Žemės ūkio paskirties žolės pjovimas: reikalavimai ir rekomendacijos

Vasarą žemdirbiai skuba užbaigti svarbiausius ūkio darbus, o vienas iš jų - šienavimas. Šienavimo pradžios ir pabaigos terminai priklauso nuo ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų.

Šienavimo datos ir tiesioginės išmokos

Šienavimo datos aktualios ūkininkams, siekiantiems tiesioginių išmokų bei paramos pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemones:

• „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“
• „Ekologinis ūkininkavimas“
• „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“
• „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“

Pagrindiniai reikalavimai ir terminai

Deklaruojantys pievas (kodai: GPŽ, GPA, DGP) žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) ūkininkai turi nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d.

Nupjauta pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta).

Taip pat ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT).

Ne anksčiau kaip birželio 15 d. leidžiama pradėti šienauti pagal KPP priemonę „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d.

Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d.

Deklaruojantys pievas turi jas nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas privalu nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. įskaitytinai.

Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) būtina periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės.

Papildomi reikalavimai ir apribojimai

Deklaruojantiems plotus pagal pirmąją veiklos sritį (žemės ūkio paskirties žemėje) nustatyti papildomi reikalavimai, ribojantys ūkinę veiklą tokiuose plotuose. Ganyklas ir pievas čia draudžiama ne tik suarti ar persėti kultūrinėmis žolėmis, bet ir jas lėkščiuoti.

Jei nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. Tais atvejais, kai ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau nei 0,3 SG hektarui, likusi po ganymo žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti nušienauta ir sutvarkyta (išvežta iš lauko).

Jei pasirinktas pievų sutvarkymo būdas, kai šienaujama žolė, šienavimą pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., o nušienautos žolės nesmulkinti ir nepaskleisti.

Kasmet šienauti arba ganyti šlapynėse gyvulius (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti). Jei pasirenkama šienauti, tai šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. nušienauti visą likusį pagal šią veiklą deklaruotą plotą (50 proc.) ir nušienautą žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. (išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro 0,3-1 SG hektarui, ir lauke yra aiškių ganymo požymių, šių plotų nebūtina papildomai šienauti.

Pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d., sutvarkyti nupjautą žolę (pvz., sugrėbti, sudėti į rulonus, į krūvas ar kt. būdais) iki spalio 1 d. bei išvežti iki kitų metų kovo 1 d.

„Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: birželio 1-30 d. nupjauti pusę ploto, rugsėjo 1-30 d. nupjauti visą likusį plotą, išvežti nupjautą žolę iki rugsėjo 30 d.

„Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: antraisiais ir paskesniais metais po daugiamečių žolių pasėjimo šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., visą nupjautą žolę iš lauko išvežti iki rugsėjo 30 d.

Šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 1 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d., nušienautą ar susmulkintą žolę pašalinti iki rugsėjo 30 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro 0,3-1 SG hektarui ir lauke yra aiškių ganymo požymių, šių plotų nebūtina papildomai šienauti.

Kai nušienauta žolė yra išvežama, šienauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.

Kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito, melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.). Nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d.

Antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrą kartą žolę pjauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti.

Baudos už nepriežiūrą

Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, yra privaloma šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai.

Jeigu jų metu yra nustatoma pažeidimų, gali būti skirta bauda iki 140 eurų. Jei pažeidimai kartojasi - iki 600 eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Lasickas nurodė, kad reikalavimai žolės aukščiui yra numatyti. Jis įvardijo, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolė turi būti pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm. O vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. imtinai) turi būti užtikrinama, kad reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 10 cm.

Anot G. Lasicko, už šių taisyklių pažeidimus galima gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. O nusižengimą padarius pakartotinai grėstų 140-600 eurų bauda.

Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų seniūnijos seniūnė Asta Chanko taip pat pabrėžė, kad savininkai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priklausančiose teritorijose. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, sklypus reikia šienauti periodiškai - žolės aukštis neturėtų būti aukštesnis kaip 12 cm. Jį viršijus, seniūnijos gali skirti įspėjimus arba administracines baudas už sklypo nepriežiūrą.

Be jau minėtų baudų A. Chanko atkreipė dėmesį ir į tai, kad toliau nesitvarkant savo sklypų, jie gali būti įtraukiami į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, jiems taikant padidintą žemės mokestį. Pašnekovė nurodė, kad jis gali siekti nuo 0,3 iki 4 proc. žemės vertės mokesčio.

Žolės pjovimo paslaugų kainos

Aplinkos tvarkymo bendrovės „Arbora LT“ direktorius Einius Sujeta nurodė, kad užsakymus sklypams nušienauti priima ir mažiems (iki 20 a), ir vidutiniams (nuo 20 a iki 1 ha), ir dideliems (nuo 1 ha ir daugiau) plotams.

Pašnekovas skaičiavo, kad tokių plotų įkainis su mokesčiais už 1 a gali siekti nuo 7 iki 12 eurų. Tuo metu vidutiniuose ar dideliuose plotuose šios kainos už 1 a siekia 2-7 eurus su mokesčiais, priklausomai nuo ploto.

Jis paminėjo, kad kainai įtakos dažniausiai turi ir pjovimo dažnumas: jei tai daroma retai, žolė bus aukšta, tad ir daugiau kainuos.

