Šiandien bendrovė "Vilniaus Sigma" užsiima patalpų komercinei veiklai nuoma "Vilniaus Sigmos" teritorijoje ir elektros darbais. Milžiniški, kelių šimtų metrų ilgumo cechų pastatai stovi ir dabar. Juose įsikūrę daug smulkių įmonių ir verslų.
Panagrinėkime, kaip "Sigma" išaugo, kokią įtaką ji padarė Vilniui ir kaip jos paveldas gyvuoja šiandien per patalpų nuomą.
„Sigma“ šiandien. Galėsite išvysti, kaip „Vilniaus skaičiavimo gamyklos pastatai atrodė praeityje bei kaip tie patys pastatai atrodo dabar ir sužinoti įdomybių, pavyzdžiui, kaip buvo apdovanojami labiausiai pasižymėję darbuotojai ir kaip - jų vadovai.
Pramonė iš šios teritorijos visiškai nedingo - dalyje cechų ir dabar veikia gamybine veikla užsiimančios įmonės. Tad pasivaikščiojus tarp „Sigmos“ teritorijoje esančių cechų iki šiol pro langos galima išvysti stakles, girdėti įrenginių ūžimą ir užuosti pramonės rajonui būdingą specifinį kvapą.
Senieji „Sigmos“ cechai, kur dabar įsikūrę įvairios mažos bendrovės.
"Sigmos" Istorijos Pradžia
Šis tekstas - pirmoji pasakojimo apie pramoninę Žirmūnų istoriją dalis. ...ir Senieji „Sigmos“ cechai dabar.
„Sigmos“ istorija prasidėjo 1954 m. Tais metais SSRS Ministrų Tarybos nutarimu buvo nutarta įkurti Vilniaus kasos aparatų gamyklą, kurios statyba prasidėjo 1956 m. Metų pabaigoje iškilo laikinas gamyklos kontoros pastatas, o 1957 m. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmieji kasos aparatai. Tačiau jų gamyba truko neilgai.
Jau 1959 m. gamyklos profilis pasikeitė - ji tapo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Gamykla įsikūrė palei Kalvarijų gatvę, anuomet vadintą Felikso Dzeržinskio gatve. Vardą ji gavo pagal vieną liūdniausiai pagarsėjusių komunistų revoliucijos Rusijoje vadų, garsėjusį žiaurumu.
Kuriantis gamyklai, XX a. šeštajame dešimtmetyje dabartinė Kalvarijų gatvė dar buvo priemiestį primenantis plentas. Joje matyti jau stovintis 1954 m. pastatytas kino teatras „Tėvynė“. Pastatas stovi ir dabar, jame įsikūręs klubas „Legendos“.
Kino teatras „Tėvynė“ XX a. ... Ir tas pats pastatas bei gatvė dabar. Kitoje Kalvarijų gatvės pusėje nuo buvusios Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir dabar galima išvysti keletą senų, XX a. pradžią menančių trobų.
Gamybos Augimas ir Inovacijos
1959 m. prasidėjo gamyba. Gamykloje buvo pagaminta pirmoji išorinių 80 stulpelių perfokortų įrenginių serija. 1961 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje surinkta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina - Maskvoje sukurta EV80-3M. Tiesa, ši mašina buvo amerikietiškos mašinos IBM 604 kopija.
1962 m. Skaičiavimo mašinų konstravimo biuras sukūrė pirmąją lietuvišką elektroninę skaičiavimo mašiną - elektroninį atsitiktinių procesų analizatorių EASP-S, kuris buvo gaminamas 1964-1967 m.
Na, o 1963 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje sukurtas pirmas Lietuvoje antros kartos (tranzistorinis) kompiuteris EVP80-2, gavęs „Rūtos“ vardą. Jo procesorius galėjo atlikti 2500 operacijų per sekundę. Jis taip pat buvo ir sukurtas, ir surenkamas Lietuvoje.
„Rūtos“ kompiuteris buvo naudojamas apskaitos ir planavimo, inžineriniams, ekonominiams, statistiniams ir matematiniams uždaviniams spręsti. Tokių elektroninių skaičiavimo mašinų gamyba vyko 1964-1974 m.
„Rūta“ ir kitos skaičiavimo mašinos, kurias iki pat sovietmečio pabaigos gamino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, buvo šiuolaikinių kompiuterių pirmtakai. Tokios mašinos stovėjo skaičiavimo centruose, universitetuose, institutuose.
„Man teko dirbti draudime, o šalia buvo Finansų ministerijos skaičiavimo centras su mašinomis. Tai eini į salę, o ten stovi daug pusantro metro aukščio ir panašios į šiukšlių konteinerį apimties dėžių - skaičiavimo mašinų. Ir tau jos padeda paskaičiuoti kažkokią statistiką, duomenis apdoroti. Dabar tai daro kompiuteryje esančios programos, o tada darė tos dėžės.
