Senųjų Dvaro Sodybų Istorijos Lietuvoje

Lietuva turtinga dvarų istorija, kuri atsispindi ne tik architektūroje, bet ir kultūriniame pavelde. Dvarai, kadaise buvę svarbūs regionų ekonominiai ir kultūriniai centrai, šiandien atgimsta naujam gyvenimui, pritraukdami lankytojus įvairiais būdais. Vieni dvarai siūlo kiniškų žibintų ir ledo skulptūrų festivalius, kiti - sveikatinimo paslaugas, o treti vilioja gurmaniškais skoniais ir vietine virtuve. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą senųjų Lietuvos dvarų, jų istoriją ir tai, kaip jie šiandien prisitaiko prie modernaus pasaulio.

Atgimę dvarai lankytojus kviečia kiekvienas savaip - kas kiniškų žibintų ir ledo skulptūrų festivalius rengia, kas sveikatinimo paslaugas teikia, o kas gurmaniškais skoniais ir vietine virtuve vilioja.

Kurtuvėnų Dvaras: Pažintis su Istorija

Pažintis su dvaru gali būti ir paprasta, tačiau draugiška, kaip Kurtuvėnų dvare. Čia prie pat įėjimo į dvaro teritoriją pasitinka informacinis stendas, o su dvaro sodyba supažindina Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas. Tokiu atveju pažintinis takas yra puiki išeitis. Kurtuvėnų dvaras yra vienas seniausių Žemaitijoje, garsėjęs savo dydžiu ir turtingumu.

Per daugiau nei 500 metų dvaro gyvavimo istoriją pasikeitė 10 savininkų, o giliausią žymę paliko Nagurskiai ir Pliateriai. Ilgą laiką buvęs regiono ekonominiu ir kultūriniu centru dvaras skaudų smūgį patyrė I pasaulinio karo metu, kai nuo gaisro nukentėjo keletas dvaro sodybos pastatų. Labiausiai liepsnos nuniokojo dvaro rūmus, palikusius juos be stogo. Jie taip ir nebuvo atstatyti, o po II pasaulinio karo mūro likučius išsinešiojo gyventojai. Nuo svarbiausios dvaro sodybos vietos prasidėjusi pažintis tęsiasi einant nuo vieno objekto prie kito.

Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas pasakoja ne tik apie pastatus, jis supažindina su dvaro parku, su kalneliu, ant kurio ir dabar vyksta gegužinės, su tvenkiniais, kuriuose dar ir dabar auginamos žuvys. Tvenkiniai pirmą kartą paminėti apie 1600-uosius metus ir jau tada juose augino žuvis. Tvenkininę žuvininkystę ypač išvystė Pliateriai ir ji tapo šio dvaro išskirtinumu. Bendras tvenkinių plotas sudarė 370 ha ir kasmet buvo pagaunama 20 tonų karpių.

Rudenį, kai reikėdavo gaudyti žuvį, iš tvenkinių vandenį išleisdavo, o į specialius griovius suplaukusias žuvis semdavo specialiais samčiais. Savo laiku dvarui priklausė dideli žemės plotai, todėl reikėjo ir nemažai ūkinių pastatų. Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas nepalieka ir jų nuošaly. Pakeliui matosi prie vieno iš tvenkinių stovinti senoji kalvė, kuri bent pora kartų degusi, o netoli jos ir Pliaterių pastatyta mūrinė kalvė, kurioje sovietmečiu įrengus butus žmonės gyvena iki šiol.

Liūdniausiai atrodo dvaro rūsys. Nors stende rašoma, jog jis ir šiandien naudojamas, po neseniai buvusio gaisro čia jau niekas nieko nebesaugo. Pagaliau Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas priveda prie svirno, kuris yra ne tik vienas seniausių dvaro ūkinių pastatų Lietuvoje, bet ir savotiškas Kurtuvėnų simbolis. Prie pat svirno auganti trikamienė liepa yra storiausias Kurtuvėnų regioninio parko medis. Jis senas kaip svirnas, o prieš kurį laiką jam teko dar ir prieš svirno gaisro liepsnas atsilaikyti.

Kitoje pusėje keliuko auga dvaro sodo vaismedžiai, o už jų kriketo laukas. Tai aristokratiškas žaidimas, kurį mėgo Pliateriai. Dar vieni dvaro sodybos vartai lieka už nugaros, tačiau Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas nesibaigia. Jis veda link kapinių, kur kitapus gatvės antkapiais apstatytoje kalvoje stovi medinė koplyčia. Apie tą kalvą dvare gyvenęs P. Višinskis rašė „Kurtuvėnų kapinės turi pilkalnio pavidalą, bet aš iki šiol nieko nesu girdėjęs, kas patvirtintų tą spėjimą“. Jo spėjimas vėliau buvo patvirtintas, tai iš tikrųjų yra Kurtuvėnų piliakalnis.