Žoliapjovių kainos

Pigiausia vejapjovė elektroninėje parduotuvėje „Pigu.lt“ yra elektrinė nesavaeigė ir kainuoja vos 51,4 euro. Savaeigė benzininė vejapjovė jau gali atsieiti ir virš 300 eurų. O brangiausių akumuliatorinių savaeigių vejapjovių kaina gali siekti ir 1,3 tūkst., ir 1,9 tūkst. eurų.

Vejos pjovimo robotai atsieina ir 899 eurus, ir net 1 tūkst. eurų daugiau - 1899 eurus.

Parduotuvių tinklo ekspertai neslėpė, kad klientų susidomėjimas įvairiais žolės pjovimo prietaisais jau yra pastebimai išaugęs. Pasak pašnekovų, bendrai šių prietaisų pardavimai tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse yra penktadaliu didesni, lyginant su praėjusiais metais.

Štai keletas populiariausių žoliapjovių tipų ir jų kainų:

Tylos laikas ir triukšmo apribojimai

Pagal Triukšmo valdymo įstatymą, vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu triukšmą keliantys veiksmai gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, laikoma pažeidimu.

Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Jei kaimynai pasiskųs, kad jiems trukdoma, atsakingos institucijos privalės išmatuoti triukšmo lygį ir pagal tai priklausys, ar nuobauda skiriama.

Medžių pjovimo leidimai

Prieš kertant medį ar krūmą, turi būti atlikta ekologų apžiūra ar konsultacija. Aplinkos ministerijos iniciatyva, net ir privačioje žemėje augančius medžius - didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste - Vyriausybė pripažino saugotinais.

Medžiams ir krūmams, kurie priskirti saugotiniems, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti reikia gauti savivaldybės institucijos išduotą leidimą.

Leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Vejos pjovimo rekomendacijos

Kai tik pavasarį dirva įšyla iki 10 laipsnių, galima pradėti pjauti veją. Veją reikėtų pjauti kas keturias-septynias dienas, arba bent kartą per savaitę. Pavasarį, atsižvelgiant į žolės augimo greitį ar rūšį, gali tekti veją pjauti ir dažniau.

Gerai prižiūrimos vejos aukštis turėtų būti 3-5 cm. Kai veja aukštesnė, dirva tampa neatspari piktžolėms ir laukiniams augalams. O per trumpi žolės stiebeliai nebegali apsaugoti dirvos nuo ligų.

Saulėtomis dienomis ir per karščius trumpai vejai kyla grėsmė: žolė išdega, o dirvožemis išdžiūsta dėl vandens trūkumo. Štai kodėl vasarą, kylant temperatūrai, žolynas turėtų likti iki penkių centimetrų aukščio, kad dirva po juo liktų maloniai vėsi.

Dekoratyvinės vejos pjovimo aukštis yra 2-3 cm. Jeigu ji nėra mindoma ir nepatiria kitų apkrovų, galimas ir trumpesnis pjovimo aukštis. Tačiau kuo aukštesnė temperatūra, tuo aukštesnė turėtų būti ir žolė. Veja pavėsyje gali augti ir aukštesnė. Ištisus metus tokios vejos stiebelių aukštis turi būti 5-6 cm, kad žolė turėtų daugiau vietos sugerti taip reikalingą saulės šviesą.

Tik, kai jauna veja užauga iki 8-10 cm aukščio, ją galima pirmą kartą pjauti. Tada žolynai gali plėstis, suformuodami tankią dangą. Būtina pažymėti, kad pjovimo aukštis yra 5-6 cm, taigi, šiek tiek didesnis nei brandžios vejos.

Jūsų vejapjovė „padėkos“, jei nebus ištepta lipnia žole ir neatšips jos ašmenys. Naudokite pagaląstus peilius.

Veja turėtų pailsėti tarp tręšimo ir pjovimo, kad pasisavintų maistines medžiagas. Jei ant dirvos vis dar matomos granulės, pjovimo datą reikia atidėti. Geriausiu atveju veją pjaukite dvi ar tris dienas prieš tręšimą, kad maistinės medžiagos greitai patektų į dirvą.

Jei žolė labai aukšta, žoliapjove geriausia pjauti dviem kryptimis. Vieną kartą judesiu į dešinę viršutinę stiebo dalį, po to judesiu į kairę - apatinę.

Aštrūs peiliai švariam pjūviui svarbūs ne tik virtuvėje. Vejapjovės taip pat privalo turėti aštrius ašmenis, kad žolė būtų tolygiai nupjauta iki norimo aukščio.

Pjaudami veją visada turėtumėte judėti nuo išorės į vidų. Pirmiausia apipjaukite vejos pakraščius.

Kai pjaunant mulčiuojama, nupjauti stiebeliai smulkiai susmulkinami ir grąžinami į veją kaip vertingas maistinių medžiagų šaltinis. Taip sutaupysite laiko ir jėgų.

Triukšmo prevencija

Ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Šakių rajono savivaldybė yra taip pat yra pasitvirtinusi triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles, kuriose nurodoma, kad „gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus leidžiama naudoti avarijų likvidavimo atvejais. Visais kitais atvejais: darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val.; poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 19 val., triukšmo šaltiniai neturi viršyti nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.

Visuomenės sveikatos specialistai kviečia pradėti nuo savęs - netriukšmauti ir gerbti kaimynus bei aplinkinius. Pagalvoti apie tai, kad mėgstama muzika, burzgiantis buitinis prietaisas, žoliapjovė, malkų skaldyklė ar vaikų važinėjimas motorine priemone, nuolat sukant ratus po langais, kelia kaimynams stresą ir gadina jų sveikatą.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zoles #pjovimas