Dvylika Don Dunkano samojedų, 2007 m. Čiukčiai - viena iš nedaugelio Šiaurės tautų, išlaikiusių savo tradicinę kultūrą ir gyvenimo būdą. Jų kilnojamas būstas, vadinamas jaranga, yra ne tik pastogė, bet ir svarbi kultūros dalis, atspindinti jų prisitaikymą prie atšiaurių Arkties sąlygų.
Čiukčių šeima prie jarangos. Šaltinis: Wikipedia
Kas yra Jaranga?
Tikriausiai esate girdėję legendą apie tai, jog čiukčiai ir eskimai, jei svečias į jų jarangą (toks kilnojamas būstas) užsuka, būna keistai, bet pamaloninamas: šeimininkas į patalą su svečiu paguldo ir savo žmoną. Ir tai nėra legenda.
Jaranga - tai tradicinis čiukčių kilnojamas būstas, pritaikytas klajokliškam gyvenimo būdui ir atšiaurioms Arkties sąlygoms. Tai surenkama konstrukcija, kurią galima lengvai transportuoti ir pastatyti naujoje vietoje. Jarangos karkasas dažniausiai gaminamas iš medinių stulpų, o apdengiamas elnių kailiais ar audeklu.
Jaranga yra ne tik pastogė, bet ir šeimos centras, kuriame vyksta kasdienis gyvenimas, gaminamas maistas, auginami vaikai ir saugomos tradicijos.
Jaranga: Konstrukcija ir Ypatybės
Jaranga pasižymi unikalia konstrukcija, leidžiančia atlaikyti atšiaurias Arkties sąlygas:
- Karkasas: Mediniai stulpai, sujungti virvėmis arba odiniais dirželiais.
- Danga: Elnių kailiai arba specialus audeklas, užtikrinantis šilumos izoliaciją ir apsaugą nuo vėjo bei sniego.
- Forma: Kūgio arba kupolo formos, kad būtų atspari vėjui ir sniego apkrovai.
- Vidinis išplanavimas: Padalintas į atskiras zonas: miegamąją, virtuvės ir sandėliavimo.
Tai - būtinybė ir galimybė pritraukti giminėn „šviežio kraujo“, nes čiukčių likę vos 14 tūkst. Panašų „vienos nakties“ vedybų receptą praktikuoja ir kai kurios eskimų bei Tibeto gentys.
Jukagyrai: Rytų Sibiro Autochtonai
Jukagyrai (savivardis detkil, alau) - Azijos tauta, gyvenanti Rusijos Federacijoje, daugiausia Jakutijoje, Čiukčių autonominėje apygardoje ir Magadano srityje. Skiriami tundros jukagyrai odulai ir taigos jukagyrai vadulai. Iš viso yra apie 1800 jukagyrų (2021 m.).
Jukagyrų kalba baigia išnykti: 2022 m. ja kalbėjo ne daugiau kaip 100 žmonių, kitais duomenimis, ne daugiau kaip 30. Iki 20 a. išliko piktografinis raštas ant tošies. Dauguma tikinčiųjų - stačiatikiai, tačiau dalis dar 21 a. pradžioje praktikavo tradicinius tikėjimus (protėvių kultas, gamtos dievybių garbinimas).
Pagrindiniai tradiciniai verslai - medžioklė (elniai, briedžiai, kalnų avinai), žvejyba, klajoklinė elnininkystė, rankiojimas, kinkomųjų šunų auginimas. 20 a. pabaigoje jukagyrai vertėsi kailinių žvėrių medžiokle, žvejyba, elnininkyste.
Jukagyrai - Rytų Sibiro autochtonai. Vėliau iš didelės dalies gyvenamųjų teritorijų juos išstūmė tungusų ir tiurkų tautos. Prieš rusų kolonizaciją (17 a. pradžioje) jukagyrų buvo 4500-5000 žmonių. Jukagyrai ypač nukentėjo nuo sovietų represijų (1959 buvo išlikę tik 285 jukagyrai). 20 a. antroje pusėje susiformavo jukagyrų inteligentija. 20 a. pabaigoje atkuriamos gimininės bendruomenės, joms išskirta teritorijų tradicinei ūkinei veiklai, skiriama finansinė parama.
(Papildoma informacija: eskimai nesupyks, jei ir juos čiukčiais pavadinsite. Mat „eskimas“ - tai valgantis žalią mėsą, o „čiukčis“ - turtingas elnių).
Čiukčių šeima prie jarangos. Šaltinis: Wikipedia
Įdomūs faktai apie čiukčius ir jų papročius
Velnioniškai spalvingi yra seksualiniai pasaulio papročiai.
P.S.
| Tauta | Būstas | Medžiagos | Forma | Ypatybės |
|---|---|---|---|---|
| Čiukčiai | Jaranga | Mediniai stulpai, elnių kailiai, audeklas | Kūgio arba kupolo | Kilnojamas, atsparus vėjui ir sniegui, padalintas į zonas |
| Jukagyrai | Įvairūs | Priklauso nuo vietovės ir verslo | Įvairios | Prisitaikę prie Rytų Sibiro sąlygų |