Šeima - tai ne tik kraujo ryšys, bet ir emocinis ryšys, kuris mus lydi visą gyvenimą. Tai saugumo uostas, meilės ir palaikymo šaltinis. Šeima formuoja mūsų vertybes, charakterį ir pasaulėžiūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl šeima yra didžiausias turtas.
Vaikystės įtaka
Pradėti savo pasakojimą norisi nuo vaikystės - juk čia yra mano istorijos šaknys. Iš to laikotarpio pamenu nuolatinius tėvų konfliktus: kai buvau dvejų metukų, jie jau nesutarė. Nors visko nesupratau, jaučiau, kad kažkas negerai. Augau su broliu, bet jis vyresnis, turėjo kitą chebrą, mokyklą, tad nebuvome artimi. Mane daugiausia supo kaimo draugai, prie kurių mėgindavau šlietis. Kuo toliau, tuo mano gyvenimas darėsi labiau pašėlęs: būdamas paaugliu šeidavau iš namų ir negrįždavau paromis - namuose buvo nemiela. Savo kambaryje, net ir visas duris užsidaręs, girdėdavau, kaip tėvai barasi, keikiasi, indai dūžta… Bėgdavau nuo to.
Tėvams konfliktuojant paprastai būdavau tėčio pusėje - žinojau, kad mama turėjo romaną ir dėl to kildavo barniai. Kai mama pati man apie tai pasakė, tas romanas tęsėsi jau septynerius metus. Tuo laikotarpiu daugiausiai pagalbos sulaukiau iš savo muzikos mokytojo, kuris man atstojo tėvą. Mano tėtis tuo metu nemokėjo palaikyti tėviško santykio, niekur drauge manęs nesiveždavo, jaučiausi esąs daugiau kaip trukdis ir nuolat išgyvenau tėvo baimę: ką grįžęs pasakys, už ką gausiu barti… O muzikos mokytojas buvo fantastiškas žmogus, puikus pedagogas ir daug laiko skirdavo man. Jo vaikai jau buvo suaugę ir jam trūko tokio bendravimo, be to, jis matė ir mano problemas.
Biblijos įkvėptas požiūris į šeimą
Biblija pilna šeimų, kartų, pasakojimų apie meilę ir šeimos krizes, ir taip yra nuo pirmo puslapio, kur arenon įžengia smurto naštos slegiama, bet sykiu jėgų toliau gyventi kupina Adomo ir Evos šeima (plg. Pr 4), iki paskutinio, pasakojančio apie Sužadėtinės ir Avinėlio vestuves (plg. Apr 21, 2. 9). Jėzaus minimais dviem namais, pastatytais ant uolos arba ant smėlio (plg. Mt 7, 24-27), vaizduojama gausybės šeimų situacija, sukurta jų narių laisvės, nes, pasak poeto, „kiekvieni namai yra žiburys“ [5].
Perženkime slenkstį tų giedrų namų, kur šeima susėdusi už šventiško stalo. Centre išvystame porą, tėvą ir motiną, drauge ir visą jų meilės istoriją. Jie įkūnija pirminį planą, primygtinai primintą paties Kristaus: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį?“ (Mt 19, 4).
Dviejuose didinguose Pradžios knygos pirmuosiuose skyriuose vaizduojama pamatinė žmonių poros tikrovė. Šiame pradiniame Biblijos tekste suspindi kai kurios esminės ištaros. Pirmoji, sutrauktai cituojama Jėzaus, skamba taip: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Stebėtina, kad „Dievo paveikslas“ čia susiejamas su pora, „vyru ir moterimi“. Ką tai reiškia - ar tai, kad pats Dievas yra lytiškas arba kad jis lydimas dieviškosios palydovės, kaip tikėjo kai kurios senovės religijos? Akivaizdu, kad ne. Mes žinome, kaip Biblija aiškiai kaip stabmeldystę atmetė tokį tarp kanaaniečių Šventojoje Žemėje paplitusį tikėjimą.
