SĮ „Plungės būstas“ - savivaldybės įmonė, administruojanti daugiabučius namus ir teikianti komunalines paslaugas Plungės mieste. Įmonės veikla apima bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, inžinerinių tinklų remontą ir aplinkos teritorijų tvarkymą.

Viena iš svarbiausių įmonės funkcijų - socialinio būsto nuoma. Socialinis būstas suteikiamas asmenims, kurie negali įsigyti savo būsto. Aptarsime socialinio būsto nuomos ypatumus, iškylančias problemas ir įmonės darbuotojų atsiliepimus apie šį sudėtingą procesą.
Socialinio būsto nuomos procesas
Socialinio būsto nuomos procesą reglamentuoja nuomos sutartis, kurioje numatytos nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos. Kaip sakė Z. Daugėla, šioje sutartyje numatyta, kad nuomotojas už mokestį įsipareigoja suteikti nuomininkui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą Savivaldybės būstą.
Z. Daugėla taip pat paminėjo, kad nuomininkui sudarius sutartis su paslaugų tiekėjais per nurodytą terminą ir pateikus sutarčių kopijas, jam įteikiami socialinio būsto raktai. Be viso šito, prie nuomotojo ir nuomininko sutarties dar yra pasirašomas priedas - buto pridavimo-priėmimo aktas.
Jis surašomas apibūdinant būstą (adresas, inventorizacijos numeris, bendras plotas bei kiti duomenys, taip pat grindų, sienų, lubų, durų, balkonų bei kitų konstrukcijų apibūdinimas) bei nurodant Savivaldybės nuomojamo būsto inžinerinių įrenginių techninę būklę (šildymo, geriamojo vandens tiekimo, santechnikos ir kitų).
Z. Daugėla atsakė, kad socialinio būsto nuoma siekia 70-80 eurų per mėnesį, ir pabrėžė, kad SĮ „Plungės būstas“ administratorės vykdo nuomojamų butų kasmetinę apžiūrą ir surašo nustatytos formos buto apžiūros aktą. SĮ darbuotojai patikrina, kaip butas prižiūrimas ir tvarkomas.
Problemos besikreipiantiems dėl šildymo kompensacijų: dažnas besikreipiantis daro kritinę klaidą
Jei tvarkomas netinkamai, rašomas įspėjimas dėl buto remonto atlikimo, remiantis numatytu sutartyje punktu „Savo lėšomis daryti einamąjį remontą, kai nuomotojas, patikrinęs socialinio būsto būklę ir palyginęs su perdavimo-priėmimo akte apibūdinta jo būkle, perdavimo nuomininkui metu, nusprendžia, kad remontas yra būtinas“. Šiame įspėjime raginama atlikti einamąjį remontą iki kito patikrinimo.
Iššūkiai ir problemos
SĮ „Plungės būstas“ direktorius prisipažino, kad atlikti visas procedūras, susijusias su socialinių būstų nuoma, sklandžiai, laiku ir kokybiškai yra labai sudėtinga. Direktorius apgailestavo, kad labai dažnai socialinių butų nuomos užsitęsia, nes sunku susikalbėti su socialinių įgūdžių stokojančiais nuomininkais.
Kaip minėjo direktorius, socialinį būstą gauna tie, kurie nepajėgia įsigyti savo. „Būna, kad nuomininkas atlieka dalinį buto remontą savo jėgomis, nesamdydamas meistrų. Toks remontas neatitinka nustatytų kriterijų ir dažnai atliktas nekokybiškai. Vertinant tokio buto būklę, neaišku, kokiais kriterijais vadovautis“, - guodėsi nuomininkų nesupratingumu Z.
Pasak direktoriaus, tikrinimo metu administratorės susiduria su sergančiais, pasipiktinusiais gyventojais, kurie labai nenoriai įsileidžia arba visai neįsileidžia į nuomojamus butus, reikšdami pretenzijas, kad pažeidžiamos jų teisės ir privatumas.
Vis dėlto, jeigu SĮ „Plungės būstas“ butą pavyksta patikrinti ir nustatoma, kad nuomininkas nesugeba tinkamai tvarkytis buityje, apie tai siunčiami pranešimai Plungės rajono savivaldybei. Neprasitęsus nuomos sutarties, nuomininkas privalo atlaisvinti Savivaldybei priklausantį būstą ir grąžinti jį nuomotojui ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus sutarčiai.
