Vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.
Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Kas gali pretenduoti į savivaldybės būstą?
Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į savivaldybės būstą, turi atitikti tam tikras sąlygas. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams, tačiau bendrosios nuostatos galioja visoje Lietuvoje. Pagrindiniai reikalavimai:
- Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m (arba 14 kv. m, jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų atveju, į sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos.
Kada galima prarasti teisę į savivaldybės būstą?
Teisė į savivaldybės būstą gali būti prarasta, jei:
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc.
- 50 proc. tuo atveju, jeigu:
- asmuo yra be šeimos;
- asmuo turi negalią;
- šeimoje yra asmenų su negalia;
- šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama.
Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Kas nutinka, jei pajamos viršija nustatytus dydžius?
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Svarbios sąvokos
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
- Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija
Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju (Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.
tags: #savivaldybes #busto #nuoma