Senos Lietuviškos Sodybos Interjero Bruožai

Gražųjį vasaros periodą mes visi stengiamės kiek tik leidžia aplinkybės, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Norintys išvengti perpildyto Lietuvos pajūrio ir mėgstantys ramybę, renkasi kaimo sodybas. Dažniausiai norisi, kad atostogų nuotaika atsispindėtų ir mus supančioje aplinkoje, sodybos interjere. Visur kur bebūtumėte ar nukeliautumėte, turėtų jaustis aplinkos autentiškumas, tai yra lankomos vietos unikalūs bruožai atsispindėti interjere.

Atostogų metu trokštame iš esmės pakeisti aplinką, pajusti vietos kurioje lankomės charakterį. Jaustumėtės tikrai keistai, jei iš savo miesto namų interjero, patektumėte į tokius pačius namus, tik kitoje vietoje.

Dažnai pasitaiko, kad kaimo sodybose taikomas dabar madingas ir populiariai kopijuojamas Prancūzijos provanso ar Amerikos kantri interjero stilius. Kalbant apie interjero stilių artimiausią lietuvių kaimo sodybai, svarbiausia yra pabrėžti ir išsaugoti autentiškumą.

Jei sodyba sena, paveldėta, svarbu kuo daugiau išsaugoti jos istorijos, atrenkant labiausiai charakteringas detales, kurias verta pabrėžti ir kurios lemia interjero nuotaiką. Sena, grublėta siena yra labai graži tokia kokia yra, ypač, jei ją pabrėži lygiomis plokštumomis ar moderniais paviršiais. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp seno ir naujo, kai nauji daiktai ar paviršiai pabrėžia ir išryškina senųjų grožį ir netobulumą.

Naujai suprojektuotoje ir pastatytoje sodyboje, patartina naudoti gyvenamam regionui būdingas medžiagas, statybos būdus, interjero medžiagas. Sutikite, atrodytų labai keistai kaimo sodyba išklota marmuro plytelėmis ar interjere atsiradusiais blizgančiais poliruotais paviršiais.

Žinoma, neverta persistengti ir nuklysti į kitą kraštutinumą, kad per atostogas nesijaustum tarsi ilsėtumeisi liaudies buities muziejuje. Taigi, čia pateiksiu pagrindines detales, kurios atitinka kaimo sodybos interjero stilių, tačiau gali būti pateiktos moderniai ir šiuolaikiškai:

  • interjero detalės atspindinčios vietovės autentiką, t. y.
  • Blukinto lino patalynė
  • Tamsaus stiklo indas

Angliškas stilius įmanomas ir Lietuvoje, ar bent jau panašaus tipo sodelis. Rožės ir angliškas stilius - neatsiejama. Rožės yra vienas iš būtinų elementų tipiškame angliškame kiemelyje. Laipiojančios rožės, apsivijusios arkas ar treliažus, tinka tobulai.

Angliško stiliaus sodas su rožėmis

Tačiau jei gyvenate rytinėje Lietuvos dalyje ir vijoklinių rožių užsiauginti ten sudėtinga, pasirinkite bet kokias kitas rožes. Rožės nebūtinai turi būti vienos kaip karalienės, joms tinka ir daugiamečių augalų draugija. Netoliese augančios rasakilos - klasikinis derinys su rožėmis. Tačiau dvimetės vertikalios rusmenės, mums labiau pažįstamos iš močiučių darželio, taip pat tinka tarp rožių.

Augalų Formavimas ir Gyvatvorės

Dar vienas būdas kaip suteikti angliškam sodui patrauklumo yra augalų formavimas. Ilgai augantys buksmedžiai, nuolat apkarpomi, auga gražiu tankiu bumbulu - kuo jie didesni, kuo tankesni, tuo gražiau įsilieja į bendrą vaizdą. Buksmedžiai nenumeta lapelių ir žiemą. Lietuvoje jie taip pat puikiai auga, tik reikia parinkti pavėsingą vietą ir turėti kantrybės. Gal todėl buksmedžiai buvo dažni vienuolynuose - vienuoliai kantrybės, matyt, tikrai turi.

Apvaliai formuojami buksmedžiai prie tako vingio.

Angliškam stiliui būdingos gyvatvorės. Yra daug pavyzdžių, kur reprezentacinė kiemo vieta prie namo įėjimo yra sukuriama vien tik iš žemų gyvatvorių. Grįžtate namo pavargę, nudelbę akis, o štai palei jūsų takelį vingiuoja įmantriausi gyvatvorių raštai. Tai taip angliška!

