Šiaudinių namų statyba pasaulyje populiarėja dėl ekologiškumo ir energijos taupymo. Lietuvoje šios statybos pradininku laikomas architektas Petras Devižis, kuris 1996 m. sugalvojo statyti namus iš šiaudų briketų, nieko nežinodamas apie kitų šalių patirtį.
Architekto P. Devižio mintis pirmą kartą virto kūnu Jaros ir Ilgės santakoje Taraldžių kaime 1996 m. Jo statyti pastatai netruko išgarsėti ir tapo pavyzdžiu bei padrąsinimu kitiems. Pasakojama, jog panaši istorija atsitiko ir Suomijoje, kur pirmasis šiaudinis namas buvo pastatytas irgi nieko nežinant apie pasaulinius analogus.
Prieš keletą metų Jonas savo šeimai pastatė šiaudinį namą. Kadangi pagal specialybę nėra statybininkas, tai mokėsi bestatydamas. Daug paramos ir patarimų gavo iš Petro Devižio. Dabar ir pats gali daug patarti apie statybą iš šiaudų briketų. Jono ir Viktorijos namas yra neįprastų formų. Šeimininkų apsisprendimui daug įtakos turėjo P. Devižio pavyzdys.
Šiaudinių Namų Privalumai
Šiaudiniai namai pasižymi daugybe privalumų:
- Sveika aplinka. Tinkamiausia žaliava statybai - ruginiai šiaudai, turintys antiseptinių savybių.
- Ekologiškumas. Statybai naudojami atsinaujinantys vietiniai ištekliai (šiaudai, molis, medis), sumažinamas atmosferos teršimas.
- Šiluminės savybės. Šiaudų briketų namai išsiskiria labai didele šilumine varža - 8-10 m²·K/W, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas.
- Garso izoliacinės savybės. Šiaudų briketai pasižymi itin gera garso izoliacija.
- Priešgaisrinės savybės. Pastatai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi statybą iš šiaudų, tai dėl statybinės medžiagos, t.y. šiaudų briketų, šiluminių savybių. Palyginimui, įprastinio namo (iš plytų, silikatinių blokelių) apšildymas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio. Šiaudinio namo energijos sąnaudos per metus neviršija 40 kW·h /m2. Taigi, tokiu būdu sutaupome didelę dalį lėšų, kurias išleidžiame kurui. Be to, tausodami gamtinius energijos išteklius, mažiau teršiame mus supančia aplinką.
Šiaudų briketai pasižymi itin gera garso izoliacija, todėl tokiame name lengva atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdieninio šurmulio, atgauti jėgas bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Storos šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo. Jei pastatas yra netoli greitkelio ar pramoniniame rajone, šis šiaudinių sienų privalumas yra itin svarbus.
Pastatai iš šiaudų briketų yra ypač atsparūs ugniai. Tampriai supresuotame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi, jei šiaudai yra pakankamai stipriai suspausti (be oro tarpų), šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia ugniai prasiskverbti giliau. Beje, jei pastato sienos yra tinkuotos, tai ugniai pirmiausia teks prasibrauti pro tinko barjerą.
Šiaudinių Namų Statybos Būdai
Šiaudų namai statomi iš šiaudų briketų sutvirtinant juos virbais arba mediniu karkasu. Yra trys pagrindiniai statybos būdai:
- Statyba be karkaso: Šiaudų briketai dedami kaip plytos ir sutvirtinami virbais. Tinka nedideliems pastatams.
- Karkasinė statyba: Būtina sukalti medinį karkasą, kuris laikytų stogą ir perdangas. Dėl karkaso statyba supaprastėja.
- Statyba iš skydų: Atvežami jau į specialius skydus įtvirtinti šiaudų ryšuliai. Brangiausias, tačiau greičiausias būdas.
Karkasinė statyba įdomi tuo, kad pirmiausiai pastatomas namo stogas. Jis saugo statybų aikštelę nuo lietaus, o tai yra svarbu statant iš šiaudų.
| Statybos būdas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Be karkaso | Šiaudų briketai dedami kaip plytos | Paprasta, pigu | Tinka tik nedideliems pastatams |
| Karkasinė | Medinis karkasas laiko stogą | Statyti galima bet kokiu oru, tinka didesniems pastatams | Reikia karkaso |
| Iš skydų | Šiaudų ryšuliai įtvirtinti skydose | Greita, gera kokybė | Brangiausia |
Daugelis linkę manyti, jog šiaudinių namų gaisringumas yra daug didesnis nei įprastinių pastatų. Tačiau tai visiška netiesa. Šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas JAV priskiriamas F119 gaisringumo klasei (ugniai parsiskverbti i pastato vidų prireiks daugiau nei 1 val. laiko). Ši klasė priskiriama mažos rizikos grupei.