Pora, kuri myli ir duoda pradžią gyvybei, yra tikra gyva „skulptūra“ (ne iš akmens ar aukso, kokia draudžiama Dekaloge), gebanti išreikšti Dievą Kūrėją ir Išganytoją. Todėl vaisinga meilė tampa Dievo vidinės tikrovės simboliu (plg. Pr 1, 28; 9, 7; 17, 2-5. 16; 28, 3; 35, 11; 48, 3-4). Štai kodėl Pradžios knygos pasakojimas, sekdamas vadinamąja „kunigiškąja tradicija“, persunktas įvairių genealogijų (plg. 4, 17-22. 25-26; 5; 10; 11, 10-32; 25, 1-4. 12-17. 19-26; 36): iš tiesų, žmonių poros gebėjimas duoti pradžią gyvybei yra kelias, kuriuo rutuliojasi išganymo istorija. Turint tai priešais akis, vaisingas poros santykis tampa įvaizdžiu Dievo slėpiniui atrasti bei nusakyti - slėpiniui, kuris yra pagrindas krikščioniškojo požiūrio į Trejybę, įžvelgiančio Dieve Tėvą, Sūnų ir meilės Dvasią. Dievas Trejybė yra meilės bendrystė, o šeima - jo gyvas atspindys.
Tačiau Jėzus, apmąstydamas santuoką, primena mums kitą Pradžios knygos puslapį - antrą skyrių, kur pateikiamas nuostabus, iškalbingų smulkmenų turtingas poros paveikslas. Paminėsime tik dvi. Pirmoji yra žmogaus nerimas - jis ieško „sau tinkamo bendrininko“ (18. 20 eil.), gebančio išsklaidyti ramybės jam neduodančią vienatvę, kurios nenumaldo gyvūnų bei visos kūrinijos artumas. Originaliu hebrajišku posakiu daroma užuomina apie tiesioginį santykį - tarsi veidas į veidą, akis į akį - tyliame dialoge, nes mylint tyla dažnai būna iškalbingesnė nei žodžiai. Tai - susitikimas su veidu, su „tu“, atspindinčiu Dievo meilę ir esančiu, pasak biblinio išminčiaus, „didžiausiu savo vyro turtu, į jį panašia pagalbininke, ištikima parama“ (Sir 36, 24).
Iš tokio susitikimo, išsklaidančio vienatvę, kyla nauja gyvybė ir šeima. Štai antrasis momentas, kurį galime išryškinti: Adomas, kuris taip pat yra visų laikų ir visų mūsų planetos regionų žmogus, drauge su savo žmona duoda pradžią naujai šeimai, kaip, cituodamas Pradžios knygą, patvirtina Jėzus: vyras „glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Mt 19, 5; plg. Pr 2, 24). Veiksmažodis „glausis“ originaliame hebrajiškame tekste žymi artimą darną, fizinį ir vidinį susijungimą ligi tiek, kad vartojamas susivienijimui su Dievu nusakyti: „Glaudžiuosi prie tavęs“ (Ps 63, 9), - gieda maldininkas. Per tai santuokinis susivienijimas išreiškiamas ne tik savo lytiniu bei kūniniu aspektu, bet ir kaip savanoriškas dovanojimasis mylint.
Grįžkime prie psalmininko giesmės. Namuose, kur už stalo sėdi vyras ir žmona, yra ir vaikų, kurie „lyg vynmedžio atžalos“ (Ps 128, 3), tai yra kupini energijos ir gyvastingumo. Tėvai yra tarsi namo pamatas, o vaikai - lyg šeimos „gyvieji akmenys“ (plg. 1 Pt 2, 5). Reikšminga, kad Senajame Testamente antras pagal dažnumą po dievybę žyminčio žodžio (JHVH, „Viešpats“) yra žodis „vaikas“ (ben, „sūnus“) - žodis, giminingas hebrajiškam veiksmažodžiui banah, reiškiančiam „statydinti“. Todėl 127 psalmėje vaikų dovana aukštinama įvaizdžiais, susijusiais ir su namo statyba, ir su socialiniu bei komerciniu gyvenimu, verdančiu prie miesto vartų: „Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato.