Stabilumo ir tvirtumo suteikia ne tik gyvatvorės, bet ir pavieniai augalai, formuojami aiškiomis raiškiomis formomis: kūgio, piramidės ar spiralės. Lietuvoje daug pavyzdžių, kai figūriškai suformuoti augalai yra netinkamoje vietoje, nesusiję su šalia esančiais kitais objektais, viso sklypo kontekstu. Formalumui pabrėžti naudokite ir kitus mažosios architektūros elementus. Jei sodas yra aptakių formų, centre kaip akcentą pastatykite paprastą betoninę paukščių girdyklą.

Krūmai ir Vienmetės Gėlės

Krūmai yra natūrali angliško sodo dalis, jie padeda sukurti jaukias erdves, suskirsto sodą skirtingais aukščiais ir padaro sodą įdomesnį. Krūmai yra labai naudingi ir išraiškingi, nesvarbu, ar tai tebūtų grupelė šluotelinių hortenzijų daugiamečių augalų centre, ar tanki gyvatvorės eilė, įrėminanti pievelę, skirtą vakarėliams. Vienmetės gėlės yra puikus priedas daugiametėms, kol pastarosios užpildo tuštumą, bet neleiskite joms per daug išvešėti. Nieko neįmanomo ir Lietuvoje, tiesa?

Kaip suderinti tiek skirtingų augalų, kad vaizdas būtų ne chaotiškas, o estetiškas, reikia žinoti keletą svarbių augalų dizaino principų. D.Britanijoje augalų tradicijos labai senos ir gilios, bet ir dabar apželdinimo kursai ten populiarūs.

Vaistažolės ir Daržovės

Vaistažolės ir daržovės yra neatskiriama angliško sodo dalis, paįvairinanti spalvų gamą ir duodanti naudą. Galite skirti atskirą plotą tik daržovėms, vaistažolėms ar vaisiams, galite įterpti į gėlių lysves šalia tako. Daržoves gėlyne galima dažnai pamatyti žymių sodo dizainerių projektuose, ypač tuose, kurie specialiai sukurti augalų parodai.

Tačiau gerai apgalvokite, kokios daržovės tiks gėlyne, dėl jų sezoniškumo. Tarkim, kopūstų galvos ar salotos gėlyne gali gerai atrodyti, tačiau pavasarį toje vietoje bus tik daigeliai, o jau nuėmus derlių liks tuščia vieta. Gėlyne geriau tiktų prieskoninės žolelės. O apie vaistažoles kalbame ne šiaip sau, angliškas stilius - būtinai su kvepiančiomis žolelėmis, tiek maistui, tiek kvapams, tiek vaistams.

Vejos ir Takeliai

Vejos dydis jūsų angliškame sode priklauso nuo to, kiek laiko galite skirti šienavimui ir kam veja bus skirta. Dar daugiau, šiuolaikiniuose angliškuose soduose vejos gali ir visai nebūti. Vietoj jos aikštelė pasisėdėjimui grindžiama plytelėmis, medžiu ar akmens plokštėmis, o atsvara kietosioms dangoms tampa dideli išraiškingi augalai. Toks sprendimas ten natūralus, nes pavasarį dėl drėgno klimato ant žliugsinčios vejos sunku vaikščioti.

Švelniai išlenkti ir vingiuojantys žvirgždo priberti takeliai turi kaimiško šarmo ir sukuria judėjimo įspūdį - tai vienas iš pagrindinių angliško sodo bruožų. Geometrinės gėlių ir vaistažolių lysvių formos, tokios kaip kvadratai ir stačiakampiai, sukuria tvarkingus plotus laisvoje aplinkoje. Įprastai būna medinis suoliukas, pastatytas išilgai tako ar jo gale, dažniausiai prieš nedidelį tvenkinį ar fontaną.

Žvirgždo takelis angliško stiliaus sode.

Trakų Vokės Dvaras: Praeities ir Dabarties Harmonija

Juozapas Tiškevičius Trakų Vokės dvarvietę ir ten pastatytą dvarą įsigijo XIX a. 1898-1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre senam, ten buvusiam parkui sukūrė rūmų parterių kraštovaizdžio dizainą ir praturtino parką mažosios architektūros elementais: grota, tilteliais.

