Lietuva - turtingos istorijos ir kultūros kraštas, kuriame gyveno ir kūrė daugybė iškilių asmenybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių žymių žmonių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, gyvenimo istorijas.
Liudvikas van Bethovenas
Liudvikas van Bethovenas (1770-1827) - vienas žymiausių klasikinės muzikos kompozitorių, kurio kūryba apima klasicizmo ir romantizmo stilistikos elementus. Nors Bethovenas gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Vokietijoje ir Austrijoje, jo muzika turėjo didelę įtaką Lietuvos kultūrai.
Bethovenas gimė Bonoje (Vokietija). Jo tėvas, Bonos kurfiursto teismo kapelos dainininkas, svajojo, kad sūnus išgarsėtų taip kaip Mocartas vaikystėje. Bethoveno vaikystė buvo sunki. Nors tėvas vertė jį daug groti, jis nebuvo geresnis muzikantas už savo bendraamžius.
Nuo 1792 m. Bethovenas gyveno Vienoje. Čia jis mokėsi pas Jozefą Haidną (apie metus). Jam padėjo mecenatai, kurie rėmė pinigais. 26-erių Bethovenas suprato, kad ėmė kursti. Jį apėmė sunkios mintys ir neviltis. 1802 m. jis parašė Heiligenštato testamentą, skirtą broliams. Tačiau vėliau jis įveikė nusivylimą ir vėl pradėjo gausiai rašyti muziką.
1803-1812 m. buvo itin vaisingas ir kūrybingas laikotarpis. Tuo metu jis sukūrė daug simfonijų, sonatų, kvartetų, uvertiūrų, operą „Fidelijus“ ir kt. Tačiau 1813-1815 m. Bethoveną užklupo kūrybinė krizė. 1814 m. buvo jo gyvenimo gerovės aukščiausiojo pakilimo taškas.
1815 m. Bethovenas visiškai apkurto. Nepaisant to, jis toliau kūrė muziką. Missa solemnis („Iškilmingos mišias“) ir Devintosios simfonijos premjera įvyko 1824 m. Vienoje. Bethovenas mirė Vienoje 1827 m. kovo 26 d.
Bethovenas kūrybai būdinga dramatizmas ir kontrastai. Jis perėmė Haidno ir Mocarto suformuotas klasicistinės formos ir žanro tradicijas. Tačiau jo kūryboje jaučiama ir romantizmo stilistikos nuojautų.
Tuo metu parašė sonatų fortepijonui (Nr. 8, Nr. 12, Nr. L. („Leonora“ Nr. 1. kalne“, baletą „Prometėjaus kūriniai“, mišių, dainų ir kt.
Svarbiausi Bethoveno kūriniai:
- Simfonijos
- Sonatos fortepijonui
- Kvartetai
- Uvertiūros
- Opera „Fidelijus“
- Missa solemnis
Liudvigas van Bethovenas I LRT TELEVIZIJA I Anonsas
Liudvikas van Bethovenas
Vladislovas Sirokomlė
Vladislovas Sirokomlė (1823-1862) - lenkų poetas, gyvenęs ir kūręs Lietuvoje. Jo kūryba yra svarbi Lietuvos kultūros dalis, ypač Vilnijos krašte.
1853-1856 m. V. Sirokomlė gyveno ir kūrė Bareikiškėse. Kartu su poetu Bareikiškėse gyveno ir Vincentas Korotinskis, padėjęs V. Sirokomlei šeimininkauti, jo sekretorius ir taip pat poetas. 1872 m. V. Korotinskis suredagavo 10 tomų V. Sirokomlės poezijos rinkinių, papildydamas juos pratarmėmis ir nuorodomis.
Sodyboje pas jį lankėsi kompozitorius Stanislavas Moniuška, grafas Eustachijus Tiškevičius, Adomas Kirkoras, žymūs poetai, rašytojai, žurnalistai, dailininkai.
Vladislovas Sirokomlė yra parašęs eilėraštį „Borejkowszczyzna“. Šią vietovę jis mini ir savo kelionių įspūdžių knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“.
Bareikiškės šiandien:
- Bareikiškėse gyvena 78 žmonės.
- 1919-1969 m. Bareikiškių dvare buvo kaimo mokykla.
- 1969 m. įrengta Bareikiškių kaimo biblioteka, kuri veikia iki šiol.
- 2011 m. Bareikiškių dvarelis buvo rekonstruotas. Dabar ten veikia Vladislovo Sirokomlės muziejus ir Vilniaus rajono Turizmo informacijos centras.
