Ar Verta Statytis Rąstinį Namą: Atsiliepimai, Privalumai ir Trūkumai

Rąstiniai namai, turintys gilias tradicijas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, vis dar išlieka populiarūs. Vis daugiau dėmesio pasaulyje pradėjus skirti ekologijos klausimui, ne maža dalis būstą besirenkančių naujakurių rąstinį namą svarsto, kaip vieną iš nuolatiniam gyvenimui tinkamiausių būsto variantų. Toks namas ne tik pasižymi draugiškumu gamtai bei teigiama įtaka žmogaus sveikatai, specialistų teigimu, jam būdingas ir gana aukšto lygio ekonomiškumas.

Tačiau, prieš priimant sprendimą statytis rąstinį namą, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus: nuo statybos technologijų iki energinio efektyvumo reikalavimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime rąstinių namų privalumus, trūkumus, kainas ir kitus svarbius aspektus, kurie padės jums apsispręsti, ar rąstinis namas - tinkamas pasirinkimas būtent jums.

Rąstinių namų privalumai

Ekspertai džiaugiasi, jog vis didesniam skaičiui žmonių statant būstą svarbus tampa ir draugiškumo gamtai faktorius. Jų teigimu, savo būsto statyboms rinkdamiesi atsinaujinančius gamtos išteklius, visų pirma, prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo - nuodingų dalelių patekimo į aplinką statybinių medžiagų, tokių kaip blokeliai ar mūras, gamybos metu.

Štai 4 pagrindiniai rąstinio namo privalumai, kuriuos akcentuoja ilgus metus šių namų gamyboje besispecializuojantys profesionalai:

1. Ekologiškumas ir draugiškumas gamtai: Rąstiniai namai statomi iš atsinaujinančių gamtos išteklių, o tai mažina aplinkos taršą. Mediena - ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Vis dėlto, ne mažiau dėmesio nei į medieną, reikėtų atkreipti ir į medžiagas, kurios bus naudojamos jūsų stogo įrengimui ar būsimų, medinio namo sienų apsaugai nuo išorės veiksnių. Ne retai kenksmingos medžiagos naudojamos ir medienos apdorojimui, tokiu būdu nesąmoningai sumažinant medinio namo draugiškumą gamtai.
2. Mažesnis poveikis aplinkai statybų metu: Statant rąstinį namą aplinka yra paveikiama gerokai mažiau, nei užsiimant kitų tipų namų statybomis. Taip atsitinka ne tik dėl atliekamų, labiau aplinką teršiančių darbų, bet ir dėl sunkiosios technikos, kuriai būtina patekti arti statinio, kad būtų galima atlikti reikiamus darbus, tokius kaip mūrijimas ar betonavimas.
3. Gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija: Žvelgiant iš techninės perspektyvos, vienas pagrindinių privalumų statant rąstinį namą - ypač gera savaiminė jo izoliacija ir oro cirkuliacija. Tai reiškia, jog šio tipo namą apšiltinę papildomai, jį ne tik galėsite naudoti visus metus, bet ir džiaugsitės ypač mažomis eksploatavimo išlaidomis. Rąstiniuose namuose nereikia įrenginėti brangios vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Namas “kvėpuoja” ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Tokiame būste neteks patirti nemalonaus sausumo pojūčio, kaip atsitinka mūriniuose namuose ir butuose šildymo sezono metu. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje.
4. Teigiama įtaka sveikatai ir gyvenimo kokybei: Medis, kaip natūrali medžiaga, pasižymi ne tik gera šilumos ir garso izoliacija, bet ir natūralia oro cirkuliacija. Ne mažesnį privalumą tokiam namui suteikia ir medienos kuriama natūrali, gamtai artima atmosfera. Nustatyta, kad šilta natūralios pušinės ar eglinės medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Elektrostatinės medžio savybės užtikrina, kad patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus.

