikėlė 230 tūkst. žmonių.
Šiandien Europai grasinant skilti į smulkias savo valstybes turinčias tautas, kai kurie tyrėjai mato naujos tendencijos užuomazgas - miestus valstybes. Pavyzdžiui, per „Brexit“ referendumą beveik 60 proc. londoniečių balsavo už pasilikimą ES. Pragmatiškiems miestiečiams ne itin svarbu, kuo gyvena provincijos, o pasaulio didmiesčiai jau dabar yra tarsi atskiros valstybės.
Apibendrinant, Lombardijos ir Veneto siekis didesnės autonomijos yra susijęs su ekonominiais motyvais ir noru efektyviau valdyti savo finansinius išteklius. Nors šie regionai nesiekia atsiskirti nuo Italijos, jų pavyzdys rodo, kad ekonominiai skirtumai gali tapti svarbiu politiniu veiksniu.
Turtingiausi Italijos žmonės 2021 metais
- Giovanni Ferrero
- Leonardo Del Vecchio
- Stefano Pessina
- Massimiliana Landini Aleotti
- Silvio Berlusconi
Didžiausios Italijos įmonės pagal darbuotojų skaičių 2024 metais
- Poste Italiane
- Intesa Sanpaolo
- Generali
- UniCredit
- Enel