Darbo svarba šeimai
128 psalmės pradžioje tėvas vaizduojamas kaip darbininkas, kuris savo rankų darbu palaiko šeimos fizinę gerovę ir giedrumą: „Maitinsies savo triūso vaisiais, - būsi laimingas ir tau seksis“ (2 eil.). Tai, kad darbas yra žmogaus oraus gyvenimo dalis, akivaizdu iš pirmųjų Biblijos puslapių, kur sakoma: „Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ (Pr 2, 15). Žmogus vaizduojamas kaip darbininkas, kuris „sunkiai uždirba duoną“ (plg.
Darbas sykiu leidžia plėtotis visuomenei, išlaikyti šeimą, laiduoti jos tvirtumą ir vaisingumą: „Patirk Jeruzalės klestėjimą per visas savo gyvenimo dienas; pamatyk savo vaikų vaikus!“ (Ps 128, 5-6). Patarlių knygoje taip pat pateikiama motinos užduotis šeimoje - jos darbas nusakomas visomis kasdienėmis smulkmenomis, už kurias ją giria sutuoktinis ir vaikai (plg. 31, 10-31). Pats apaštalas Paulius didžiavosi gyvenąs nebūdamas našta kitiems, nes pragyvendavo iš savo rankų darbo (plg. Apd 18, 3; 1 Kor 4, 12; 9, 12). Jis buvo taip įsitikinęs būtinybe dirbti, kad savo bendruomenėms nustatė geležinę taisyklę: „Kas nenori dirbti, tenevalgo“ (2 Tes 3, 10; plg.
Šeima ir Tauta
Stipri šeima yra stipri valstybė, nes šeima - yra Tautos ląstelė. Kiekvienos šeimos esmę visų pirma sudaro nesavanaudiška meilė. Su šeimos meile prasideda, auga ir tęsiasi kiekvieno tikrai laimingo ir stipraus žmogaus gyvenimas. Su šeimos meile žmogus atranda ir supranta patį save, tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ir prasmę. Šeimą gali sudaryti tik mylintis savo moterį vyras ir mylinti savo vyrą moteris.
Atėjęs į šį pasaulį žmogus, pirmiausiai patiria mamos ir tėtės meilę. Ši meilė yra nežemiškai nuostabi, nes ji yra visiškai nesavanaudiška. Šeimos meilė mums primena ir mus moko, kad tikroji meilė yra duodanti meilė. Netikra meilė - ima. O tikroji meilė - duoda. Būtent ši nesavanaudiška meilė suteikia mums visiems gyvenimą, daug stiprybės, kūrybingumo ir gėrio, sudaro gražią šeimą ir augina didingą lietuvių Tautą ir Lietuvos valstybę. Nesavanaudiška meilė yra pati didžiausia mūsų šeimų, Tautų ir pasaulio galia. Meilė yra pati didžiausia šio ir kito pasaulio galia. Su meile viskas prasideda, auga ir tęsiasi. Saugome augančią tikrąją meilę, kaip visa ko pamatą, priežastį ir prasmę.
Kaip jėgą, kuri yra nepalyginamai didesnė ir galingesnė net ir už mirtį. Su meile mes visi atradome šį pasaulį. Atradome save čia kaip sūnų ar dukrą, gimusį ir augantį iš savo tėvo ir motinos meilės. Tik atrasdamas savo moterį, vyras tampa tėvu. Tik taip vyro ir moters gyvenimas įgauna pačią tauriausią prasmę - nesavanaudiška meile auginti ir puošti visą savo šeimą, tautą ir visą pasaulį. Saugome tikrąją meilę, augančią šeimą. Auginame ir branginame visas gražias šeimos meilės formas, kurias mums leidžia patirti šeima ir Tauta. Jaučiame visa savo širdimi, ką reiškia būti mylimu sūnumi ar dukra, tikru vyru ar žmona, mylimu anūku ar anūke, išmintingu seneliu ar senele. Meilė yra tikra, nes ji yra nesavanaudiška. Ji yra pats gyvenimas, augimas, tąsa, prasmė ir viltis.