Vladislovas Sirokomlė
Adomas Mickevičius
Adomas Mickevičius (1798-1855) - vienas žymiausių lenkų poetų, didžiąją savo jaunystės dalį praleidęs Vilniuje. Jo kūryba yra neatsiejama nuo Lietuvos istorijos ir kultūros.
Iš devynerių poeto Adomo Mickevičiaus (1798-1855) Lietuvoje pragyventų metų beveik septyneri (1815-1824 m.) prabėgo Vilniuje. 1815 m. rugsėjį Adomas Mickevičius įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, į universiteto Mokytojų seminariją. 1817 m. universitete kartu su savo bičiuliais Adomas Mickevičius įkūrė slaptai veikusią savišalpos ir savišvietos - Filomatų (mokslo mylėtojų) draugiją.
1823 m. rudenį už veiklą filomatų draugijoje A. Mickevičius kartu kitais draugijos nariais buvo suimtas ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne. Pagal teismo nuosprendį poetas turėjo palikti Lietuvą be teisės čia sugrįžti.
Poetas sakėsi mylėjęs tik tris miestus: Naugarduką, Vilnių ir Romą.
Adomas Mickevičius
Ignoto Parčevskio namas Vilniuje
Ignoto Parčevskio namas - XIX a. pabaigos architektūros paminklas Vilniuje, Žygimantų gatvėje. Šis namas išsiskiria prabangiu neobarokiniu fasadu ir neoklasicizmo elementais. Jame buvo įrengti 8 prabangūs nuomai skirti butai.
Šiuo metu pastatas suteikia unikalią galimybę pažvelgti, kaip gyveno XIX a. pab. turtingieji. I.Parčevskio namas yra įtrauktas į „Open House“ architektūros festivalio programą.
Įdomu tai, kad savininkas Ignotas Parčevskis jame niekada negyveno. Jis įsigijo sklypą su apgriuvusiu mediniu namu, šį nugriovė, o naują mūrinį namą statė kaip prabangių nuomai skirtų butų pastatą. Pinigų I.Parčevskiui nestigo, nes jis kapitalą susikrovė iš dvarų ir alaus. Pagrindinis Parčevskių giminės dvaras buvo Raudondvaryje netoli Nemenčinės. Šalia šio dvaro buvo įkurta alaus darykla, kuriai verslas klostėsi puikiai - darykla gamino trečdalį Vilniuje suvartojamo alaus produkcijos.
Po Antrojo pasaulinio karo I.Parčevskio name trumpai veikė sovietinė „gosplano“ institucija. Vėliau, 1946 m., čia įsikūrė Vilniaus universiteto Eksperimentinės medicinos ir onkologijos institutas. 2015 m. institutas persikraustė į Santariškes. Pastatą įsigijusi įmonė ketina jam grąžinti pirminę paskirtį - čia įrengti 8 prabangius butus.
Ignoto Parčevskio namas
Šv. Faustinos namelis Vilniuje
Šv. Faustinos namelis - medinis namas Vilniuje, Antakalnyje, kuriame 1929 ir 1933-1934 metais gyveno Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolė Faustina Kowalska. Ši vieta yra svarbi piligrimystės vieta, pritraukianti tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio.
Čia Faustina patyrė mistinių patirčių ir užrašė savo dienoraštį, kuris šiandien yra vienas labiausiai žinomų pasaulyje žmogaus mistinės patirties knygų. Vilniuje, padedant kun. Mykolui Sopočkai, materializuojasi ses. Faustinos patiriamos vizijos. Visa tai, kas prasideda Vilniuje - šiandien viso pasaulio Katalikų Bažnyčioje žinoma kaip Gailestingumo dvasingumas.
Namelis vadinamas Šv. Faustinos vardu, kadangi čia 1929 ir 1933-1934 metais gyveno Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolė Faustina Kowalska. Iš 1929 m. urbanistinių Vilniaus planų matyti, kad vienuolijos valdose stovėjo penki pastatai, todėl daroma prielaida, kad per 20 metų nuo nekilnojamo turto įsigijimo 1908 m. čia buvo pastatyti du ir suremontuotas vienas pastatas.
Pagrindinė seserų misija buvo dirbti su sunkumus patiriančiomis merginomis - buvusiomis kalinėmis ar prostitutėmis. Tokių merginų per vienuolyno gyvavimo laiką buvo apie devyniasdešimt.
Šv. Faustinos biografijoje rašoma, kad ją žavėjo nepakartojama Vilniaus atmosfera, kurią sukuria architektūra, žmonės ir geografinė padėtis.
Šiandien šv. Faustinos namelis yra vienas lankomiausių piligrimų objektų, čia atvyksta apie 30 tūkst. žmonių per metus ir piligrimų skaičius auga kasmet.
Šv. Faustinos namelis