Siesikų dvaras, dažnai vadinamas ir pilimi, yra vienas seniausių Lietuvoje, turintis itin turtingą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio dvaro praeitį, architektūrą ir jo reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.
Dvarą rasti nesunku - jis įsikūręs pačiame Siesikų miestelyje. Tereikia pagrindiniu keliu važiuoti tiesiai iki sankryžos su kryžiumi ir pasukti į kairę, Daugalių link. Kiek pavažiavus žvyrkeliu, po kaire atsiras keliukas, vedantis link dvaro.
Siesikų dvaras. Šaltinis: Wikipedia
Dvaro Istorija ir Savininkai
XVI a. pradžioje iškilusi Siesikų pilis jau priima lankytojus, besidominčius mūsų šalies istorija. Siesikų dvaro įkūrėju laikomas Gabrielis Daumantas - Siesickis. Tikimasi, kad jų dar padaugės, kai bus baigti Kultūros infrastruktūros centro užsakymu atliekami tvarkybos darbai. Pilį XVI a. ketvirtos saugojo ežeras.
Siesikų pilis VII - AIDAI
Švedų nuniokotą (1704 m.), apleistą ir negyvenamą Siesikų dvarą, iš Leono Radvilos 1746 m. įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Daugėla. Nėra žinoma ar Konstantino, ar jo sūnaus Kazimiero pastangomis, per 24 metus iškilo naujas barokinis, dar vadinamas „lenkišku“, stogas su trimis atikais.
XX Amžiaus Išbandymai
XX amžiuje viena paskui kitą sekusios katastrofos Europai atnešė neregėtus išbandymus - stichiškos, brutalios jėgos naikino nusistovėjusią gyvenseną, visuomenė atsidūrė tarp kraštutinių priešpriešų, tragiškų patirčių, baugių klausimų ir ateities nežinomybės. Negandų verpetas neaplenkė ir Siesikų dvaro bei jo gyventojų. Pirmo pasaulinio karo metais, palikusi namus likimo valiai, dvaro šeimininko Dominiko Daugėlos šeima nuo artėjančio fronto traukėsi į Rytus. Grįžus - užklupo žemės reforma, pakirtusi dvaro ekonominius pagrindus, o po gero dešimtmečio, 1940 metais, paskutiniam Siesikų dvarininkui Oskarui Daugėlai teko vėl trauktis, tik šį kartą į Vakarus. Sovietų valdžia, išgrobsčiusi kilnojamąjį turtą, Siesikų dvarą nacionalizavo.
Antrojo pasaulinio karo metais po truputį nykstantys dvaro pastatai beveik nenukentėjo. Tik kulkų žymės sienose ir skeveldros parko medžių kamienuose primena 1944 metų Siesikų miestelio šturmą. 1946 metais dvaro rūmuose įkurdinama septynmetė mokykla ir keletas gyventojų. Prasideda tragiškiausias dvaro istorijos etapas užsitęsęs iki pat šimtmečio pabaigos. Jau 1951 metais Lukinės tarybinio ūkio direktorius I.Kazinec rašo, kad mokyklos administracija rūmų antrajame aukšte padarė „masę sugadinimų ir sugriovimų“ ir nesiėmus priemonių pastatas sugrius.
Biurokratinis susirašinėjimas dėl Siesikų dvaro tarp atsakingų institucijų ir Lukinės (vėliau pervadintu Daugailių) tarybinio ūkio, truko net 20 metų ir baigėsi be rezultatų. Tiesa, 1968-1969 m. buvo parengtas restauravimo projektas, kuris dėl lėšų stygiaus taip ir nebuvo realizuotas. Tuo tarpu, tiek rūmų, tiek kitų pastatų būklė toliau blogėjo, konstatuota avarinė būklė, pasiūlyta „“iškelti ūkio kontorą, nutraukti kino filmų demonstravimą ir iškeldinti gyvenančius žmones į kitas patalpas“.
Dvaro Sodybos Likimas
1972 metais, likvidavus Daugailių tarybinį ūkį, Siesikų dvaro sodyba buvo palikta likimo valiai. Parodoje pristatome XX amžiaus archyvines neišlikusių ir išlikusių pastatų vaizdus, atspindinčius iki kokios tragiškos ribos buvo priartėję Siesikų dvaras. 1952-1972 m. Apie 1957 m. Iki XX a. šešto dešimtmečio dvaro „Akademijoje“ buvo parduotuvė. Apie 1970 m. D. Daugėlos ginklų kolekcijos patrankos tiesiog mėtėsi prie rūmų sienų užveistuose daržuose. Po 1972 m. daugelis ūkinių pastatų ėmė sparčiai nykti. 1992m. nuotraukoje dvaro antidė, statyta XIXa. Didžiulis XIX a. raudonų plytų tvartas vietinių gyventojų iki 1996 m. buvo išardytas, plytos parduotos. Buvęs dvaro „Bravoras“ 2000 m. 1967 m. įvažiavimo vartų stulpai dar savo vietoje. 1992 m. Kažkada čia buvo ponų miegamasis kambarys. Sunku atpažinti, bet tai istorinis tualetas miegamajame. Klasicistinis židinys buvusiame valgomajame. Nuniokotas po 1972 m. Barokinis židinys buvusioje kanceliarijoje.
