Lietuva garsėja savo gražia gamta ir jaukiais kaimo kampeliais, kurie traukia turistus iš įvairių šalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių vietų - Sigito Butkevičiaus sodybą, aptarsime turizmo galimybes ir pasididžiavimus Klaipėdos regione.
Lietuvos žemėlapis
Klaipėdos regiono turizmo galimybės
Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės pristatė savo turizmo galimybes ir paslaugas bendrame stende „Lietuvos pajūris”. Klaipėdos rajono prisistatymo pasididžiavimas - senovinis plokščiadugnis kuršių laivas - reisinė, kurį planuojama baigti statyti rugpjūtį.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas teigė, kad turizmo plėtojimas yra viena iš strateginių ūkio šakų: „Plečiame turistinę veiklą, restauravome žvejo sodybą Drevernoje, kur galės lankytis norintys susipažinti su Pamario kraštu. Rengiame detaliuosius planus ir planuojame statyti žvejų prieplauką Karklėje, prie Baltijos jūros. Yra parengtas 3 km ilgio dviračių tako projektas, kurio vertė 15 mln. litų. Jį įgyvendinus į Karklės kaimą pritrauksime gerokai daugiau turistų, dviratininkų, kurie važiuoja iš Palangos iki Klaipėdos ir toliau”.
Meras teigė, kad Klaipėdos regiono savivaldybės yra parengusios galimybių studiją „Vakarų krantas”, kur numatyta dviračių takais sujungti Gargždus, Klaipėdą ir Kretingą, Klaipėdą ir Šilutę, Priekulę. Studijoje numatyta plėsti elektromobilių transportą.
Šilutės meras Šarūnas Laužikas sakė, kad „Šilutė be vandens - ne Šilutė”, todėl ir ji reklamuojanti naują Kuršių marių navigacinį žemėlapį. Šilutės krašto ateitį meras sieja su dar neišnaudotu gamtos stebėtojų turizmu.
Paukščių migracijos kelias per Kuršių marias yra vienas didžiausių pasaulyje, tad čia jis mato dar neišsemtus turistinės rinkodaros aruodus: „Norime pritraukti paukščių stebėtojus iš viso pasaulio. Didžiojoje Britanijoje už tai, kad pamato retą paukštelį, sumoka po 10-15 tūkstančių.
Neringa taip pat skaičiuoja artėjančio sezono naujoves: nauji vandens maršrutai, atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, kurorto erdvės, plečiamos bevielio interneto ryšio zonos. Neringiškiams parodoje talkino Kuršių nerijos pusiasalio aktyvaus laisvalaikio galimybes parodoje pristatęs krepšininkas Renaldas Seibutis.
Kalbinto Neringos mero Dariaus Jasaičio pirmieji žodžiai buvo „tiltas bus”. Jis teigė, kad Neringai tenka svarbiausias uždavinys - sezoniškumo naikinimas, o tam reikia gerinti regiono pasiekiamumą: „Artimiausias projektas - keltas Nida-Klaipėda, kuriuo bus galima per dvi valandas, su sustojimu Juodrantėje, atvykti į Nidą. Stipriai judiname raketos Kaunas-Nida paleidimą. Savivaldybė ketina dotuoti išlaidų bilietams padengimą. Manau, šią vasarą nusileidimo aikštelė pradės veikti lėktuvėliams. Norime, kad Klaipėda būtų pasiekiama ir traukiniu Maskva-Klaipėda.”
Meras tvirtino, kad žiemą, kai marios užšalusios, sulaukia įvažiuojančių automobilių į Kuršių neriją tiek pat, kiek vasarą, ir pasakojo, kas šiuo metu Neringoje yra gražaus: „Puikus, storas ledas ant marių. Pas mus į svečius yra atvykusi stinta. Pats po darbo per pusvalandį pagavau 31 stintą. Vasario 22-23 d. kviečiame į „Stintapūkio” šventę.
Pagėgių krašto turizmo informacijos centras taip pat su pasididžiavimu pristatė naujieną - 40 vietų vandens autobusą, skirtą turistams plukdyti, pristatant jiems Mažąją Lietuvą. Todėl šiemet naujas turizmo sezonas krašte prasidės vandens autobuso krikštynų švente, kuri įvyks birželio 22 d. Nemune, Rambyno kalno papėdėje.
Apsirėdęs kapitono uniforma vietos veiklos grupės ,,Pagėgių kraštas” administracijos vadovas Sigitas Stonys pasakojo apie trimarano tipo pontoninio laivo, kurio grimzlė tebus iki 35 cm, galimybes plaukti Nemuno, Gėgės, Jūros upėmis: „Kadangi laivas gali priplaukti prie bet kokio kranto, juo bus galima ne tik apiplaukti vaizdingas vietas, bet ir lengvai stabtelėti. Pas mus labai aktyvios kaimų bendruomenės, kurių savivaldybėje yra 19, pusė jų užsiima įvairiausiais verslais, kuria rankų darbo gaminius.
