Drastiškai pašokus energetinių resursų kainoms, ypač svarbu tapo kuo taupiau šildyti namus. Specialistai skaičiuoja, kad daugiausiai šilumos name prarandama pro „kiaurą“ stogą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios šiltinimo medžiagos tinkamiausios mūriniam namui, atsižvelgiant į jų savybes, privalumus ir trūkumus.
Mūro blokelių tipai ir jų savybės
Palyginti su plytomis, mūro blokeliai 4-5 kartus paspartina statybų darbų trukmę, sumažina vidaus sienų mūrijimo ir apdailos išlaidas, jie lengviau transportuojami ir mūrijami.
Kaip ir akmuo, mūras yra patvari medžiaga - atspari laikui, nedegi, nepūvanti, nerūdijanti. Statant pastatą iš blokelių gerokai sumažėja mūro mišinio sąnaudos, o dirbant su plytomis jo sunaudojama kur kas daugiau. Statydami iš blokelių ne tik sutaupysite pastatų statybos ir apdailos darbams, bet ir padidinsite paties pastato plotą, nes šių gaminių plotis nėra didelis.
Jei jau nuspręsta namą statyti iš blokelių, renkantis svarbu žinoti ne tik gaminio sudėtį, bet ir jo savybes.
Drėgmės įgeriamumas
Apie bloko ilgaamžiškumą ir šiluminę varžą susimąsto daugelis pirkėjų, tačiau į tokį parametrą, kaip drėgmės įgeriamumas arba įmirkis, dėmesį atkreipia ne kiekvienas. Nors sienos iš akytojo betono (dujų silikato) ir keramzitbetonio blokelių yra šilčiausios, tačiau laikas, per kurį vienodomis, įprastomis sąlygomis mūryti blokeliai (veikiami kritulių ir kitų oro sąlygų) įgaus deklaruojamas vertes, bus skirtingas.
Antai iš dujų silikato blokelių sumūryta siena sudrėkusi džiūsta apie šešis mėnesius, net jeigu oras būna sausas. Iš keramzitbetonio blokelių sumūryta sudrėkusi siena sausu oru džiūsta apie dvi savaites.
„Laboratorinė akytojo betono blokelių deklaruojama šiluminė varža yra didelė, todėl pirkėjams atrodo, kad blokeliai yra labai šilti, tačiau laikui einant jie kempinės principu linkę įgerti drėgmę, tad ir jų faktiniai parametrai kinta. Tai galima būtų palyginti su šlapiais kailiniais, kurie nebelaiko šilumos. Didelis dujų silikato blokelių drėgmės įgeriamumas praktiškai neleidžia pasiekti deklaruojamų šilumos rodiklių. Nerekomenduojama iš šios medžiagos blokelių statomo namo palikti neapsaugoto per žiemą. Keramzitbetonio blokeliai turi sujungtą stambių išorinių porų sistemą, kuri gerai drenuoja vandenį ir neleidžia jam kauptis. Mūras puikiai „kvėpuoja“ (µ= 10). Smulkiosios vidinės keramzito grūdelių poros yra uždaros ir skysčių beveik neabsorbuoja. Dėl to vidinis patalpos klimatas visuomet yra sveikas, sienose nesikondensuoja drėgmė. Praėjus tik porai savaičių nuo statybų pabaigos, išorinė blokelių siena išdžiūsta net iki 4 proc.
Stipris ir svoris
Kiti svarbūs blokelių parametrai yra stipris ir svoris. Prieš statantis namą, klientui sunku suvokti, koks turėtų būti gaminio gniuždomasis stipris, kokius blokelius pasirinkti. Atspariausi gniuždymui yra silikatiniai blokeliai, tačiau jų šiluminė varža - viena blogiausių.
Pasak specialistų, stipris nėra labai reikalingas statant gyvenamąjį 1-2 aukštų namą, tai svarbiau daugiaaukščio namo statybai. Šis blokelių parametras pervertinamas, dėl kurio aukojami kiti teigiami dalykai, pvz., šilumos izoliacija. Jei namas pastatytas iš didelio tankio medžiagų, yra didelė sienų inercija. Jei temperatūra patalpose nukritusi, prireikia ilgesnio laiko tarpo, kol namas sušyla, be to, patalpų temperatūros svyravimai gali būti juntami priklausomai nuo to, kiek nuo tos vietos yra nutolęs šilumos šaltinis.
