Gamybinių patalpų šildymo sprendimai: efektyvumas, ekonomija ir komfortas

Šildymas yra svarbi statybų sritis, kuri yra neatsiejama nuo paties pastato gyvenimo ciklo. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šildymo sistema užtikrina patalpų komfortą, saugumą ir ekonomiškumą. Šildymo sprendimų pasaulyje inovacijos ir efektyvūs sprendimai geidžiami kaip niekada anksčiau. Ne vienas užsakovas ar darbų vadovas vengia statomame objekte apdailos ar kitus darbus organizuoti vėlų rudenį ar žiemą - dėl pavojaus susirgti žmonėms, šalčio poveikio darbų kokybei, drėgmės, trumpų dienų, vėjų. Trijų pirmųjų problemų galima išvengti naudojant šildytuvus ir sausintuvus. Panagrinėkime, kokie šildymo sprendimai yra tinkamiausi gamybinėms patalpoms, atsižvelgiant į jų specifiką ir poreikius.

Šildymo sistemų tipai

Pastatų šildymo sistema gali būti įrengta skirtingais būdais. Populiariausios šildymo sistemos yra šildymas vandeniu arba oru. Šildymas vandeniu yra taikomas daugumoje pastatų, nes jis yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis. Šildymas vandeniu vyksta per vamzdžius, kurie yra sumontuoti po grindimis arba sienomis. Kitas būdas yra šildymas oru. Šildymas oru yra taikomas, kai pastato įrengimo sąlygos negali užtikrinti šildymo vandeniu. Šildymo oru sistema apima oro kondicionavimo įrenginius, kurie paverčia šaltą orą šilta.

Pagal galimybę kilnoti iš vietos į vietą šildytuvai yra stacionarūs ir mobilūs.

Stacionarūs šildytuvai

Stacionarūs geriausiai tinka ten, kur jie reikalingi nuolat - gamybos patalpose, dirbtuvėse, pramonės ir žemės ūkio objektuose, šiltnamiuose. Juos tereikia pastatyti į parinktą vietą ir įjungti. Stacionarūs šildytuvai nepakeičiami gamybinėse patalpose, ten, kur nėra šildymo sistemos ar nepakanka jos galios. Stacionarių šildytuvų kuras gali būti įprastas dyzelinas, taip pat juos galima kūrenti įvairiomis atliekomis - popieriaus, medienos ir panašiomis.

Stacionarūs šildytuvai gali būti naudojami lauke ir viduje, gali būti vertikalūs ir horizontalūs. Pūsdami šiltą orą, šildytuvai gali apšildyti gana dideles patalpas. Nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, dėl lengvai prieinamo tokių šildytuvų kuro galima sumažinti patalpų šildymo išlaidas, ypač, jei šildytuvas pritaikytas kūrenti gamybos atliekomis. Pasirenkant prietaiso modelį reikia atsižvelgti į patalpų dydį.

Norint sumontuoti stacionarų šildytuvą, reikalingas dūmtraukis, šildytuvas turi būti prie jo prijungtas, kad pasišalintų degimo metų išsiskiriantys dūmai. Jeigu reikia, kad patalpa būtų šildoma tolygiai, nuo šildytuvo išvedžiojami ortakiai, kuriais pučiamas šiltas oras. Oras, reikalingas degimui, paprastai imamas iš šildomos patalpos, žinoma, galima ir iš lauko. Norint patalpoje palaikyti pastovią temperatūrą, prie stacionaraus šildytuvo gali būti montuojamas termostatas, tuomet temperatūra kontroliuojama automatiškai.

Nors atrodo, kad investuoti į stacionaraus šildytuvo papildomą įrangą nėra labai racionalu, tačiau bet kokie patobulinimai pritaikyti konkrečioms sąlygoms paprastai atsiperka per vieną šildymo sezoną.