Pasak Z. Daugėlos, socialiniuose butuose gyvena ne patys sąmoningiausi, ne itin svetimą turtą saugojantys žmonės. Jie ne tik laiku nesumoka mokesčių, bet ir labai apleidžia butus. Kai nuomininkas išsikelia iš socialinio būsto, palieka didžiulę netvarką.
Nemokantiesiems mokesčių rašomi raginimai, įspėjimai, pranešimai. Įvertinus gyventojo finansinę padėtį, sudaromi mokėjimo grafikai. Jeigu skolininkas ir toliau nevykdo įsipareigojimų, renkami duomenys ir skola išieškoma teismine tvarka.
„Taip metai iš metų sukasi užburtas ratas. Kad pavyktų išieškoti susidariusias skolas už gyvenamųjų patalpų nuomą bei teikiamas paslaugas, kad butuose būtų atliktas reikiamas dalinis remontas, SĮ „Plungės būstas“ su nuomininkais bendrauja įvairiais būdais“, - apie sudėtingą darbą su socialinių įgūdžių stokojančiais gyventojais posėdžio metu pasakojo Z. „Sukontroliuoti Savivaldybės socialiniuose būstuose gyvenančius nuomininkus ir butų priežiūrą - „Vargo vakarienė“, - nežinodama, kaip rasti tinkamą sprendimą, gūžčiojo pečiais posėdyje dalyvavusi Tarybos narė A.
Gyventojų problemos bendrabučiuose
Gyvenimas bendrabutyje neretai prilygsta įtempto siužeto veiksmo filmui, kuriame netrūksta dramų ir konfliktų su piktais kaimynais. Apie per lubas besiliejantį vandenį, virtuvės grindyse žiojančias skyles, siautėjančius kaimynus ir kitas neišsprendžiamas bėdas papasakojo į redakciją užsukusi V. Kiauros sienos ir neprognozuojami kaimynai.
Į redakciją atėjusi plungiškė Irena papasakojo atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje. Prieš kelerius metus V. Mačernio gatvės 49-ame name ji įsigijo butą ir netrukus suprato, į kokį bėdų liūną pakliuvo. Jau senokai moters galvos skausmas - bendro naudojimo vonios kambarys, remonto nematęs turbūt dar nuo bendrabučio pastatymo laikų. Bet prastas estetinis vaizdas dar būtų pusė bėdos, jei ne nuo lubų ant galvos bėgantis vanduo.
„Jau keletą kartų skambinau bendrabutį administruojančiai SĮ „Plungės būstas“ darbuotojai ir prašiau, kad suremontuotų vonios kambarį, kuris skęsta kaskart, kai kaimynai penktame aukšte atsuka vandenį. Kita šio namo piktžaizdė - linksmybes mėgstantys gyventojai ir jų svečiai iš gatvės, kurie taip pat naudojasi bendros paskirties patalpomis, dergia ir niokoja visų turtą. Nesiima veiksmų.
Moteris atviravo, kad sugrįžusi po emigracijos Norvegijoje įsigijo kambarį bendrabutyje. Tokių žmonių kaip Irena, kurie bendrabutyje nori gyveni tvarkingai ir ramiai, laiku sumoka mokesčius, kiek išgali, tvarko aplinką savo jėgomis, yra ne vienas.
Moteris neslėpė apmaudo, kad „Plungės būstas“ į jos pagalbos šauksmą dėmesio nekreipia. Bloga situacija ne tik bendro naudojimo vonioje, bet ir virtuvėje, kurią prieš kelerius metus nuniokojo gaisras. Sykį savaitgalį buvo užsikimšęs bendros paskirties tualetas, iš jo, Irenos žodžiais, fekalijos liejosi lyg iš fontano. Lyg užburtame rate.
