Šildymo klausimai Lietuvoje aktualūs kiekvieną šaltąjį sezoną. Dažnai kyla klausimų dėl tinkamos temperatūros patalpose, šildymo sistemų reguliavimo ir ką daryti, jei šildymas neatitinka normų. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis, jei susiduriate su netinkama buto šildymo temperatūra, ir kaip užtikrinti, kad jūsų namuose būtų jauku ir šilta.
Pastarosiomis dienomis viešojoje ir socialinėje erdvėje gausu diskusijų: „šildyti ar taupyti?“. Žmones baugina brangstanti energija, tačiau pamirštama, kad tai žiemos mėnesių prognozė. O kaip šiuo metu išgyventi? Juk dažname būste jaučiama nemaloni temperatūra ir drėgmė.
Savivaldybės ankstyvą šildymą jungia tik savo valdomiems objektams, kaip darželiai, mokyklos. Verslo subjektai paprastai turi galimybę šildymą įsijungti ir atsiskaityti už suvartotą energiją individualiai, todėl priima sprendimus savo nuožiūra. O kaip su daugiabučių namų šildymo pradžia?
Dalis žmonių ragina neskubėti, nes taip „sutaupytų“ pinigų dėl mažesnių šildymo sąskaitų. Ar tikrai? Ar pasiremiama skaičiais ar tai tik „jausmai“? Ar įvertinama pati gyvenimo kokybė? Kiek suvartojama ir nuo ko priklauso šilumos suvartojimas konkrečiame daugiabutyje?
Kadangi į kiekvieną pastatą patenkantį bendrą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis, tai iš bendrojo kiekio išskaičiavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui („gyvatuko“ mokestis) likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams - kai šildymo sistema įjungta ir joje cirkuliuoja tinklo vanduo.
Šis šilumos kiekis kiekvienam pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra. Taigi, už lango esant „rudeniško“ oro temperatūrai apie +7oC, kad palaikyti įprastą šildymo metu patalpų vidaus temperatūrą +20oC sovietinės statybos nešiltintuose daugiabučiuose (dažnu atveju temperatūra butuose atvėsta iki 16-17 °C), reikia sunaudoti apytiksliai 10 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, o padalinus į 30 parų gautume, kad per parą tesunaudojama apie 0,3 kWh/m2.
Padauginus šį dydį iš vidutinio buto ploto (60 m2) ir įvertinant šilumos kilovatvalandės kainą (EUR/kWh), kuri šių metų rugsėjo mėnesį siekia apie 0,05 EUR/kWh, gautume, kad paros išlaidos šildymui nekainuoja ir 1 EUR vidutinio dydžio butui.
Absoliuti dauguma Lietuvos daugiabučių turi įrengtus automatizuotus šilumos punktus, kurie šildymą reguliuoja pagal lauko oro temperatūrą. Pavyzdžiui, esant lauke 18-20oC šilumos, šildymo sistema visiškai atvėsta ir energija šildymui nebenaudojama.
Kiekvienas namas gali praktiškai pasitikrinti, kiek šilumos sunaudojo šildymui. Pavyzdžiui, koks buvo sąskaitos dydis praėjusių metų spalio mėnesį, padalinus šį dydį iš spalio mėnesio šildymo dienų skaičiaus galima tiksliau sužinoti vienos dienos šildymo išlaidas. Dar tiksliau tai atspindėtų pilno mėnesio (pavyzdžiui, lapkričio) šildymo sąskaitos dydis.
Padalinus išlaidas šildymui iš dienų skaičiaus ir įvertinus šilumos kainos pasikeitimą (jis kol kas nereikšmingas) galima numatyti gauti vienos paros šildymo išlaidas. Žinoma, šį dydį pakoreguos faktinė lauko temperatūra dabartiniu laikotarpiu.