Mobilūs šildytuvai

Mobilūs tinka tais atvejais, kai tenka dirbti skirtinguose objektuose. Mobilų šildytuvą galima greitai perkelti, jų yra įvairaus galingumo, patalpas prišildo greitai. Pagal kuro rūšį mobilūs šildytuvai yra elektriniai, dujiniai ir kūrenami skystu kuru.

Skysto kuro šildytuvai

Naudojant skysto kuro šildytuvą patalpos turi būti gerai vėdinamos, kad netrūktų deguonies. Prie netiesioginio degimo skysto kuro šildytuvų gali būti jungiamas ir į lauką išvedamas dūmtakis. Kadangi atstumai labai skirtingi, dūmtakis su mobiliuoju šildytuvu nekomplektuojamas, jį reikia įsigyti atskirai. Paprastai dūmtakiai būna plieniniai arba lankstūs, iš karščiui atsparaus plastiko.

Dar vienas skysto kuro šildytuvų tipas - infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Jie labai naudingi tais atvejais, kai reikia pašildyti ne visos patalpos orą, bet kurią nors vietą - tinkuojamą sieną, darbo vietą ir panašiai. Jie nepučia šilto oro, bet spinduliuoja jį į tą vietą, į kurią nukreipti, greitai sušildo ją be priverstinio oro srauto. Kadangi šiltas oras nepučiamas, o perduodamas spinduliais, šie šildytuvai veikia tyliai ir yra ekonomiški - šiluma koncentruojama reikiamoje vietoje.

Elektriniai šildytuvai

Elektriniai šildytuvai patys patogiausi tiek kuro aprūpinimo, tiek naudojimo paprastumu. Jų darbui, t.y. degimui nenaudojamas deguonis, jie neskleidžia dūmų ir kvapų, vasaros režime veikia kaip ventiliatoriai, netriukšmingi. Elektriniai šildytuvai taip pat gali būti infraraudonųjų spindulių.

Dujiniai šildytuvai

Jeigu yra galimybė naudoti dujas - gamtines ar propano dujų balioną, racionalu pirkti dujinį šildytuvą. Dažnai jie yra naudojami, kai be šilto oro taip pat reikia tiekti vandens garus, pavyzdžiui, kalkinių skiedinių kietinimui. Jie gali būti naudojami tik tuo atveju, jei yra užtikrintas labai geras patalpos vėdinimas ir žmonės joje pastoviai nebūna. Tokie prietaisai puikiai tinka mažesniuose objektuose, jų eksploatacija yra santykinai nebrangi. Kaip ir kiti mobilieji prietaisai, jie yra lengvai transportuojami ir nesudėtingi naudoti. Yra dujinių šildytuvų modelių su elektroniniu uždegimu, prie kurių taip pat gali būti prijungtas termostatas. Prietaiso eksploatacija labai paprasta ir ekonomiška, dujiniai šildytuvai užtikrina nuolatinį didelio kiekio šilto oro tiekimą.

Oro sausintuvai ir ventiliatoriai

Sausintuvai ir ventiliatoriai yra skirti patalpų drėgmei mažinti. Jie pritaikyti darbui įvairiose sąlygose. Naudojami tiek drėgmės lygiui sumažinti, tiek apsaugai nuo vandens garų kondensavimosi, taip pat turint tikslą pristabdyti metalų koroziją. Sausintuvai skirstomi į didelės galios profesionalius, pusiau profesionalius, buitinius ir absorbcinius. Pirmieji trys tipai turi kompresorių, o absorbciniai veikia be kompresoriaus ir aušinimo proceso, pasižymi beveik pastoviu vandens šalinimu, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.