Anykštėnų stendas šiemet viliojo šūkiu: „Stabdyk arklius - atsipūsk Anykščiuose”. Meras Sigitas Obelevičius teigė, kad Anykščiuose yra ką veikti: „Anykščiai pasižymi dviem dalykais: turizmu vaikams, t. y. literatūriniu turizmu, nes esame rašytojų kraštas. Antra, nė viena savivaldybė mums neprilygsta aktyvaus turizmo atžvilgiu. Pas mus praktiškai yra visos aktyvaus turizmo rūšys: jodinėjimas, kartingas, baseinas, kalnas su žiemos pramogom ir vasaros rogėm, kukurūzų labirintai, laipynės, baidarės. Gaila, kad mums trūksta lėšų ir įdirbio pasireklamuoti. Žmonės dažnai atvažiuoja vienai dienai, nori viską išbandyti ir nebesuspėja per dieną. Tad Anykščiuose vasarą reikia sustabdyti arklius, pabūti 2-3 dienas ir išbandyti visas pramogas, padalyvauti šventėse.
Tauragės turizmo ir verslo informacijos centras pristatė rajono turizmo, poilsio paslaugas, maršrutus, lankomus objektus savivaldybėje. Parodoje lankėsi Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, mero pavaduotojas, Aplinkosaugos, turizmo ir ryšių su užsieniu komiteto pirmininkas Silverijus Statkus ir kiti. Pasak mero, šiais metais savivaldybė taip pat pasinaudojo puikia galimybe ir pristatė šalies gyventojams ir svečiams iš užsienio, planuojantiems atvykti į mūsų miestą bei regioną, turizmo ir pramogų paslaugas, prasmingo laisvalaikio praleidimo ir poilsio su šeimomis galimybes, suteikė galimybę pamatyti išgražėjusias seniūnijas, Pagramančio regioninį parką, rajono kultūros paminklus ir paveldo objektus. Tauragiškiai teigė, kad plėtodami aktyvųjį turizmą tikisi pritraukti ir užsieniečių.
Kelmės rajone teikiamas paslaugas ir turizmo galimybes, suvieniję jėgas, lankytojams pristatė rajono savivaldybės, Kražių kultūros centro, TIC, Tytuvėnų piligrimų centro ir Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai. Žemaitijai skirtoje erdvėje Kelmės stendas išsiskyrė atrakcija - loterija, kurios metu dalyviai ne tik buvo vaišinami saldainiais, bet ir turėjo atsakyti į klausimą apie kraštą.
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras pristatė rajono stendą „Keliauk laiku Jurbarko krašte”, o kultūros centro šokėjai, pasipuošę didikų kostiumais, parodos lankytojams dovanojo istorinius ir retro pasirodymus. „Turime labai seną kultūros ir istorijos paveldą. Šiuolaikiniai projektai keičia visą rajono veidą, norime, kad turistas pažintų ir garbingą mūsų praeitį, kad keliaudami šiuolaikinėmis dviračių trasomis jie galėtų pažinti ne tik šiandieną, bet ir istorinę praeitį. Pristatomas naujai parengtas filmas, dviračių trasos, Jurbarko dvaro istorija. Pirmą kartą dalyvauja Smalininkų senovinės technikos muziejus ir jo savininkas Justinas Stonys, sukaupęs 22 tūkstančius eksponatų. Jis gausiai lankomas, bet dar mažai žinomas. Nekuklu būtų girtis, bet Europoje tokio nėra. Savininkas kaip tik dabar su savivaldybe sprendžia klausimą, kaip jį praplėsti, kad būtų prieinamas plačiau visuomenei”, - pasakojo Jurbarko rajono meras Ričardas Juška. O Smalininkų senovinės technikos lobius - pirmąją spausdinimo mašinėlę, elektros srovės generatorių, žemės dirbimo kaplį ir kita - pristatė J. Stonys.
Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vaizdo terminalas, kviečiantis keliauti po Jurbarko kraštą virtualiu būdu.
Zalvo ežeras
Zalvas - ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, 6,5 km į šiaurę nuo Salako, Gražutės regioniniame parke. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 2,2 km, plotis iki 0,47 km. Altitudė 149,7 m. Didžiausias gylis siekia 21,8 m.
Ežeras ledyninės kilmės, rininis, dubens šlaitai statūs. Paties ežero krantai žemoki, vakaruose pelkėti. Kranto linija labai vingiuota. Ežerą supa mišrieji miškai (Gražutės miškas). Atabradas platus, apaugęs vandens augalais, ežero dugną dengia molingas sapropelis, dugno pakraščiuose kaupiasi klintis. Vakaruose išteka upelis į Šventąją. Prie Zalvo įsikūręs Zelvos kaimas.
Zalvo ežeras
Veikia kaimo turizmo sodyba. Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje.
Parodos atidaryme dalyvavęs šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad turizmas Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų Europos šalių: „Ši paroda dar kartą parodo, kad Lietuva eina teisingu keliu, kalbant apie turizmo plėtrą ir vystymąsi”.
Gintautas Kūlokas yra atstatęs savo tėvo, Sibiro tremtinio sodybą ir ten įrengęs kultūrinę erdvę kaimo gyventojams. Vidzgalių kaime esančioje sodyboje vyksta poezijos dienos. Sukviečiama daugiau kaip 600 žmonių, žinomi Lietuvos aktoriai, poezijos skaitovai muzikantas. Visą organizuoja ir finansuoja G. Kūlokas, o atvykusius dar ir vaišina elniena ar kitu naminiu maistu.
tags: #sigito #butkeviciaus #sodyba