Dvaro Architektūra ir Interjeras
Struktūra, autentiškos XVI-XVII a. sienos. „Iš dalies išliko ir labai originali pilies sieninė XVII a. pusės tapyba - Lietuvoje daugiau tokios pasaulietinės tapybos neturime. „Metamorfozių“ siužetais“, - pasakojo A. daugiau tokių nėra nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. tik Vengrijoje, Rumunijoje. jau sunku pasakyti. Plytelės originaliai dekoruotos spaudu.„Tas dekoravimas būdingas VIII a. frankų karalystės dirbiniams. per Skandinaviją, per vikingus, vėliau ir kuršius jis pasiekė Siesikus. administratorius.
1820-1845 m. butai ūkio darbuotojams. siekiama kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. aukštas. skirtingų tipų plyteles beveik 500 kv. metrų ploto grindims. nori imtis tokio darbo“, - pasakojo A.
Siesikų dvaro interjeras. Šaltinis: Ukmergės kraštotyros muziejus
Siesikų Dvaro Sodyba Šiandien
Siesikų dvaro sodyba yra valstybės saugomas istorijos ir kultūros paminklas. Sodybą sudaro rūmai, du gyvenamieji ir ūkinis pastatai, svirno liekanos. Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė džiaugiasi, kad mūsų paraiška buvo finansuota. Gautos lėšos tvarkybos darbams bus paskirstytos trejiems metams.
Kultūros ministerija paskelbė, kad valstybės biudžete paveldui tvarkyti šiemet numatyti papildomi 2 mln. Šios lėšos leis šiemet pradėti tvarkyti 18 šalies paveldo objektų. Atsižvelgiant į tai, šių metų paveldotvarkai biudžete numatyti papildomi 2 mln. Pusė šių lėšų bus panaudotos kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams. Iš viso paveldo objektų apsaugai ir priežiūrai šiemet bus skiriama apie 6,7 mln. eurų. Iš jų 4,633 mln. eurų skiriama trims paveldo tvarkybai skirtoms programoms - Paveldotvarkos, Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ir Šv. Paveldotvarkos programos 2021-2023 m. naujų objektų sąraše - Siesikų dvaro sodybos rūmai; tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021-2023 m. Siesikų pilis.
Belazariškio Dvaro Planas
LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVE SAUGOMAS BELAZARIŠKIO DVARO UKMERGĖS PAVIETE, PRIKLAUSIUSIO LDK KAMARNINKUI MYKOLUI GERECKIUI PRANCUZEVIČIUI, PLANAS. DATUOJAMAS 1770 M. LAPKRIČIO 3 D., ĮRAŠAI LENKŲ KALBA. PLANĄ SUDARĖ UKMERGĖS PAVIETO PAKAMARIS, ŠV. STANISLOVO ORDINO KAVALIERIUS MYKOLAS MORIKONIS. LVIA, F. SA, B. „Belazariškių dvaro planas, sudarytas 1770 m., išsiskiria savo kuklumu bei pateiktų sutartinių ženklų smulkumu. Juodu tušu baltame popieriaus lape minimalia piešimo technika pavaizduoti Belazariškių, Siesikų ir Šapovos dvarai su rūkstančiais kaminais bei tvoromis, Siesikų bažnyčia, vandens malūnai, plytinės, tiltas per Lankesos upę. Siesikų pilies (rūmų) istorijai šis planas svarbus kaip pirmas žinomas grafinis pilies atvaizdas.
Taip pat, galima įžvelgti šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštelių stilizuotas vėtrunges ir keturis kaminus. O štai pietrytinio bokštelio jau nebelikę - jis, švedų 1704 metais apgadintas, naujiesiems šeimininkams pasirodė nebereikalingas, todėl nugriautas. Įėjimo portalas paliktas toks koks buvęs.
Siesikų ežero rytuose atvaizduotas ir nedidelis Daumantų (Daumantiškių, Domantiškio) dvarelis, kurio vietą dabar težymi pora senų medžių. Pats Siesikų miestelis pažymėtas simboliškai - čia tik bažnyčia ir, galbūt, karčiama. Siesikų dvaro vandens malūno, minimo 1725 m. Link Siesikų miestelio nuo Šapovos (Šapuvos), kurioje tada buvo dvaras minimas nuo 1586 metų, eina taškelių virtine pažymėtas kelias. Šalia Šapovos dvaro, ant Lankesos kranto, vandens malūnas su užtvanka ir tiltas per upelį. Iš karto už antro tilto per Lankesą - plytinė.
Nedidelis Pasodų kaimelis priklausė Siesikų dvarui. Kelyje į Siesikus esantys vartai - tai Belazariškio ir Siesikų žemių riba. Belazariškių dvaro rūmai plane pavaizduoti pakankamai detaliai. Ant aukšto pamato vienaaukštis mūrinis pastatas, įėjimas su laiptais, vienas didelis ir du mažesni atikai, „lenkiškas“ stogas, du kaminai ir vėtrungės. Pagal kaminų skaičių galima manyti, kad pastatas buvęs apie 25 m ilgio. Kiemas aptvertas, šalia dvaro - vandens malūnas. Deja, dvaro ir jo gyventojų istorija praktiškai liko netyrinėta.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| XVI a. pradžia | Pastatytas Siesikų dvaras |
| 1704 m. | Dvarą nuniokojo švedai |
| 1746 m. | Konstantinas Daugėla įsigijo dvarą |
| 1940 m. | Dvaras nacionalizuotas sovietų valdžios |
| 1946 m. | Dvaro rūmuose įkurta mokykla |
| 1972 m. | Dvaro sodyba palikta likimo valiai |