Analizuojant visą pastato gyvavimo ciklą (nuo statybai reikalingų žaliavų išgavimo iki pastato suirimo) galima teigti, kad šiaudiniai pastatai aplinkai daro dešimtis kartų mažesnį poveikį. „Statyba iš šiaudų ryšulių pripažįstama ekologiška, mažinančia klimato kaitą statyba. Šiaudai yra atlieka, jei jie pūva laukuose, jie išskiria metaną, jei jie deginami, į atmosferą išsiskiria anglies dvideginis - abiem atvejais prisidedama prie klimato kaitos procesų. O jei mes šiaudus panaudojame statybai, tai prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.
Pirmieji namai iš šiaudų ryšulių iškilo XIX a. pabaigoje JAV. Atvykusiems gyventi naujakuriams trūko medienos ir statybinių medžiagų, tačiau buvo palankios sąlygos grūdinėms kultūroms auginti.
Šiaudinių Namų Statytojų Asociacija
Vienas pirmųjų Lietuvoje šiaudiniais namais susidomėjo kaunietis Domantas Surkys. Šiandien jis yra šiaudinių namų statytojus vienijančios asociacijos pirmininkas. Didelę patirtį statybų srityje turintis ir su daug įvairių statybinių medžiagų dirbęs D. Surkys sako, kad iš pradžių skeptiškai žiūrėjęs į šiaudinius namus. Tačiau vėliau, pabandęs statyti iš šios medžiagos, taip ja susižavėjo, kad net sau šiaudinį namą pasistatė. Dabar jis su šeimyna kuriasi moderniame šiaudiniame name, stovinčiame Dievogalos kaime (Kauno r.).
Nestato tik ten, kur neauga javai. Amerikoje tokių namų yra ir ten, kur būna išties atšiaurios žiemos (pavyzdžiui, Nebraskoje atšąla iki -40 oC). Temperatūros svyravimai šiaudams nebaisūs, labiausiai jie bijo drėgmės. Dėl to šiaudiniai namai turi vieną išskirtinį bruožą - platesnes nei įprasta pastoges, kad krituliai nekristų ant pastato sienos. Taip pat dėl šios priežasties sienas iš lauko siūloma tinkuoti kalkėmis - jos nepraleidžia lietaus iš išorės, tačiau leidžia pasišalinti perteklinei drėgmei iš pastato vidaus. O vidinę sienos pusę geriausia tinkuoti storesniu kalkių sluoksniu arba moliu.
Viktorija ir Jonas Kačerauskai pirmieji Lietuvoje apsigyveno šiaudiniame name. Jauna šeima anuomet suko galvas ieškodama, kur įsikurti su turimomis kukliomis lėšomis. Artimiausią žiemą išstudijavęs literatūrą šia tema, vasarą Jonas kibo į darbus. Pirmąją vasarą padedamas draugų ir tėvuko jaunas vyras pasistatė karkasą ir sudėjo šiaudus. Antrais metais namą nutinkavo, apšildė ir jau galėjo gyventi.
Skeptikai šiaudinių namų statytojams primena paršiuko Čiuko statytą namą ir gąsdina. Ne vilku, o pelėmis, gaisrais ir pelėsiais. Jonas Kačerauskas atkerta, jog neatsargiai elgiantis su ugnimi galima sudeginti bet kokį namą, o pavojaus, kad šiaudinis namas užsidegs greičiau nei kitoks, anot jo, nėra. Be to, jis įsitikinęs, jog rugių šiaudai jau ir patys savaime turi labai puikių antiseptinių savybių, net pelės jų negraužia. Taip pat antiseptinių savybių turi karvės mėšlas, kurio šiaudinių namų statytojai neretai deda į tinką.
Investicijų nauda atsiskleidžia žiemą. Pagrindinis taupymas vyksta ne statybos metu, o jau vėliau, gyvenant name, kurio šildymas kainuoja gerokai pigiau.
Šiaudų Rūšys ir Paieška
Tvirčiausias namas iš ruginių šiaudų. „Rugių šiaudai ir pelėms neskanūs, be to, tai stipriausi šiaudai“, - tikina E. Milutienė. Taip pat tinka kvietrugių ar kitų žiemkenčių šiaudai. Vasarinių kultūrų šiaudai statybai tinka mažiau, tačiau užsienyje, kas neturi geresnių, stato ir iš miežių, ir iš avižų šiaudų.
tags: #siaudiniu #namu #statybos #pradininkas #kacerauskas