„Dabartiniai rūmai iškilo 1876-1880 m., jų projekto autorius - italų kilmės lenkų architektas Leandras Markonis. Neoklasicizmo išpopuliarėjimas buvusioje LDK susijęs su tam tikra nostalgija prarastai valstybei.

Lietuvos ambasada Lenkijoje irgi įsikūrusi L. Trakų Vokės dvaro rūmai yra garsiųjų Varšuvos Karališkųjų Lažienkų rūmų prototipas. Rūmai statyti, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, todėl per architektūrą norėta parodyti ir politines nuostatas, ir istorines bei kultūrines sąsajas.

Trakų Vokės dvaro rūmai

Palyginti su kitais Lietuvoje pastatytais dvarais, Trakų Vokės rūmai jau statybos metu buvo modernūs ir novatoriški. Pavyzdžiui, langų plokštumos yra didelės ir nesudalintos. Tai - modernus tų laikų sprendimas. Jie buvo statyti kaip vasaros rezidencija. Architektūra irgi rodo, kad tai itališko stiliaus vasaros rezidencija - pastatas turi išskirtinį atvirą ryšį su aplinka ir kraštovaizdžiu, visos pirmojo aukšto patalpos turi išėjimus į lauką, terasas. Rūmų fasadai - harmoningi, elegantiški, lengvi, o tūrių kompozicija - gražių proporcijų.

VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ direktorė Ieva Šiušaitė sako, kad dvaro teritorija yra didelė, apie 43 ha ploto. Dvarą supantis parkas yra vienas iš keturių E. „Vilniaus savivaldybė parke inicijavo daug darbų. Sutvarkyta centrinė parko dalis, tvarkomos istorinių tvenkinių pralaidos, planuojama atstatyti tiltelį. Tvenkiniai buvo vienas iš Tiškevičių verslų - juose augintos lašišinės žuvys traukiniu keliaudavo į Sankt Peterburgą. Išliko trys istoriniai tvenkiniai. Tai inžinerinis paveldas, nes šių tvenkinių pralaidas XIX a. projektavo žymus inžinierius Mykolas Girdvainis. Tai bus labai graži parko rekreacinė zona. Romantiškas kampelis“, - pasakoja I.

Atlikta apie 35 proc. Apleistas, nešildomas pastatas tikrai buvo prastos būklės. Tik dalis rūmų buvo naudojami renginiams. „Parengėme techninį pastato tvarkybos projektą, pradėjome ieškoti, kas galėtų jį finansuoti, ir dabar jau turime keturis išskirtus etapus. Antras etapas - lauko inžineriniai tinklai: vandentiekis, elektros, priešgaisrinės saugos ir ventiliacinės sistemos įvadai. Ketvirtas etapas - holo tvarkymas.

Tačiau pradėję tvarkyti holą, suradome holo lubų tapybą. Šiuo metu atlikta apie 35 proc. projekto darbų. Liko dar daug ką nuveikti: tai vidaus tvarkyba, dalies stogo, kuriam norisi sugrąžinti buvusias skulptūras, remontas. Sutvarkėme tik kritinius dalykus, tačiau reikėtų atkurti puošybą, dekorą, o tai brangūs darbai, kuriuos atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai. Pavyzdžiui, sietyno atkūrimas - jau prabangos dalykas, galime be to gyventi, bet atkūrus sietyną, jis labai papuoštų rūmus“, - sako I.

Architektai (R. Klimavičienė, R. Astasevičiūtė) ir jiems talkinantys specialistai atliko išsamius istorinius (R. B. Vitkauskienė), architektūrinius (E. Purlys), polichromijos (N. Šarkauskaitė-Šimkuvienė) tyrimus. Prisijungė ir Varšuvos istorijos instituto darbuotojai, peržiūrėję Tiškevičių archyvus Lenkijoje, kuriuose buvo rasti rūmuose gyvenusių šeimos narių artimųjų prisiminimai, dviejų aukštų ir vakarinio fasado originalūs L. Markonio projekto brėžiniai. Nuotraukos suteikė vertingos informacijos apie valgomąjį, pokylių salę, grafo darbo kabinetą, holą, fasado lipdinius ir pastatą puošusias skulptūras.

„Rūmuose daug šviesos, o šoninės laiptinės turėjo visą laiptinę apšviečiančius švieslangius, kuriuos atkūrėme. Daug šviesos hole, turinčiame belvederio langus. Sovietiniais laikais ten buvo įrengti vitražai, tačiau dabar jie bus eksponuojami rūmų rūsyje.