Sausintuvų panaudojimo galimybės yra labai plačios, tačiau tam, kad šis prietaisas gerai atliktų savo uždavinį, turi būti tinkamai parinktas jo našumas. Rekomenduojame pasinaudoti sausintuvo galios apskaičiavimo formule: V x 3 = [kub.m/h], kur V yra patalpos tūris (ilgis x plotis x aukštis). Pavyzdžiui, patalpos plotis 4 m, aukštis - 4 m, ilgis - 5 m. Rekomenduojamas sausintuvo oro srautas = 80 x 3 = 240 kub.m/h. Mažiausias sausintuvas, kurį galima panaudoti tokiai patalpai sausinti, yra Master DH 721 sausintuvas, turintis 240 kub.m/h oro srautą.

Šilumos siurbliai

Priklausomai nuo poreikių, oro kondicionierius ir (arba) šilumos siurblys "oras-vanduo" gali atlikti skirtingas funkcijas, todėl jo kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Svarbiausia! Prieš įsigydami oro šilumos siurblį turite įvertinti, ar jūsų norima patalpa tinka pasirinktam šilumos siurbliui. Vienas vidinis įrenginys šildys arba vėsins vieną patalpą ir, priklausomai nuo pasirinkto našumo, taip pat šildys pirmąsias gretimas patalpas, jei jos atskirtos durimis ir laikomos atviros.

Maža oras-oras šilumos siurblio kaina nebūtinai reiškia blogą įrengimą. Jei neplanuojate naudoti prietaiso žiemą, jums tikrai nereikia nerimauti dėl elektros energijos tiekimo sumažėjimo! Iki vidutinės -5º/-7ºC temperatūros įranga labai gerai gamina šilumą. Vidutinės prietaiso šildymo galios rodiklis yra SCOP. Jei įranga skirta šildymui ne sezono metu, vidurkis gali būti 4 ir daugiau.

Oro temperatūrai krentant, oro šaltiniui tampa sunkiau gaminti šiltą orą patalpoje, tačiau vis tiek reikia, kad patalpoje būtų komfortiška temperatūra. Įsitikinkite, kad galios sumažėjimas esant dideliam galios minimumui yra minimalus. Tinkamai apibrėžę savo poreikius, galite nustatyti, kokią įrangą turėtumėte pasirinkti - pigesnę ar aukščiausios klasės įrangą. Kaip ir su drabužiais - nėra blogo oro, bet yra netinkamas drabužių pasirinkimas.

Dar vienas būdas naudoti oro šilumos siurblį - žiemą papildomai šildyti patalpas kartu su kitu šildymo būdu. Šį sprendimą galite naudoti taupydami malkas, granules, briketus. Dalį šilumos pagamins šilumos siurblys, todėl jums reikės naudoti mažiau kietojo kuro. Galite rinktis biudžetinį ir aukščiausios klasės šilumos siurblį. Pavyzdžiui, premium klasės šilumos siurbliai turi židinio funkciją.

Patalpoje, kurioje yra židinys arba krosnelė, paprastai būna šilčiau, o temperatūra dažnai būna aukštesnė nei nustatyta šilumos siurblio temperatūra. Jei kambario temperatūra skiriasi nuo nustatytos temperatūros ir židinys dega, šilumos siurblys persijungia į ventiliatoriaus režimą, kad perduotų židinio išskiriamą šilumą į kitas patalpas. Kita vertus, ne šildymo sezono metu arba pačioje šildymo sezono pradžioje galite naudoti biudžetinį šilumos siurblį ir taupyti kitą kurą iki -5º/-7ºC. Įsivaizduokite, kad 4 mėnesius per metus turite galimybę sutaupyti malkų, granulių, briketų ir užsitikrinti papildomą komfortą.

