Kiek Daugiabučio Gyventojų Turi Sutikti Renovacijai Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuvoje vyksta balsavimai dėl daugiabučių namų modernizavimo. Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas modernizuoti daugiabučius iki A energinės klasės ir nauju būdu - skydais. Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsako gyventojams, nuo ko pradėti.

Renovacijos Svarba ir Privalumai

Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka.

Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.

Renovuotas daugiabutis - tai ne tik estetiškai patrauklus pastatas, bet ir ženkliai pagerinta gyvenimo kokybė:

• Mažesnės šildymo sąskaitos
• Pagerinta pastato energinė klasė
• Atnaujintos inžinerinės sistemos
• Padidėjusi būsto vertė

Kaip Pradedamas Renovacijos Procesas?

Norite renovacijos? Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.

Pirmasis Balsavimas ir Investicijų Planas

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio.

Antrasis Balsavimas ir Galutinis Sprendimas

Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones. Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne.

Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Gyventojų Dalyvavimas ir Projekto Administratorius

Daugiabučio namo gyventojai yra svarbiausi renovacijos proceso dalyviai, nes tik jiems pritarus, gali prasidėti pastato atnaujinimas. Norėdami atnaujinti savo daugiabutį, būstų gyventojai gali nuspręsti tą daryti patys arba sutikti su savivaldybės pasiūlymu.

Jei renovacijai pritaria 55 proc. gyventojų, prasideda daugiabučio modernizavimo procesas, kurio rūpinasi daugumos pritarimu išrinktas namo bendrijos pirmininkas arba projekto administratorius.

Projekto administratorius yra svarbi grandis visame daugiabučio modernizavimo procese. Būtent jis daugiausiai bendrauja su gyventojais ir atstovauja savininkų interesus. Kilus klausimams ar problemoms, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į projekto administratorių.

Projekto Administratoriaus Funkcijos

• Konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį investicijų plano variantą
• Pristato planą gyventojams viešame susirinkime
• Paaiškina parengtą planą ir surašo gyventojų pageidavimus
• Užtikrina, kad planas būtų patvirtintas (55 proc. būstų savininkų pritarimas)
• Teikia patvirtintą planą BETA
• Atsakingas už rangos darbų pirkimą
• Kreipiasi į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo

Valstybės Parama ir Kompensacijos

Gyventojai, apsisprendę renovuoti savo daugiabutį, gali pretenduoti į 100 proc. kompensaciją projekto parengimui, administravimui ir techninės priežiūros išlaidoms, 30 proc. kompensaciją investicijoms, tenkančioms energiją taupančioms priemonėms. Sunkiau besiverčiantiems gyventojams kompensuojamos ir visos išlaidos renovacijos projekto įgyvendinimui.

Valstybė dengia apie 35 proc. Po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sutaupoma 40-60 proc. Butų savininkams kuriems priklauso šildymo ir karšto vandens kompensacija, suteikiama valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) 100 proc.

SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama.

Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

Daugiabučių Renovacija Lietuvos Mastu

Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst.

Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. Per nepilną dešimtmetį pagerėjo 92 tūkst.

VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų - Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2.

Lentelė: Pagrindiniai Renovacijos Etapai ir Reikalavimai

Daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m. Valstybė dengia apie 35 proc. Po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sutaupoma 40-60 proc. Butų savininkams kuriems priklauso šildymo ir karšto vandens kompensacija, suteikiama valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) 100 proc.

tags: #kiek #zmoniu #turi #sutikti #renovacijai