Meilė - yra šviesa, ramybė, dorovė, darna, stiprybė, atsakomybė, augimas ir atleidimas. Meilė yra dovana, tokia pati mistinė ir didelė, kaip pati Saulė. Nesavanaudiška meilė taip pat yra esminis ekonomikos, teisės, politikos ir kultūros pagrindas. Jau dešimtmečius nyksta Lietuva, nes nyksta Lietuvių Tauta. Nyksta lietuvių šeima, jauni žmonės. Emigruojame ir neturime vaikų, nes neturime orių darbų ir uždarbių. Taip yra, nes žlunga Lietuvos ekonomika. Lietuvos valdantieji - yra godūs. Jiems labai stinga išminties. Jie pardavė savo pamatines vertybes. Jie nežino, kas yra ...
Paauglystė - svarbus etapas
Paauglystė - laikotarpis, diktuojantis savas užduotis Perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį - svarbus asmenybės formavimosi etapas, turintis savus uždavinius. Pagrindiniai iš jų - tapatumo paieškos, įsitvirtinimas tarp draugų ir atsiskyrimas nuo tėvų.
Labai reikšmingas yra įsitvirtinimo tarp draugų aspektas. Šiuo laikotarpiu ieškoma atsakymo į klausimą, kas aš esu tarp bendraamžių, pavyzdžiui, lyderis, nevykėlis, juokdarys, moksliukas ar blogiukas. Taip pat formuojasi požiūris į romantinius santykius - su kuo ir kaip noriu būti, kokia mano vertė, kiek aš įdomus tiems, kas yra įdomūs man.
Taip pat itin aktuali atsiskyrimo nuo tėvų tema. Paaugliai nori vis daugiau privatumo ir laisvės. Šiame amžiuje dar sunku suprasti ryšį tarp laisvės ir atsakomybės, tačiau autonomijos poreikis ima sparčiai tvirtėti ir reikštis įvairiomis formomis: nuo fizinio privatumo iki visų kitų įmanomų laisvių - dėvėti mėgstamus drabužius, nevaržyti elgesio, būti kur noriu ir kiek noriu.
Kaip rasti kalbą su paaugliais?
Susikalbėti su paaugliais, ypač sudėtingomis temomis, dažnai gali būti nelengva, tačiau labai svarbu. Kad pavyktų išvengti neigiamos reakcijos, o pokalbis būtų produktyvus, reikėtų vengti spontaniškų, emocionalių diskusijų, kurios kartais perauga į moralizavimą.
Bendraujant reikėtų stengtis daugiau klausti ir klausyti, o ne kažką primygtinai teigti. Naudinga paskatinti paauglį dalytis mintimis užduodant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti ne tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, „Ką tu manai apie tai?“ arba „Kaip tu jautiesi dėl to?“. Galima teiginius, kuriuos norime perduoti paaugliui, įvilkti į klausimą - taip paauglys jaus, kad juo domimasi, kad jūsų pokalbis yra diskusija, ne paskaita“, - sako medicinos psichologė.
Verta nusiteikti, kad ne visi pokalbiai bus sklandūs: jei paauglys reaguoja neigiamai, svarbu išlikti ramiam ir per daug nespausti - tai ne vienkartinis dalykas, o prie svarbių temų reikia nuolat grįžti. Paauglio supratimas keičiasi su laiku ir su patirtimi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kilus poreikiui ar jaučiant, kad paauglys susiduria su sudėtingomis problemomis, visada galima kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
Mokytojo Antano Račkausko šeimos istorija
Skaudus bolševikų smūgis Tūbinių bendruomenei buvo pirmaisiais sovietinės okupacijos metais aktyvaus visuomenininko, mokytojo Antano Račkausko ir jo šeimos suėmimas ir išvežimas į Sibirą. Tai įvyko baigiantis pirmiesiems sovietinės okupacijos metams, 1941 m. birželio 14 d., pirmosios trėmimų bangos metu, kuri daugiausiai lietė sovietinės ideologijos "priešus" inteligentiją ir mokytojus. Tuo metu A.
