Seno Namo Registravimo Tvarka Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Planuojate rekonstruoti seną namą? Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie seno namo registravimo tvarką, reikalingus dokumentus, statybos leidimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas. Sužinokite, į ką kreiptis ir kaip užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai.

Kada Reikalingas Statybą Leidžiantis Dokumentas?

Pastato gabaritų keitimas yra pastato rekonstravimas. Jam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmiausia reikia atsakyti sau: ar tai tikrai bus rekonstrukcija, ar tik kapitalinis remontas. Jeigu keičiasi namo gabaritai ir tūris, tai tikrai bus rekonstrukcija.

Pastato Plotas

• Jei pastatas nesiekia 200 kv.m: Galima senąja tvarka kreiptis į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų gavimo. Gavus sąlygas, architektas ruošia projektą.
• Jei pastatas virš 200 kv.m: Jums reikės iškart kreiptis į architektą, kad jis paruoštų projektinius pasiūlymus, tada atlikti viešinimo procedūras ir tik tada bus galima prašyti projektavimo sąlygų.

Tuomet tikrai verta išsiimti savivaldybėje sąlygų sąvadą ir užsakyti projektą pas profesionalius projektuotojus, kurie ne tik paruoš projektą, bet ir gaus leidimą ir prižiūrės statybą. Tuomet nebus problemų su pridavimų ir įregistravimu nekilnojamo turto registre.

Kreipimasis Į Savivaldybę ir Architektą

Dėl seno namo rekonstrukcijos reikėtų kreiptis į savivaldybę ir užpildyti prašymą sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąlygų sąvadą, reikia kreiptis į architektą, kuris pagal sąlygų sąvadą paruoš namo rekonstrukcijos projektą ir gaus leidimą statyti. Todėl reiktų kreiptis į tokias paslaugas teikiančius projektuotojus- architektus.

Pagal jūsų pateiktą projektavimo užduotį, parengs reikalingus sprendinius, suprojektuos konstrukcijas, tinklus, jei reikia. Viską suprojektavus, projektas atiduodamas derinti per IS "Infostatyba" ir gaunamas leidimas statybai.

Dažniausios Klaidos Registruojant Naujos Statybos ar Rekonstruotus Namus

Su namo įteisinimu dirbančio portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas įvardijo pagrindines klaidas, kurios dažniausiai kėlė rūpesčių registruojant naujos statybos ar rekonstruotus gyvenamuosius namus:

1. Darbo projektas: Norint gauti leidimą statybai užtenka parengti techninį projektą, o norint statyti reikia turėti ir darbo projektą arba techninį darbo projektą (variantas du viename). Darbo projekte detaliai aprašomos naudojamos medžiagos, pagrindiniai statomo namo mazgai, tokie kaip pamatai, sijos, perdangos, stogo konstrukcija.
2. Namo aukštis sklype: Jei sklypo „patvarkymai“ yra reikšmingi, gali tekti paplušėti papildomai tvarkant dokumentus.
3. Namo matmenų pasikeitimas: Jei namo aukštis ar išorinės sienos buvo pakeistos reikšmingai, statybų inspektorius tikrai parašys pastabą ir neišduos dokumento namo įteisinimui.
4. Namo vieta sklype: Jei paklaida nėra didelė, sutvarkyti tokį netikslumą nėra sudėtinga. Tačiau jei namas pastatytas reikšmingai pakeitus vietą (pagal šiuo metu galiojančius standartus - daugiau nei 1 m), gali tekti naikinti išduotą statybos leidimą ir derinti statybų projektą iš naujo.
5. Atestuoti statybų specialistai: Įprastai statant individualius gyvenamuosius namus užtenka nusisamdyti statybų vadovą. Techninis statybų prižiūrėtojas reikalingas statant dvibučius, blokuotus namus arba didelio ploto individualius namus (didesnius nei 300 kv. m).
6. Draudimas: Statybas pradėjus 2017 metais ir vėliau privalu apsidrausti statytojo civilinės atsakomybės draudimu.
7. Vandens tiekimas: Norint įteisinti naujai pastatytą namą privalu įrodyti, kad namuose užtikrintas kokybiško vandens tiekimas.
8. Inžinerinių tinklų pakeitimai: Jeigu pakeitimai nedideli (iki 5 proc. pakeista trasos vieta), viskas gerai. Tačiau esant didesniems pakeitimams gali tekti keisti projektą.
9. Namo sandarumas: Nesandarus statinys neatitiks keliamų energinių reikalavimų ir negalės gauti tinkamo energinio sertifikato. Be tinkamo sertifikato neįmanoma gauti namo užbaigimą patvirtinančio dokumento.
10. Naujų priestatų atsiradimas: Geriau įteisinti namą, kuris buvo suprojektuotas, o priestatus derinti vėliau.