Nuo čia takas sukasi atgal ir aiškiai maršrutą ženklinančios pažintinio tako rodyklės kreipia link Kurtuvėnų bažnyčios. Vienoje pusėje nuvedęs iki senosios klebonijos, po to parodęs esamą, Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas per turgaus aikštę grįžta prie dvaro sodybos tvoros. Čia galima pamatyti kumetyną - pastatą, kuriame dvaro laikais gyveno samdomi darbininkai.

Pavedžiojęs po dvaro sodybą, parodęs Kurtuvėnų piliakalnį ir bažnyčią pažintinis takas grįžo į turgaus aikštėje įrengtą erdvią automobilių stovėjimo aikštelę. 1,8 kilometro ilgio žiedinės formos Kurtuvėnų dvaro pažintinis takas vienas tų maršrutų, kuris praplečia akiratį ne gamtos, bet kultūros ir istorijos tema. Patinka takai, kurie laužo stereotipus, neva pažintinis takas gali būti tik gamtoje ir tik apie gamtą.

Kurtuvėnų regioniniame parke atstatyta senoji dvaro ratinė. Joje archeologai surengė parodą, kurioje eksponuoja bene penkerius metus vykdytų kasinėjimų radinius. Kurtuvėnų dvaro sodyba - viena seniausių mūsų šalyje, minima nuo 1495 metų. Šimtmečius čia šeimininkavo garsios didikų šeimos.

„Labai svarbus kompleksų vientisumas. Ratinei atstatyti iš Europos Sąjungos gauta per 2 mln. litų. „Pradėjom rinkti daugiau medžiagos iš vietinių kurtuvėniškių atsiminimų, kurie čia gyveno. Labai daug padėjo grafo Pliaterio vairuotojas, gaila, kad šiais metais numirė sulaukęs 101 metų. Kasinėjimus atlikę archeologai iš radinių sako daug sužinoję. Kurtuvėnų dvaro sodybos ratinė atstatyta ant senųjų pamatų. XVI a. „Ši arklidė buvo reprezentacinis pastatas, savo žirgais Nagurskiai didžiavosi. XVIII a. pab. - XX a. pr.

Ilzenbergo Dvaras: Harmonija su Gamta

Rokiškio krašte, tarp dviejų - Ilgio ir Apvalaso - ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei - taip kilo ir jo pavadinimas. atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. rūmų kambarys pavadintas dvarininko Vladislavo Bistramo vaikų vardais. čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“. dvare gegužės-rugsėjo mėn. festivaliuose. pat šalia dvaro sodybos išlikusios senosios dvarininkų kapinaitės. apie 10 km nuo dvaro nutolęs vis dar veikiantis Senasis Ramygalos malūnas, pastatytas 1929 m. dar viena unikali patirtis lauks Pašilių stumbryne, kuris yra apie 18 km nuo dvaro.

Burbiškio Dvaras: Žydėjimo Šventė

Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. 1819 m. jis tapo Baženskių šeimos nuosavybe. XX a. įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. uždarą kiemą, todėl primena romantinę pilį ar tvirtovę. dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių. 3 km nuo dvaro rasite Kleboniškių kaimo buities muziejų - „mažąsias Rumšiškes“. Jame atkurta ypatinga XIX a. - XX a. pradžios kaimo atmosfera. žydėjimo švente.

Pakruojo Dvaras: Didžiausia Dvaro Sodyba

Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais. Pakruojo dvarvietė yra minima nuo XVI a. dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu). Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane paragausite dvariškos virtuvės - XIX a. pab. - XX a. pr. veikia dar XVII a. savaitgaliais vyksta „Gyvojo muziejaus“ programa, verda tikras XIX a. Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos. atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija.

Joniškėlio Dvaras: Karpių Klestėjimas

Nuo XVII a. pabaigos dvaras priklausė iš Italijos kilusiai Karpių giminei, kuri pirmoji Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. valdymo laikotarpiu dvaras klestėjo, todėl kai kas jį vadina Karpių dvaru. smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką. galėsite apžiūrėti restauruotus XVIII a. medžių alėja jungia dvarą su centrine Joniškėlio gatve, prie kurios stovi prieš daugiau nei 200 metų Vilniaus universiteto įsteigta ligoninė, mokykla ir Šv.

Biržų Pilis ir Astravo Dvaras

Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. Šiandien su pilies praeitimi galima susipažinti ne tik pilyje veikiančiame muziejuje, bet ir pabandyti virtualiai ją apginti. dvi parakinės, tiltas, atkurtas arsenalo pastatas. apžiūrėsite, kaip atrodo nuo 1704 m. muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.). pilies arsenale veikia interaktyvi XVI- XVII a. šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m. kitoje Biržų pusėje (apie 3 km atstumu) boluoja itališkų vilų stiliaus Astravo dvaras - išraiškinga XIX a.