Teisiniu požiūriu sudarytos visos sąlygos pastato bendraturčiams priimti savarankišką sprendimą dėl šildymo sezono pradžios. Deja, šio sprendimo priėmimą turi organizuoti pastato valdytojas, o tai papildomas rūpestis, kurio dažnas administratorius ar bendrijos pirmininkas vengia. Tokioje situacijoje klausimą „šalti ar šildytis?“ turi kelti patys gyventojai. Jeigu pastato valdytojas nereaguoja į gyventojų prašymus - jį galima pakeisti.
Apibendrintai vertinant, pereinamuoju laikotarpiu, kai lauke vidutinė oro temperatūra yra apie 6-8 oC, centralizuotas šildymas yra santykinai pigus - dabartinėmis kainomis 1-2 EUR parai.
Kitas klausimas - higienos sąlygos, kurias turėtų užtikrinti šildymo sistema ir palaikyti 20-22oC patalpose. Peršalimai, išlaidos vaistams, prarastas darbingumas - ar tai nekainuoja daugiau?
Svarstant kada pradėti, deja, kol kas kolektyvinio šildymo sezoną, atsakingos įstaigos turėtų „nekankinti“ žmonių ir užtikrinti privalomas higienos sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus. Kokia čia gerovės valstybė šąlant nešildomame būste? Lietuvos piliečiai turi gyventi oriai ir sveikai.
Centralizuotai tiekiama šiluma visus metus cirkuliuoja iki kiekvieno pastato. Šildymo įjungimas techniškai galimas bet kuriuo metu, jeigu tik pastato valdytojas pasiruošęs įjungti šildymą, o gyventojai to nori.
Šilumos tiekimo standartai ir normos
Privaloma higienos norma nustato, kokia turi būti temperatūra patalpose. Žmonės pradėjo domėtis tik tuomet, kai šiluma pabrango. Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė. Pagal įstatymus, patalpose negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės.
Objektyvūs matai: Kokie skaičiai minimi higienos normose?
Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui.
Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia:
- Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 laipsnių šilumos;
- Koridoriuose - 18-21 laipsnių šilumos;
- Vonios ir tualeto patalpose - 20-23 laipsnių šilumos;
- Rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.
Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat. Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse).
Šildymo infografika
Kur kreiptis, jei šalta?
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Kauno visuomenės sveikatos centras vertina, ar ūkinė komercinė veikla atitinka sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose.
Termostato paslaptys ir kiti patarimai, kaip sumažinti komunalinių paslaugų sąskaitas
Kaip reguliuoti šildymo sistemą?
Efektyvus šildymo sistemos reguliavimas gali padėti sumažinti šildymo išlaidas ir užtikrinti komfortą namuose. Štai keletas patarimų:
- Termostatiniai radiatorių ventiliai: Tai automatiškai veikiantys temperatūros reguliatoriai, susidedantys iš ventilio korpuso ir termostato su temperatūros jutikliu įmontuotu jo viduje arba išorėje priklausomai nuo konstrukcijos ir termostato montavimo vietos. Jei patalpos temperatūra yra žemesnė nei termostate nustatyta reikšmė, šiltas vanduo per vožtuvą tekės į radiatorių.
- Naujausi termostato modeliai: Itin jautrus ir tikslus skystinis temperatūros jutiklis leis tinkamai reguliuoti ir taupyti šilumos energiją.
- Programuojami termostatai: Programuojamas patalpos termostatas skirtas temperatūrai patalpoje valdyti, veikiantys belaidžiu radijo ryšiu.
Patarimai, kaip sumažinti šildymo išlaidas
Norint sumažinti namo šildymo išlaidas, galima imtis įvairių priemonių. Štai keletas patarimų:
- Vėdinimas: Efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
- Baldų išdėstymas: Bent truputėlį atitraukite baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų.
- Termostatai: Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai.
- Langų izoliacija: Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes.
Nereikėtų taupyti
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių.
Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.