Pagal artimųjų prisiminimus, tremties dieną, netikėtai atvykus transportui, susiruošti ilgai kelionei A. Račkauskams buvo duota pusę valandos ir galimybė pasiimti reikalingos mantos tik iki 100 kg. Mašinoje, kur buvo kraunama menka manta, jau sedėjo mokytoja Noreikaitė. Į gyvulinį vagoną tolimai kelionei pateko visa A. Antano Račkausko šeimos tremtis Komijoje tęsėsi nuo 1941 iki 1959 m. Išlikę keletas A. Račkausko šeimos tremties nuotraukų, darytų jau praėjus sunkiausiam laikotarpiui, karui ir šylant politiniam klimatui. Nuotraukos nei kiek neatspindi tragiškos tremtinių lemties, iš kurios daugelis į gimtajį kraštą nebesugrįžo. Toks likimas ištiko Račkauskų dukrą Danutę, taip pat Komijoje tremtyje atsidūrusius buvusius Tūbinių mokytojus Vincę ir Albiną Monstvilus, Tūbinių ūkininkus brolius Radžius, Laisvės kovų dalyvio K.
Mokytojas A. Račkauskas savo tremtinio gyvenimo epizodus ir apmastymus fiksavo užrašuose, pagal kuriuos Laimutė, gimusi dar nepasiekus tremties vietos, per stebuklą išgyvenusi tremtyje, paruošė savo tėvo prisiminimus "Prisikėlę gyventi".
Gyvenimo išmintis
Didžiausią reikšmę gyvenime turi tai, ką padarote dėl kitų. Zigas Ziglaras
Kai gyvenime viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, - nebelieka pačios gyvybės. Klarisa Pinkola Estes
Gyvenimui reikia judesių. Aristotelis
Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis. Džordžas Bernardas Šo
Laimė ir šeima
Laimingas tas, kuris sutaria su savimi ir aplinkiniais. O. Vaildas
Laimė beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. Viljamas Gezlitas
Tik bendroje laimėje galima rasti savo asmeninę laimę. Tomas Hobsas
Laimę gali turėti tik tol, kol jos nematai. H. Hesas
Meilė ir šeima
Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų. Oliveris Vendelis Holmes
Meilė, tai ugnies apimta draugystė. Jeremis Tailoras
Meilė - tai neatsispiriamas troškimas būti neatsispiriamai troškiamu. Robertas Frostas
Meilė yra tokia būsena, kai kito laimė yra būtina tavąjai. Robertas A. Heinleinas
Aš ją myliu, ir tai yra visko pradžia bei visko pabaiga. F. Skotas Fitzgeraldas
Draugystė ir šeima
Draugystė, kuri pasibaigė, niekuomet iš tikro nebuvo prasidėjusi. Publijus Siras
Mylėjimas yra išgyvenimas, o draugystė - nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia sielos nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. Aristotelis
Veiksmai, o ne žodžiai, yra tikros draugystės matas. Džordžas Vašingtonas
Iš visko, ką išmintis mums siūlo laimingam gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti draugystę. Epikūras
Išvados
Šeima yra neįkainojamas turtas, kuris formuoja mūsų gyvenimus ir visuomenę. Stiprūs šeimos ryšiai, meilė ir palaikymas yra būtini kiekvienam žmogui. Saugokime ir puoselėkime savo šeimas!
Šeima - vienas iš gamtos šedevrų.D. Santajana
Geriausi dalykai, nutinkantys jums, ir geriausia, ką padarote jūs, atliekama „dėl meilės”. Štai kodėl sakau, kad geri santykiai šeimoje paskatina jus aukštesniems sėkmės lygiams. Sėkmė iš tiesų prasideda namuose.Zigas Ziglaras
Šeima- tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso visos didelės visuomenės saugumas.F.Adleris
Šeima - tai bendrija, susidedanti iš pono, ponios ir dviejų vergų - iš viso iš dviejų žmonių.A. Birsas
Būtinai vesk. Jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas; jei blogą - tapsi filosofu.Sokratas
Sėkmė šeimoje priklauso nuo prasmingų pokalbių su sutuoktiniais ir vaikais. Nutrauk šiuos pokalbius, ir šeimos nebeliks.Robinas Sharma
tags: #seima #didziausias #turtas