Rokiškio Dvaras: Istorijos Evoliutionavimas

Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose Rokiškio dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais. Senoji dvaro sodyba buvo išsidėsčiusi kairėje Laukupio upelio pusėje. 1695 m. Rokiškio dvaras buvo užstatytas grafui J. Tyzenhauzui. XVIII a. pr. paskutinė Krošinskių giminės atstovė našlė Vainytė-Krošinskienė antrą kartą ištekėjo už J. Tyzenhauzo ir nuo 1715 m. dvaras atiteko šiai šeimai. Valda iki 1770 m. beveik ištisai buvo nuomojama ir tik XIX a. pr. Rokiškio dvaras tapo Ignoto Tyzenhauzo rezidencija.

Dvaro sodyba buvo atitraukta nuo miestelio ir ankstesnė kompozicinė ašis, besiremianti į dvaro sodybą ir bažnyčią, buvo pratęsta iki 1 km. 1797 m. buvo pasodintas parkas, užveistas sodas, 1801 m. pastatyti nauji klasicistiniai rūmai, kurie 1905 m. rekonstruoti jau J. Pšezdzieckio iniciatyva. Dvaro sodybos pastatų architektūros formos atspindi Lietuvos architektūros stilių evoliuciją, pradedant klasicizmo stiliumi ir baigiant moderno architektūros formomis, pasireiškiančiomis rūmų interjere. Originalumu pasižymi oficinų akmens mūro liaudies statybos tradicijos ir klasicizmo stiliaus elementų sintezė, alaus daryklos ankstyvosios neogotikinės formos (XIX a. pr.) bei išraiškingi kumetynų, sargo namo - jau XIX a. II p. - istorizmo laikotarpio architektūros formų ieškojimai. Juose kūrybingai panaudotos skirtingos statybinių medžiagų jungtys, atkartotas Rokiškio Šv. Mato bažnyčios neogotikinis laiptuotų formų motyvas.

1905 m. pagal architektų K. Jankovskio ir P. Dvaro sodybos kompozicinę ašį išryškina pagrindinė įvažiavimo alėja. Ji formuoja koncentruotą centrinį užstatymo struktūros tipą. Pagrindinis sodybos kompozicinis centras - rūmai bei jiems statmenos abipus erdvaus parterio stovinčios oficinos, taip pat rytinėje sodybos dalyje esantis mišraus planavimo parko masyvas su trimis, bendrai sodybos kompozicijos ašiai pajungtomis, unikaliomis Lietuvoje spindulinėmis alėjomis. Visa tai sudaro dvaro sodybos branduolį, pabrėžia vieningą klasicistinę idėją ir sudaro dvaro ansamblį. Kitose sodybos funkcinėse zonose likę atskiros pastatų grupės, neformuojančios aiškiai išreikštų struktūrinių darinių.

Sodybos planinis tūrinis struktūros tipas apibūdinamas kaip teritorinis, koncentruotas, decentralizuotas. Dvaro sodybos kompozicijos ašis sutampa su miestelio pagrindine kompozicine ašimi ir formuoja pabrėžtiną klasicistinę kompoziciją miestas - dvaras tarp dviejų pagrindinių užstatymo akcentų - Šv. Mato bažnyčios ir dvaro rūmų.

Kiti Įžymūs Dvarai

Lietuvoje yra daugybė kitų dvarų, kurie verti dėmesio. Štai keletas iš jų:

• Šiaulių "Aušros" muziejus - dvaras, kuriame eksponuojama daugiau nei 67 tūkst. eksponatų ir kviečia į dešimtis edukacinių užsiėmimų.
• Rokiškio dvaras - susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. drabužių kolekciją, išsaugotą dvaro tarnų. Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva.
• Žagarės dvaras - bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas.
• Baisogalos dvaras - Jo vaikaitis Vladislovas XX a. paskutinis Baisogalos dvaro savininkas ir vienas iš pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Baisogalos dvaro pastatuose. Įspūdingas objektas - centriniai dvaro rūmai - baigti statyti tik XX a. pradžioje.
• Kelmės dvaras - įvairiais laikais buvęs kultūros ir švietimo židiniu Kelmės dvaras ir dabar kviečia dalyvauti unikaliose edukacinėse programose ir apžiūrėti ekspozicijas. Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų etnografiją, buitį, kultūrą ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus kūrybą apie indėnus.
• Kuršėnų dvaras - Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Nuo 1631 m. priklausė Gruževskių giminei. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai. Kuršėnų dvaro sodybos rūmuose, pastatytuose 1812 m. pr., yra išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, durys.

Šie ir daugelis kitų Lietuvos dvarų liudija šalies turtingą istoriją ir kultūrą. Kiekvienas dvaras turi savo unikalų pasakojimą, kuris laukia, kol bus papasakotas lankytojams.

tags: #senoji #dvaro #sodyba