Rąstinio namo statyba

Rąstinių namų trūkumai ir iššūkiai

Nors rąstiniai namai turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į galimus trūkumus bei iššūkius:

• Energinis efektyvumas: Nors ne vienas statybininkas medieną laiko pačia geriausia medžiaga, kvėpuojančia, ekologiška ir sukuriančia gerą mikroklimatą, rąstiniai namai vargiai atitiks A energetinio naudingumo klasę. Skaičiuojama, kad A energetinio naudingumo klasę atitinkantis rąstinis namas turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų. Šiuo metu populiariausi rinkoje 24-30 centimetrų rąstai. Rąstinio namo didžiausias trūkumas tai menka šilumos izoliacija. Tenka dažnai susidurti su rąstinių namų savininkais kurie nepatenkinti pasirinkimu.
• Šiltinimo poreikis: Žinant rąsto ir kitų medinių konstrukcijų privalumus, trūkumus ir šilumines charakteristikas, akivaizdu, kad nenaudojant papildomų priemonių, tokių kaip termoizoliacija, praktiškai neįmanoma pasiekti sienų ir kitų elementų tinkamo energinio efektyvumo. Teoriškai termoizoliacinė medžiaga gali būti dedama ir iš vidaus, ir iš išorės, tačiau praktiškai iš vidaus apšiltinant medinį namą pasiekti keliamus reikalavimus sudėtinga.
• Statybos kaina: Tiesa, atsižvelgiant į statybai naudojamus unikalius, ilgus ir plataus skersmens rąstus, nesunku suprasti, kad tokių medžiagų, o ypač - jų paruošimo kaina išaugina paties namo kainą. Todėl svarstant apie namą, pagamintą iš natūralių rąstų, derėtų nusiteikti didesnėms išlaidoms. Palyginus vieno aukšto tokio pat ploto standartinių medžiagų ir rastinio namo kainą , ji yra aukštenė 50 procentų nei standartinio namo.
• Priežiūra: Natūralu, kad rąstus veikia saulės spinduliai, lietus, temperatūrų kaita. Todėl bent kas 2-3 metus juos reikia padegti papildomu dažų sluoksniu.

Energinio naudingumo reikalavimai ir sprendimai

Rąstiniai namai - kaip gyvenamieji - jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę. Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė.

Tiesa, norintys pasistatyti rąstinį namą turės bent keletą išeičių:

• Mažesnio ploto arba vasarnamiai: Siekiant išsaugoti senąsias rąstinių namų statybos technologijas, nenaudojant šiuolaikinių technologijų, visada lieka galimybė statyti tradicinius rąstinius iki 50 kvadratinių metrų pastatus ar namus skirtus poilsiui (vasarnamius), kaip tai daroma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių.
• Šiltinimas: Norintys pasistatyti reikalavimus atitinkantį rąstinį namą vis dažniau rinksis trijų sluoksnių lauko sienų technologiją. Tai yra, kai tarp dviejų medinių rastų pripurškiamas ekovatos sluoksnis. A energetinio naudingumo klasės namo lauko sienos varža turėtų siekti 8,3 m2∙K/W. Skaičiuojama, kad norint gauti tokią varžą reikėtų tarp dviejų 9 centimetrų pločio rąstų įpurkšti apie 25 centimetrus ekovatos.
• Klijuoto tašo rąstai su oro tarpais: Yra vienas sprendimas - padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W.

Rąstinio namo šiltinimas ekovata

Rąstinių namų kainos

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių naujakurių susidomėjimą mediniais statiniais - itin lanksti medinių namų kaina. Rąstinio namo statybai galima rinktis ne tik natūralius, rankiniu būdu apdirbtus rąstus, bet ir rąstus, apdirbtus mašininiu būdu.