Rūmų ašis yra rytų ir vakarų krypties, tad vakare saulė krisdavo į holą pro stiklines pagrindinių durų plokštumas, per venecijietiško stiklo langą iš holo nukeliaudavo iki pokylių salės, o iš jos iki žiemos sodo. Rytinė saulė (nes žiemos sodas orientuotas į rytus) per sodą, pokylių salę apšviesdavo holą.

Atliekant fasado tvarkybos darbus, buvo pašalintas vėlyvo remonto metu uždėtas cemento sluoksnis ir atidengtos autentiškos fasado plokštumos bei architektūrinių detalių paviršiai. Aptikta daugiau autentiškų dažų paviršių, nustatytas atskirų fasado architektūrinių detalių medžiagiškumas, ko nebuvo įmanoma padaryti projekto rengimo metu. Pagal 2017 m. atliktų polichromijos tyrimų ir 2020 m. papildomų tyrimų duomenis bei L. Markonio projektuotų pastatų Varšuvoje studiją, buvo parengtas fasadų spalvinio sprendimo projektas. Nuotraukos atskleidė, kad fasadą puošiančios architektūrinės detalės buvo tamsesnės nei fasado sienų plokštumos, galėjome įvertinti nuotraukose matomus kontrastus. Beje, visos autentiškų detalių atodangos yra paliktos, tad lankytojai gali pasižiūrėti.

Mes siekėme atkurti pirminį, kiek įmanoma autentiškam artimesnį rūmų vaizdą. Vidinės rūmų erdvės išgyveno transformacijas, ne tik sovietiniame laikotarpyje, bet ir tarpukaryje net pačių Tiškevičių iniciatyva, todėl ne kartą kilo klausimų, kuris periodas turi būti laikomas kaip restauracijos atspirties taškas“, - pažymi J. S.

Pradedant tvarkyti tokį objektą yra daug netikėtų atradimų. Drėgname rūsyje norėta įrengti grindinį šildymą, tačiau, suradus labai gerai išsilaikiusį autentišką grindų sluoksnį (išliko apie 70 proc. „Apžiūrėję L. Anksčiau manėme, kad sovietmečiu jos buvo išgriautos, bet atradus kolonas pasikeitė įėjimo į salę sprendinys - dabar įėjimas veda pro stilizuotas kolonas. Kolonos buvo užmūrytos ne sovietmečiu, o prieš Antrąjį pasaulinį karą“, - pasakoja I.

Tačiau daug iššūkių laukia ateityje, kai bus atliekami interjero tvarkybos darbai. Dvi rūmų salės ir du miegamieji turi autentiškus lubų lipdinius. Patalpų interjerai yra skirtingų stilistikų: tai XIX a. pab. Tvarkyba eina į pabaigą, atliekami užbaigimo darbai.

Pagrindinė rūmų funkcija - kultūrinė veikla: parodos, koncertai, edukacijos, ekskursijos, renginiai. Papildoma - komercinė veikla: privatūs renginiai, fotosesijos, filmavimai. „Aplink rūmus išsidėsčiusiuose pastatuose vyksta mėgėjų kolektyvų užsiėmimai, edukaciniai projektai vaikams. Rūmai - aktyvus turizmo objektas, todėl tariamės su įvairiais festivaliais, jau šiemet turėsime Kristupo festivalio koncertą. Iš apleisto objekto tampame patrauklia istorinio turizmo ir kultūrinės rekreacijos vieta. Rūmų rūsyje yra apie 200 kv.

Planuojame, kad rūmų lankomumas išaugs apie 8 kartus. Savo esme rūmai buvo šeimos rezidencija. Kraštovaizdžio ir architektūros darna išsiskiriantys rūmai ir parkas sparčiai atgauna autentiškumą.

Šiame straipsnyje aptarėme senos lietuviškos sodybos interjero bruožus, kaip išsaugoti autentiškumą ir kokias detales pabrėžti kuriant jaukią ir stilingą aplinką. Taip pat apžvelgėme Trakų Vokės dvaro istoriją ir restauracijos procesą, kuris atskleidžia, kaip svarbu išsaugoti kultūros paveldą ir puoselėti kraštovaizdžio bei architektūros darną.

Gražios sodybos virtuvės dizaino idėjos: geriausi kaimiški ir vintažiniai stiliai

tags: #senos #lietuviskos #sodybos #interjeras