Šildymo sistemos priežiūra ir problemos
Dažnai kyla klausimų dėl šildymo sistemos priežiūros ir problemų. Štai keletas iš jų ir galimi sprendimai:
Slėgio problemos šildymo sistemoje
Jei šildymo sistemoje kyla slėgis (šaltos sistemos - 1,1, užkaitus - 2,1), o išsiplėtimo indas yra geras, reikia ieškoti kitų problemų. Taip pat, jei šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar, o nustojus šildyti šilumos siurbliui, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, tai gali rodyti sistemos veikimo sutrikimus.
Šildymo sistemos užpildymas
Svarbu pasirinkti tinkamą vandenį šildymo sistemos užpildymui. Sistema uždara, kieto kuro katilas atrama, kondensacinis dujinis katilas, dalis vamzdžių juodo plieno, dalis virinami plastikiniai ir daugiasluoksniai. Anksčiau sistema užpildydavau iš vandenstiekio sistemos.
Nenormalus slėgio kilimas ir kritimas
Jei šylant ir vėstant radiatoriams labai kyla ir kritinėja slėgis, gali prireikti papildomo išsiplėtimo indo. Prieš užkūrimą slėgis būna 1,5bar, šylant pasiekia 2,5bar ir daugiau, po to šalant vėl nukrenta.
Šildymo sistemos paruošimas žiemai
Šildymo sistemos paruošimas žiemai užpildymas gliukoliu, kad neužšaltų. Neužšąlančio skysčio 5l talpos kaina 52,00 Eur, o 20l talpos kaina 158,50 Eur.
Skiesti reikia:
Apsaugos nuo užšalimo temperatūra - Kiekis 100 L talpos įrenginiui
- 7°C - 20 l
- 12°C - 30 l
- 20°C - 40 l
Viskas priklauso nuo to koks bus naudojamas neužšąlantis skystis. Yra maistinis glikolis (propilenglikolis) ir techninis glikolis. Jų kainos skiriasi.
Šildymo sistemos priežiūra
Šildymo sistemos reguliavimas termostatais
Naujose šildymo sistemose tokie termostatai dažniausiai jau yra įrengiami tačiau ne visada tinkamai ir naudingai jais naudojamasi. Tenka pamatyti ir visai bešeimininkiškų pavyzdžių, kai naujose šildymo sistemose termostatų nėra arba į juos niekas nekreipia dėmesio.
Tiems šilumos vartotojams tikriausiai nė motais kažkoks taupymas. O kiek dar turime senų pastatų, kur visai nėra jokių radiatorių uždarymo galimybių. Todėl kalbos apie dideles sąskaitas už šildymą šiai dienai prilygsta vandens pilstymu į kiaurą kubilą.
Termostatiniai radiatorių ventiliai yra pirmoji ir būtiniausia šilumos energijos taupymo priemonė. Tai automatiškai veikiantys temperatūros reguliatoriai susidedantys iš ventilio korpuso ir termostato su temperatūros jutikliu įmontuotu jo viduje arba išorėje priklausomai nuo konstrukcijos ir termostato montavimo vietos.
Jei patalpos temperatūra yra žemesnė nei termostate nustatyta reikšmė, šiltas vanduo per vožtuvą tekės į radiatorių. Sušilęs nuo patalpos oro jutiklyje esantis skystis plečiasi ir uždaro ventilį.
Naujausias termostato modelis daugumai patinka dėl mažesnės formos. Itin jautrus ir tikslus skystinis temperatūros jutiklis leis tinkamai reguliuoti ir taupyti šilumos energiją. Pagrindinis šio modelio privalumas tai, kad jame paslėptu būdu galima nustatyti temperatūros ribojimą. Tai aktualu bendro naudojimo patalpose siekiant vartotojui ar pašaliniams asmenims riboti reguliavimą. Galima naudoti apsauginį žiedą nuo vagystės.
Su išorėje esančiu temperatūros ribojimu.
tags: #buto #sildymo #temperaturos #norma