Vidutinė rankų darbo rąstų namų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus ypač storus ir ilgus rąstus - gali dar labiau išaugti. Kitas, dėl žemesnės kainos plačiai paplitęs rąstinių namų variantas - klijuoto tašo mediniai namai, kurių gamybos procesas mažai kuo skiriasi nuo masyvių rąstinių namų gamybos. Tiksli tokio namo kaina priklausys nuo medienos rūšies ir statomo namo dydžio, tačiau dažniausiai tokio, jau pagaminto namo projekto kaina prasideda nuo 100 eurų už kvadratinį metrą.

Karkasinis ar rąstinis namas?

Prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius. Mediniai namai gali būti įvairių tipų, tačiau dažniausiai svarstomi bei lyginami yra karkasiniai ir rąstiniai namai. Greita karkasinių namų statyba dažnai tampa svariu argumentu renkantis namą, tačiau rąstiniai namai lenkia savo autentika, ekologiškumu ir kitais privalumais.

Lyginant su karkasiniais namais, rąstinių namų statyba yra ženkliai sudėtingesnė ir reikalaujanti meisto žinių bei patirties. Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Svarbu, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršytų 10 mm.

Rąstinio namo statybos etapai

Dažniausiai tiek karkasiniai, tiek rąstiniai namai yra pagaminami iš anksto, vėliau juos atvežant ir surenkant užsakovo sklype, tačiau jų statybos etapai yra skirtingi. Statant karkasinį namą, kaip ir bet kurių kitų statybų atveju, darbai pradedami nuo žemės ir pamatų įrengimo, o juos pabaigus pereinama prie sienų, stogo ir laikančiųjų konstrukcijų įrengimo.

Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Rąstiniam namui turi būti montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.

Teisiniai reikalavimai vasarnamiams

Remiantis mūsų šalyje galiojančiais įstatymais, leidimas bet kokio tipo vasarnamiui bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo pastato plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju vasarnamiui galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.

Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas.

Mediena rąstiniams namams

Bene populiariausias ir ekonomiškiausias medienos variantas rąstiniams namams - lietuviškos ar Sibiro eglės, pušies ir maumedžio mediena. Rąstinius namus Lietuvoje dažniausiai stato iš pušies ir eglės, rąstai turi būti išdžiovinti ir atitinkamai paruošti. Rąstinių namų sienoms dėl savo atsparumo atmosferiniams veiksniams ir mažesnės deformacijos yra naudojama pušis, o eglė yra naudojama stogų konstrukcijoms.

Kitas įdomus faktas, kad pušis turi augti 120-150 metų, kad būtu tinkama ręsti sienojus.

Priešgaisrinės savybės

Rąstinių namų priešgaisrinės savybės galima sakyti yra geresnės nei tradicinių namų, gal tai ir atrodo keistai bet didesnio skersmens rąstas, nadojamas sienojų statybai yra labiau atsparus degimui, nei metalo konstrukcijos. Įdomu tai, kad veikiant ugnei rasto sienelės apanglėja. Susidaręs anglies sluoksnis izoliuoja vidinę medienos dalį nuo ugnies poveikio.

Rąstinių namų ilgaamžiškumas

Rąstinio namo ilgaamžiškumas, skandinavijoje yra namų siekiančių 600 metų. Lietuvoje yra išlikusių rąstinių namų pavyzdžių statytų prieš trejeta šimtmečių, šiandiena dar tebestovi Palūšės bažnyčia statyta 1750m, Aristavėlės dvaras statytas 1700m.

Rąstinių namų kainų palyginimas

Rąstinių namų statybos kaina priklauso nuo sukirtimo būdo ir yra skaičiuojama pagal rąstinių sienų kvadratūrą. Palyginus vieno aukšto tokio pat ploto standartinių medžiagų ir rastinio namo kainą, ji yra aukštenė 50 procentų nei standartinio namo. Bet jei statome dviejų aukštų rąstinį namą jo kaina taip nebesiskiria nuo standartinio dviejų aukštų namo.

tags: #ar #verta #statytis #rastini #nama