Savanoriška Teismo Nustatyta Hipoteka: Sąlygos ir Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime savanorišką teismo nustatytą hipoteką, jos sąlygas ir aspektus, remiantis teisės aktais ir teismų praktika Lietuvoje.

Civilinėje byloje Nr. e2FB-4400-671/2023, Telšių apylinkės teismas nagrinėjo pareiškėjo Š. R. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Byloje dalyvavo tretieji asmenys: UAB „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, L. Š., ir antstolė Vaiva Šimkienė.

Pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti 2450 Eur/mėn. sumą, paskirti bankroto administratorių Rimantą Paulauską, nustatyti 200 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti ir patvirtinti 300 Eur sumą išlaikomiems asmenims.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. pradžioje įsigijo gyvenamą būstą, pasirašydamas paskolos sutartį su Nord LB banku. Prasidėjus ekonominei krizei, neteko darbo ir nebeįstengė dengti paskolos. Siekdamas pagerinti finansinę situaciją, 2011 m. išvyko dirbti į Norvegiją.

Trečiasis asmuo UAB „B2Kapital“ prašė netenkinti pareiškėjo prašymo, nurodydamas, kad pareiškėjas nedirbo Lietuvoje, geranoriškai lėšų skolos dengti neskyrė, ir nėra aišku, iš kokių pajamų gyveno 13 metų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai tik didėjo, ir jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti.

UAB „B2Kapital“ duomenimis, 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas Norvegijoje įregistravo savanorišką hipoteką 149251 Norvegijos kronų sumai. Minėta informacija suponuoja, kad pareiškėjas turėdamas prievolių Lietuvoje, gilina finansinius įsipareigojimus, žinodamas, kad jų negalės įvykdyti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 77502,77 Eur. Dėl savo turtinės padėties jis negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti, nes, kaip minėta, vykdymo procese realizuotino turto neturi, gaunamos pajamos, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, kurie dėl priteistų palūkanų ir susidarančių vykdymo išlaidų iš esmės nemažėja, ir būtinųjų poreikių tenkinimui gyvenant Norvegijoje reikalingas išlaidas, nelaikytinos didelės ir leidžiančios padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Fizinio Asmens Bankroto Įstatymo (FABĮ) Nuostatos

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Tam, kad nustatytume, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtina sąžiningumo prezumpciją.

CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ir preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas atitinka FABĮ numatytas sąlygas bankroto bylos iškėlimui.

Pagal antstolės V. Šimkienės į bylą pateiktus 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenis pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą bendra likusi išieškotina skolos suma - 60992,73 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 3393,37 Eur.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 spalio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3217-1007/2018 iš pareiškėjo Š. R. kreditoriui L. Š. priteista 8688,60 Eur skola, 3127,89 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos ir 565,86 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas taip pat skolingas 731,32 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šių skolų priverstinis išieškojimas nevykdomas.

Apibendrinus išdėstytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo kreditoriams neišieškota skolų bei palūkanų suma sudaro 74109,40 Eur, taip pat neapmokėtos vykdymo išlaidos - 3393,37 Eur, o bendra mokėtina suma 77502,77 Eur.

Iš valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro pažymos matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyta pareiškėjui priklausanti turto dalis nuo 2014 m. gegužės 15 d. yra areštuota.

Pagal VĮ Regitros pažymą pareiškėjas Lietuvoje savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, Norvegijoje jo vardu registruota transporto priemonė Audi A4 Allroad Quatro.

Š. R. turi banko sąskaitas DNB banke Norvegijoje, kurioje lėšų likutis 2023 m. balandžio 28 d. buvo 300,66 Norvegijos kronų, ir banko sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“, kurioje lėšų nėra.

Pareiškėjas dirba, pagal darbo sutartį jo gaunamas darbo užmokestis yra 190 Norvegijos kronų per valandą. Pareiškėjo darbo užmokestis yra svyruojantis, priklausantis nuo tą mėnesį išdirbtų valandų. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo gaunamos ir numanomos gauti kas mėnesį lėšos yra 2950 Eur, kas atitinka su pareiškimu pateiktus įrodymus apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo Š. R. kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 77502,77 Eur. Dėl savo turtinės padėties jis negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti, nes, kaip minėta, vykdymo procese realizuotino turto neturi, gaunamos pajamos, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, kurie dėl priteistų palūkanų ir susidarančių vykdymo išlaidų iš esmės nemažėja, ir būtinųjų poreikių tenkinimui gyvenant Norvegijoje reikalingas išlaidas, nelaikytinos didelės ir leidžiančios padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.

Nustačius nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir teisės aktais, galima daryti išvadą, kad savanoriška teismo nustatyta hipoteka yra rimtas finansinis įsipareigojimas, kurio sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir atitikti įstatymų reikalavimus. Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik esant tam tikroms sąlygoms, įskaitant nemokumą ir sąžiningumą.

Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkretaus atvejo.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia įvertinti:

• Skolos suma
• Turto vertė
• Pajamų dydis
• Sąžiningumas

Svarbu:

• Atsakingai vertinti savo finansines galimybes.
• Konsultuotis su specialistais prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus.
• Laiku reaguoti į finansines problemas ir ieškoti sprendimų.

Hipotezė

Nors kreditorė UAB „B2Kapital” atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į su pareiškimu pateiktus įrodymus ir byloje nesant įrodymų apie pareiškėjo priklausomybę azartiniams lošimams, toks reikalavimas laikytinas pertekliniu.

Sąžiningumo prezumpcija

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija.

CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ir preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima.

Fizinio asmens bankrotas

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie pareiškėjo skolas ir turtą, kurie buvo įvertinti teismo proceso metu:

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir teisės aktais, galima daryti išvadą, kad savanoriška teismo nustatyta hipoteka yra rimtas finansinis įsipareigojimas, kurio sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir atitikti įstatymų reikalavimus. Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik esant tam tikroms sąlygoms, įskaitant nemokumą ir sąžiningumą.

Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkretaus atvejo.

tags: #savanoriska #teismo #nustatyta #hipoteka