Irenos žodžiais, V. Mačernio gatvės 49-o namo gyventojai yra pakliuvę į užburtą ratą. Namas paskendęs tūkstantinėse skolose, dalis gyventojų yra nemokūs, o kiti, nors ir laiku sumoka mokesčius, bet iš jų surenkami vargani pinigai situacijos negelbėja, skolos auga ir toliau. Kaip išeiti iš šios situacijos ir sutvarkyti bendrąsias patalpas, kurios dabar - lyg iš siaubo filmo, „Labas, Plunge“ teiravosi SĮ „Plungės būstas“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Šapalo. Ir išgirdo įdomų dalyką.
„Gyventojų higienos užtikrinimas vonios kambary yra neatidėliotinas klausimas, tik kažkas iš gyventojų turi atvykti pas mus ir užpildyti prašymą, kad būtų galima pradėti remonto darbus“, - paaiškino A. Šapalas.
Vis dėlto netrukus po pokalbio su „Labas, Plunge“ V. Mačernio gatvės bendrabutyje A. Šapalas apsilankė ir pats. Po vonios kambario apžiūros gyventojams buvo pažadėta iškviesti santechniką, kuris sutvarkys prakiurusius vamzdžius. Ar dėmesio sulauks ne tik seni vamzdžiai, bet ir žūtbūt remonto prašančios vonios kambario sienos ir lubos, mūsų skaitytoja pasakyti negalėjo - esą nieko konkretaus iš „Plungės būsto“ atstovų neišgirdo.
Šioje situacijoje aišku, kad pakeistas vienas vamzdis bendrabučio gyventojų buities smarkiai nepagerins. Ateity tikimės sulaukti žinios, kad „Plungės būstas“ rado galimybių suremontuoti visas šiame name esančias bendro naudojimo patalpas.
Finansiniai duomenys ir darbuotojų atlyginimai
Pagal naujausius įmonės duomenis, 2024 metais Plungės būstas, SĮ pajamos sudarė 562 tūkst. eurų, o grynasis pelnas siekė 1695 eurus. Lyginant su 2023 metais, įmonės pajamų pokytis buvo neigiamas ir sudarė -3,2%. Įmonėje 2024 metais dirbo vidutiniškai 21 darbuotojas, o darbuotojų skaičius per metus sumažėjo -4,5%. Vidutinis atlyginimas įmonėje 2024 metais siekė 1920 eurų ir, palyginti su praėjusiais metais, augo 14,8%.
Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais finansiniais duomenimis:
| Rodiklis | 2023 metai | 2024 metai | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Pajamos | ~580 tūkst. eurų | 562 tūkst. eurų | -3,2% |
| Grynasis pelnas | ~1500 eurų | 1695 eurai | +13% |
| Darbuotojų skaičius | 22 | 21 | -4,5% |
| Vidutinis atlyginimas | ~1672 eurai | 1920 eurų | +14,8% |
Naujas direktoriaus pavaduotojas ir įtaka įkainiams
Plungiškiai puikiai atsimena politiką, buvusį Tarybos narį Audrių Šapalą, 2018-2021 metais vadovavusį Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, po to gana trumpą laiką ėjusį aplinkos ministro patarėjo pareigas, tačiau po to mįslingai dingusį iš visuomeninio gyvenimo. Ir štai dabar į viešumą iškilo žinia, kad A. Šapalas vėl grįžta į „Plungės būstą“ - šįkart direktoriaus pavaduotojo pareigoms.
A. Šapalas vėl grįžta į „Plungės būstą“ - šįkart direktoriaus pavaduotojo pareigoms. „Įmonės struktūroje daug metų buvo direktoriaus pavaduotojo etatas, bet jis visą laiką buvo neužimtas. Matyt, nebuvo poreikio, o dabar nežinau, koks poreikis atsirado, kad atsirado ir pavaduotojas, - posėdžio metu teiravosi Tarybos narys Robertas Endrikas. - Eina gandas, kad liberalų šulas Audrius Šapalas grįžo į darbo rinką.
Redakcijos nuotr.R. Apie tai, kad įdarbinus pavaduotoją teks vėl didinti gyventojams įkainius, Tarybos posėdžio metu užsiminė ir R. Endrikas. Juk pavaduotojo alga, nors ir neviešinama, turėtų būti nemaža, tad išlaidų įmonė patirs. Žinoma, jas solidariai padengsime mes visi, mokesčių mokėtojai. Todėl E.
tags: #si #plunges #bustas #darbuotojai