Alternatyvūs šildymo sprendimai

Vis dažniau žmonės ir verslas renkasi alternatyvas tradiciniam dujiniam, malkiniam ar kitų tipų šildymui. Viena iš tokių alternatyvų - IR arba infraraudonųjų spindulių šildytuvai.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai, šilumai generuoti, kaip ir išduoda pats jų pavadinimas, naudoja infraraudonųjų spindulių spinduliuotę. Daugumos šių šildytuvų viduje rasite kaitinimo elementą, dažnai gaminamą iš kvarco arba keramikos. Jis, įkaitintas, skleidžia infraraudonuosius spindulius. Skirtingai nuo tradicinių šildytuvų, kurie šildo aplinkinį orą, IR spinduliai tiesiogiai šildo jų kelyje esančius daiktus ir žmones. Dėl to, kai toks šildytuvas įjungtas, Jūs galite jausti kaitrą ant savo odos, tačiau oro temperatūra nė kiek nepasikeičia. Spinduliuotės kelyje esantys objektai ją sugeria ir paverčia spindulių energiją šiluma, todėl pakyla jų temperatūra. Šis procesas leidžia efektyviai ir tiesiogiai šildyti.

Efektyvumas didelis dėl to, kad nereikia šildyti oro (ką daro kiti šildytuvai). Dėl savo veikimo principo, kai teikia koncentruotą šilumą, jie idealiai tinka taškiniam šildymui sandėliuose, dirbtuvėse ir gamybinėse patalpose.

Vienas iš svarbiausių IR šildytuvų privalumų yra tas, kad jie labai efektyviai vartoja energiją. Skirtingai nuo tradicinių šildymo sistemų, kurios šildo orą, infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams tiesiogiai šildo daiktus ir žmones, sumažindami šilumos nuostolius.

Skirtingai nei dujiniai, malkiniai ar net elektriniai šildytuvai, infraraudonųjų spindulių principu veikiančios sistemos akimirksniu suteikia šilumą, vos tik įrenginį įjungėte. Įprastiems sprendimams reikia laiko. Kol sistema šyla, ji tik vartoja energiją bei naudos duoda mažai, todėl, galima sakyti - švaistomi resursai. Ši savybė ypač naudinga tose patalpose, kuriose reikia šilumos pagal poreikį.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai leidžia sukurti šildymo zonas bei gerai jas atskirti. Taip nešvaistoma energija ten, kur Jūsų nėra. Kadangi nėra oro cirkuliacijos, kuri įprastai reikalinga šilumai paskirstyti, tuo pačiu metu šildantis necirkuliuoja ore esantys alergenai, dulkės, kiti nešvarumai.

Palyginti su tradiciniais šildytuvais, dėl to, kad neturi tiek daug sudėtingos elektronikos ar komponentų, infrared tipo šildytuvai yra ilgaamžiškesni ir reikalauja labai minimalios priežiūros. Šie šildytuvai veikia labai tyliai ir net įjungus beveik neskleidžia jokio triukšmo. Jiems taip pat nereikia deginti kuro, todėl nebelieka rizikos, susijusios su dujų nuotėkiu ar apsinuodijimu anglies monoksidu.

IR šildytuvai laikomi ekologišku šildymo sprendimu ne tik dėl gero energijos vartojimo efektyvumo, tačiau ir dėl to, kad jie nesukelia vietinės taršos.

Žemės ūkio pastatų šildymo ypatumai

Žemės ūkio pastatai Statybos techniniame reglamente neišskiriami į atskirą pastatų rūšį, dažniausiai priskiriami prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, pramoninių ar kitos paskirties pastatų. Esmė ta, kad žemės ūkio pastatų yra labai daug ir įvairių, juose reikalingas mikroklimatas irgi labai įvairus. Be to, šiuolaikiniuose ūkiuose naudojama daug universalių pastatų, tad atskirais laikotarpiais reikalinga temperatūra bei mikroklimatas irgi įvairūs - vienu metu reikia vienokių sąlygų, kitu - kitokių.

Iš esmės pagal paskirtį žemės ūkio pastatus galima suskirstyti į:

  • Angarus ir sandėlius, kur laikomas derlius (grūdai, daržovės, vaisiai, pašarai) bei technika.
  • Tvartus, kur laikomi gyvuliai.
  • Šiltnamius, kur auginami augalai.