Be to, sunkus gaminys labiau apkrauna pamatus ir yra sunkiai apdirbamas produktas, gali nukentėti statybininkų sveikata. Jei nuspręsite namą statytis iš labai lengvų medžiagų, tarkime, karkasinį, vidaus oro temperatūra ten keisis labai greitai. Šaltu oru, išjungus šildymą, vidaus temperatūros svyravimai bus juntami labai greitai. Tai ypač nepatogu žmonėms, kurie visą darbo dieną yra išvykę iš namų, o vakare randa užgesusį šildymo katilą ir nekomfortišką šaltį namuose.
Patartina namo statybai rinktis tarpinį variantą - sienų medžiagos turi būti nei per „sunkios“, nei per „lengvos“.
Ilgaamžiškumas
Lietuvos klimatas pastatų konstrukcijas veikia gana agresyviai ir yra tikras išbandymas sienų ilgaamžiškumui. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose gaminių ilgaamžiškumą, numatyta, kad mūro blokeliai, naudojami išorės sienoms, turėtų minimaliai atlaikyti 25 šalčio ir šilumos ciklus, per kuriuos atsparumas gniuždymui liktų nesumažėjęs. Dauguma blokelių atlaiko 50 ciklų, bet keraminiai ar akytojo betono - tik 25-35 ciklus.
Šis parametras ypač svarbus, jei statomas pastatas nėra apšiltinamas tais pačiais metais, tuomet reikėtų rinktis medžiagas, atsparesnes temperatūros kaitai. Tokį pranašumą turi stambiaporės struktūros mūro blokai. Šią medžiagą įmirkius, išorinės poros niekada iki galo neprisipildo vandens, o užšąlant susidaręs ledas turi vietos plėstis ir neardo blokelio struktūros.
Šiluminė varža
Jokie blokeliai neatlaiko reikalavimų, kad šiluminė varža R būtų didesnė kaip 5 m2K/W, ir bet kokius blokelius reikia šiltinti. O jei ir pastatytume tokio storio sieną, kuri atlaikytų tokią varžą, tikėtina, kad vadinamasis rasos taškas (kur susitinka šiluma iš vidaus ir šaltis iš išorės) bus blokelyje.
Ilgainiui blokelyje atsiradusi drėgmė šaldama ardys jo struktūrą. Idealiu atveju rasos taškas turi būti šiltinimo sluoksnyje (vatoje arba polistireniniame putplastyje). Tyrimai rodo, kad šalčiausios sienos, naudojant panašaus storio mūro blokelius ir šiltinimo sluoksnį, yra sumūrytos iš silikatinių ir betoninių blokelių.
Garso izoliacija
Svarbu ir garso izoliacija - kuo sunkesnė ir tankesnė statybinė medžiaga, tuo geresnė garso izoliacija. Tinkamai įrengiant sieną, būtina naudoti ne tik gerų garso izoliavimo rodiklių medžiagas, bet ir tinkamai jas panaudoti ir įrengti.
Kalbant apie vidaus atitvaras, labai svarbu teisingai sumontuoti konstrukcinius mazgus prijungiant pertvarą prie perdangos plokštės viršuje ir apačioje, masyvios konstrukcijos, gelžbetoninės monolitinės kolonos, lengvųjų konstrukcijų atitvaros, „kertančios“ besiribojančią fasadinę sieną, taisyklingai įrengti apskaitos prietaisų skydines, kištukinius lizdus. Nesilaikant šių reikalavimų sunku tikėtis geros garso izoliacijos tarp patalpų.
Kaina
Planuodami namo statybą ar sienų mūrijimą, klientai turėtų atsižvelgti ne tiek į pigesnes blokelių kainas, o į tai, kiek kainuos pati siena, pastatyta iš jų, kompleksiškai įvertinti visos sienos konstrukcijos sąnaudas kiekvienu atveju. Reikėtų įvertinti armatūros poreikį, mūro mišinio ir vidaus tinko sąnaudas, fasado šiltinimo subtilybes ir, kas labai svarbu, darbo sąnaudas, kurios gali gerokai skirtis priklausomai nuo pasirinktos medžiagos. Toks planavimas sudarytų aiškesnį ir patikimesnį vaizdą. Reikėtų apskaičiuoti, kokia blokelio šiluminė varža, kiek kainuos darbas, kiek reikės šiltinimo ir apdailos medžiagų.