Statyba Be Leidimo: Ar Visada Būtinas Projektas ir Leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.

Statinių Kategorijos

• Ypatingieji statiniai: Daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.
• Neypatingieji statiniai: Dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
• Nesudėtingi statiniai: Apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Svarbu Žinoti

• Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu.
• Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Konkretūs Pavyzdžiai

• Sodo namas sodų bendrijoje: Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
• Šiltnamis prie tvoros: Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo.
• Pirtelė žemės ūkio paskirties sklype: Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą.
• Priestatas/garažas prie namo miesto teritorijoje: Jeigu garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

VTPSI Komentaras

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Svarbūs Pasikeitimai Po 2024-11-01

Kiekvienas statytojas (užsakovas), gavęs teisę statyti statinį, kartu įgyja ir tam tikras pareigas bei atsakomybę. Pirmas veiksmas prieš pradedant statybos darbus yra pranešimas apie statybos pradžią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau-SĮ) 14 str. 12 p. nustatyta tvarka.

Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statytojui (užsakovui) užpildžius pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statinio ekspertizės rangovui patvirtinus šią pažymą IS „Infostatyba“.

Kaip Įregistruoti Neįregistruotą Statinį?

Jei jūsų sklype yra neįregistruotas statinys, jums reikės atlikti keletą žingsnių, kad įregistruotumėte tą pastatą:

1. Projekto Parengimas ir Statybos Leidimo Gavimas: Jums reikia pasidaryti projektą, gauti statybos leidimą ir įregistruoti objektą.
2. Statinio Projektavimas Pagal Esamą Padėtį: Jūsų atveju reikia tiesiog suprojektuoti šį statinį pagal esamą padėtį ir jį suderinti savivaldybėje kaip naują statybą.
3. Topografinė Nuotrauka ir Sklypo Matavimai: Tam bus reikalinga topografinė nuotrauka ir sklypo tikslieji matavimai.
4. Kadastriniai Matavimai ir Deklaravimas: Jeigu statinys iki 80 m2, tai reikia pasidaryti kadastrinius matavimus ir deklaruoti statinį.

Dokumentai, Reikalingi Statinio Registracijai

Norint įregistruoti statinį VĮ Registrų centre, reikia atnaujinti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Pateikiant tvirtinti deklaraciją IS INFOSTATYBA dažniausiai pateikiami šie dokumentai:

• Statinio projektas (techninis, darbo arba supaprastintas).
• Paskutinė statinio projekto laida (jei buvo keitimų).
• Statybą leidžiantis dokumentas.
• Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla su VĮ Registrų centras patikra.
• Požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos, patvirtintos Savivaldybės.
• Žemės sklypo su statiniais kontrolinė geodezinė nuotrauka.
• Statinio energinio naudingumo sertifikatas.

Galimi Nukrypimai Statant Statinį

Jeigu, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, nustatyta tvarka reikia gauti naują, statybą leidžiantį dokumentą.

Ką Daryti, Jei Statinys Pastatytas Be Leidimo?

Kiekvienas atvejis dažnai būna skirtingas, todėl turime išnagrinėti esamą situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. Greičiausiai reikės padaryti nelegalios statybos ekspertizę. Įvertinus atliktus darbus pagal nustatytą formulę, bus paskaičiuota, kokią sumą teks sumokėti valstybei. Antras žingsnis - projektas ir leidimas. Vėlesnė eiga tokia pati kaip ir naujos statybos.

Statybos Užbaigimo Aktas ir Deklaracija

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas.
• Statinio projektas.
• Statinio kadastro duomenų byla.
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos.
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka.
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą.
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas.

Nebaigta statyba - statinio statyba gali būti įregistruota nekilnojamojo turto registrų centre neužbaigus jo statybos. Tuomet reikia turėti šiuos dokumentus:

• Pastato kadastrinė byla.
• Pastato geodezinis planas.
• Inžinerinių tinklų geodezinis planas (jei tinklus ruošiatės dabar pridavinėti).
• Pastato projektas.
• Statybos leidimas.
• Pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto.

Pagrindiniai Žingsniai

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

• Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas.
• Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.
• Kartu su prašymu įregistruoti pastatytą ir (ar) statinį Registrų centrui pateikiamas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.

tags: #seno #namo #registravimas