Šildymo poreikis visuose juose labai skiriasi, kai kuriuose jis nereikalingas, kai kur reikalingas tik trumpą laiką, kitur - ilgesnį. Todėl žemės ūkio paskirties pastatuose įrengti pastovų šildymą dažniausiai neapsimoka, racionaliausia naudoti kilnojamus patogius ir ekonomiškus šildytuvus. Tik tvartuose, vištidėse, dažniausiai atskirose jų patalpose, kur laikomi jautrūs ar tik gimę gyvūnai, įrengiamas stacionarus šildymas.

Rinkoje esančių šildytuvų masę galima suskirstyti pagal mobilumą ir kuro rūšį. Jie gali būti stacionarūs ir kilnojami, o pagal energijos šaltinį - skysto kuro (dyzeliniai), dujiniai (dauguma naudoja propano butano mišinį (I3B/P), elektriniai (230 V, 400 V), infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir naudojantys kietą kurą - malkas.

Dar yra dvi grupės prietaisų daugiau susijusių su oro tiekimu ir drėgmės kiekio patalpose valdymu ("surinkimu"). Tai sausintuvai ir ventiliatoriai. Sausintuvai surenka drėgmę, o ventiliatoriai į patalpas tiekia orą (vėdina, vėsina, sausina).

Kaip apskaičiuoti reikalingą šildytuvo galią

Prieš renkantis šildytuvą reikia apsispręsti dėl kuro rūšies ir šildytuvo galios. Kuro rūšis dažniausiai būna aiški dėl ekonominių ir prieinamumo priežasčių, o šildytuvo galią reikia apskaičiuoti pagal patalpų tūrį. Pagrindinė formulė yra: V x ΔT x K = kkcal/val.

Kur:

  • V - patalpų tūris (plotis x ilgis x aukštis) kub.m;
  • ΔT - temperatūros padidėjimas patalpoje nuo esamos vidutinės iki pageidaujamos;
  • K - pastato termoizoliacijos koeficientas, priklausantis nuo pastato konstrukcijos.

K reikšmės:

  • K = 3-4 skaičiuojamas paprastam neizoliuotam mediniam ar gofruotojo metalo statiniui.
  • K = 2-2,9 imamas paprastos konstrukcijos viengubo plytų mūro su paprastais langais bei stogu, prastai izoliuotam pastatui.
  • K = 1-1,9 būna standartinės konstrukcijos, dvigubo plytų mūro su mažai langų, uždaru stogu, vidutiniškai izoliuotame pastate.
  • K = 0,6-0,9 - gerai izoliuotame, t.y. patobulintos konstrukcijos dvigubo mūro suizoliacija, su mažai dvigubų langų, turinčiame storą grindų dangos pagrindą, gerai izoliuotą stogą pastate.

Pavyzdžiui: Patalpų tūris V yra 144 kub.m. K - 4. ΔT - 23 laipsniai C (imant esamą temperatūrą -5 laipsniai C, pageidaujamą viduje + 18 laipsnių C). Tuomet 144 x 23 x 4 = 13 248 kkcal/val. 1 kWh = 860 kkcal/val. Tad šioms patalpoms reikės apie 15 kW galios šildytuvo.

Pasaulyje pirmaujančios nešiojamos ir stacionarios šildymo įrangos gamintojos „Master Climate Solutions Group" lietuviškame interneto puslapyje www.masterheaters.lt yra automatinė šildytuvo galios skaičiuoklė. Įvedus duomenis, jūs gausite atsakymą, kokios galios šildytuvo jums reikia ir keletą rekomenduojamų šildytuvų variantų.

Apibendrinant, pastatų šildymas yra labai svarbi tema, kuria reikia domėtis ir skirti daug dėmesio. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šildymo sistema yra ne tik patogu, bet ir ekonomiška, saugi ir aplinkai draugiška.

tags: #sildymas #gamybinese #patalpose