„Saulėtekyje buvo didžiulis baseinas, kurio vanduo aušino tas mašinas. Tame baseinėlyje vanduo būdavo šiltas. Ir chebra, aišku, maudydavosi ten. Ar ten radiacijos buvo tam vandeny, ar nebuvo, sunku pasakyti.
Susivienijimas ir Darbuotojai
Iki 1966 m. veikusi kaip atskira įmonė, tais metais Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla tapo susivienijimo dalimi. Susivienijimui, be Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos, priklausė dar 6 gamyklos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Pabradėje. Šios gamyklos gamino skaičiavimo mašinų komponentus ar kitą susijusią įrangą.
„Tai buvo didžiausias gamybinis susivienijmas Lietuvoje. Ir tie patys senieji „Sigmos“ cechai dabar.
1983 m. susivienijimo „Sigma“ įmonėse dirbo apie 12 200 žmonių. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla turėjo savo futbolo ir ledo ritulio komandas, chorą „Elektronika“, estradinį ansamblį „Sigma“, turistų klubą.
Gidas Vytis pasakojo, kad „Sigmoje“, kaip ir daugelyje kitų stambių Vilniaus pramonės įmonių, didelė, o galbūt didžioji, dalis darbuotojų buvo nelietuviai. Pagrindinę darbuotojų dalį sudarė atvykėliai iš kitų SSRS respublikų. Tai, pasak Vyčio, lėmė kelios priežastys.
Viena jų - tokiose gamyklose kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla dažnai prireikdavo siauros srities specialistų, kurių Lietuvoje tiesiog niekas neruošdavo. Visa tai, pasak Vyčio, lėmė, kad lietuviai dirbti tokiose gamyklose nelabai ir verždavosi.
Pasak Vyčio, nepaisant įspūdingų gamybos apimčių ir uždirbamo solidaus pelno, „Sigmos“ veikla pasižymėjo ir kuriozais. „Teko išgirsti ir istoriją apie jį patį: retą įžvalgumą turėjęs Klemensas netruko pastebėti gamybos procesų trūkumus ir pateikė keletą techninių pasiūlymų, kurių įdiegimas leido sutaupyti nei daug, nei mažai - du milijonus rublių.
Gamybos padalinio, kuriame dirbo Klemensas, vadovas už tokio gero racionalizatoriaus išugdymą gavo dovanų brangiausią to meto sovietinį lengvąjį automobilį „Volga“. Na, o pats Klemensas gavo 50 rublių premiją.
Dar vienas jam įstrigęs pasakojimas buvo apie apie spalvotųjų metalų laužą. „Mėnesio pabaigoje apsižiūrėta, kad trūksta bemaž dviejų tonų vario laužo, tad vienam tekintojui buvo duota užduotis geras varines detales paversti metalo laužu.
Gido teigimu, draugo tėvas jam pasakojo ir apie brangią užsieninę įrangą, kuri buvo nupirkta gamyklai asmeniniu SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo nurodymu.
Žlugimas ir Dabartis
Žlugus Sovietų Sąjungai, 1991 m. iširo ir „Sigmos“ susivienijimas. Bet jau 1994 m. bendrovė buvo privatizuota, tapo akcine bendrove ir gamybinę veiklą nutraukė.
Kas daugiausia prisidėjo prie to, kad „Sigma“ griuvo? Ar ją buvo įmanoma išsaugoti? „Kiek buvusių vadovų buvo intereso, kad ta gamykla griuvo, o gal jie jau patys nevaldė tų procesų, čia sunku pasakyti. Realiai ta technika, lyginant su pasauliniu lygiu, nors ją ir buvo galima naudoti, ji buvo žemesnių standartų, pajėgumų negu pasaulinė.
Gali būti, kad buvo ir politinių sumetimų „Sigmą“ išformuoti, nes čia, kaip minėjau, dauguma dirbusių buvo nelietuviai. Buvo ir jedinstvininkų, kurie prieš Lietuvos nepriklausomybę buvo.
2017 m. bendrovėje dirbo 25 darbuotojai - šimtus kartų mažiau negu XX a.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1954 | Įkurta Vilniaus kasos aparatų gamykla |
| 1959 | Gamykla tapo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla |
| 1963 | Sukurtas pirmas Lietuvoje kompiuteris "Rūta" |
| 1983 | Susivienijime "Sigma" dirbo apie 12 200 žmonių |
| 1991 | Žlugo susivienijimas "Sigma" |
| 1994 | Bendrovė privatizuota ir nutraukė gamybinę veiklą |
| 2017 | Bendrovėje dirbo 25 darbuotojai |
Bendrovė „Vilniaus Sigma“ egzistuoja iki šiol, bet dabar ji užsiima patalpų komercinei veiklai nuoma „Vilniaus Sigmos“ teritorijoje ir elektros darbais.