Likvidumas yra viena iš pagrindinių finansų sąvokų, kurią svarbu suprasti kiekvienam investuotojui. Ši sąvoka apibrėžia investicijos gebėjimą greitai virsti pinigais neprarandant vertės. Nors investuotojai dažnai daugiausia dėmesio skiria grąžai, likvidumas yra ne mažiau svarbus kriterijus, ypač planuojant investicijas. Būtina vertinti ne tik, kiek galima uždirbti, bet ir kaip lengvai prireikus tą investiciją bus galima paversti pinigais.
Likvidus turtas - tai turtas, kurį galima greitai parduoti už teisingą rinkos kainą. Grynieji pinigai laikomi pačiu likvidžiausiu turtu, nes jais galima iš karto atsiskaityti. Kitoje spektro pusėje yra mažiau likvidūs aktyvai - pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas (NT) ir automobiliai.
Likvidumas investuotojui suteikia lankstumo. Jei rinka krenta ir reikia greitai parduoti vertybinius popierius, likvidūs aktyvai leis tai padaryti be didelių nuostolių.
Likvidumas tiesiogiai susijęs su rizika. Yra trys pagrindinės aktyvų kategorijos pagal likvidumą:
- Labai likvidūs aktyvai: Grynieji pinigai, sąskaitų likučiai, likvidūs ETF ar didžiųjų įmonių akcijos.
- Vidutinio likvidumo aktyvai: Obligacijos ar mažesnių bendrovių akcijos.
- Mažai likvidūs aktyvai: Nekilnojamasis turtas, meno kūriniai, privačių įmonių akcijos.
Svarbūs likvidumo įvertinimo kriterijai:
- Prekybos apimtys.
- Bid-ask spredas: skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos.
- Laikas parduoti: kiek užtrunka, kol sandoris įvyksta.
Investuotojui viena svarbiausių grėsmių - likvidumo rizika. Ji atsiranda, kai aktyvo negalima greitai parduoti už sąžiningą kainą. Svarbu suprasti, kad likvidumas ir rizika yra itin susiję veiksniai.
Jei instrumentas itin likvidus, juo prekiauja milijonai žmonių kiekvieną dieną, tai tokią apyvartą pajudinti yra itin sudėtinga, kaina išlieka labiau stabili. Visgi, jei akcija prekiaujama vos vieno kito žmogaus, tai tas vienas kitas žmogus ir gali judinti visą rinką.
Tarp turto klasių, mažesnis likvidumas reiškia didesnę riziką, o tai gali lemti didesnę grąžą. Visgi, turto klasės viduje, situacija gali būti kiek sudėtingesnė.
Kuriant investicinį portfelį, svarbu balansuoti tarp grąžos ir likvidumo. Didelės grąžos galintys suteikti aktyvai (pvz., startuolių akcijos ar NT projektai) dažnai būna mažai likvidūs. Todėl dalį portfelio verta laikyti labiau likvidžiose priemonėse - akcijose, ETF, ar net pinigų rinkos fonduose.
Nekilnojamojo Turto Rinkos Apžvalga Lietuvoje
Apžvelgiant nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į kainų pokyčius ir sandorių skaičių. Registrų centras skelbia, kad spalį butų pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje sudaryta maždaug 18 proc. daugiau nei rugsėjį ir 21 proc. daugiau nei prieš metus. "Sandorių kiekiai pastebimai auga, o kainos, nors ir nežymiai, bet leidžiasi žemyn".
Tarp didžiausių šalies miestų spalį butų kainos labiausiai nukrito Kaune - 0,6 proc. Vidutinė kvadratinio metro kaina laikinojoje sostinėje sumažėjo 19 Lt/kv. m. “Ober-Haus” duomenimis, Klaipėdoje ir Vilniuje atitinkamai buvo užfiksuotas 0,4 proc. ir 0,1 proc. kainų smuktelėjimas.
Šiauliuose ir Panevėžyje vidutinės butų kainos spalį nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugsėjį: Šiauliuose - 1 tūkst. 891 Lt/kv. m, o Panevėžyje - 1 tūkst. 835 Lt/kv. m.
Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje šiuo metu yra 3 tūkst. 310 litų, Vilniuje - 4 tūkst. litų.
Apibendrinant, nekilnojamasis turtas yra mažai likvidus turtas, todėl investuojant į jį svarbu įvertinti galimą riziką ir planuoti investicijas atsakingai.
Kauno butų kainų indeksas (Šaltinis: Ober-Haus)
22 mln. EUR nekilnojamo turto ir 300 akcijų portfelis – kaip visa tai valdoma? Algirdas Pukis | #51
tags: #sekunde #nekilnojamas #turtas