Ekologiškumas
Svarbus ir ekologiškumo kriterijus. Visi stengiamės rinktis sveikatai nekenksmingas medžiagas. Šiuo atveju, renkantis sertifikuotą produkciją, tikrai galima teigti, kad ji neturėtų kenkti mūsų sveikatai.
Mūro blokelių tipų palyginimas
Apžvelkime pagrindinius mūro blokelių tipus ir jų savybes:
| Blokelio tipas | Teigiamos savybės | Trūkumai |
|---|---|---|
| Keraminiai blokeliai | Didelis atsparumas gniuždymui ir ugniai, ekologiškumas | Nedidelis atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams, galimas dūžis, nemažai atliekų, sudėtinga tiesti instaliacijų laidus, sunkiai pjaustomi, kyla problemų tvirtinant sunkesnius daiktus, rekomenduojama uždangstyti žiemai, gali atsirasti trūkių |
| Akytojo betono blokeliai (dujų silikato) | Nedidelė kaina, galimybė lengvai apdoroti, lengvi, gana lygūs, geras atsparumas ugniai, neblogos termoizoliacinės savybės | Labai blogas atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams, lengvai įgeria vandenį ir labai lėtai džiūsta, sudėtinga tvirtinti sunkius daiktus, sunkiai orą praleidžianti medžiaga, nerekomenduojama palikti atvirose vietose per žiemą |
| Silikatiniai blokeliai | Atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams (F50), atsparumas gniuždymui, gera garso izoliacija, patogus inkaravimas, atsparūs ugniai | Sudėtingas apdorojimas, blogai limpa tinkas, labai bloga šiluminė varža, didelis svoris, dažnai atsiranda skilimų, nukenčia darbo sparta |
| Betoniniai blokeliai | Geras atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams (F50), gniuždymui, ugniai, gerai izoliuoja garsą, nedidelė kaina | Labai bloga šiluminė varža, prasta galimybė juos apdoroti, sudėtinga inkaruoti, tvirtinti fasado sistemą, įrengti komunikacijas, dažnai atsiranda įtrūkių, galimas dūžis |
| Keramzitbetonio blokeliai | Puikiai slopina garsą, šilti ir lengvi, paprastai mūrijami, spartus darbo procesas, nepūva ir nepelija, geras atsparumas ugniai, šaldymo ir šildymo ciklams (F50), sukuria sveiką mikroklimatą, nebijo atšiaurių sąlygų, galima naudoti pamatams, lengva tiesti instaliacijos laidus, lengva inkaruoti | Palyginti su kitais blokeliais, vidutinio stiprio ir atsparumo |
Renkantis tinkamiausią variantą, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir prioritetus.
Papildomas šiltinimas
Net ir pasirinkus šiltus blokelius, papildomas šiltinimas yra būtinas norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą. Šiltinimo medžiagos parenkamos atsižvelgiant į klimato sąlygas, sienų konstrukciją ir finansines galimybes.
Žilvinas Jocius, daugiau kaip 10 metų namų šiltinimo ir sandarinimo sprendimų patirtį sukaupęs bendrovės „Šiltinimas365“ vadovas, vienareikšmiškai atsako, kad naudojant modernias technologijas ir šiuolaikines šiltinimo medžiagas namų stogus galima apšiltinti bet kuriuo metų laiku, net kai jau pliaupia rudeniniai lietūs ar danguje ima sklandyti pirmosios snaigės.
Purškiamos poliuretano putos
Vienu šūviu - keli zuikiai „Ir naujų, ir senų namų šlaitinius stogus šiltinti tarp gegnių bet kokiomis oro sąlygomis galima pasitelkus purškiamas poliuretano putas, - pataria apšiltinimo ekspertas. - Jas naudojant pasiekiamas puikus apšiltinimo rezultatas, išsprendžiamos ne tik šilumos praradimo, bet ir kitos problemos.“
Ekspertas akcentuoja, kad naujus ar anksčiau pastatytus šlaitinius stogus šiltinant purškiamomis poliuretano putomis darbai vyksta labai sparčiai, savininkams nereikia rūpintis medžiagų transportavimu ir sandėliavimu. Be to, purškiamos putos užpildo visus tarpelius, nelieka sujungimų, nereikia tvirtinimo elementų, todėl nelieka šalčio tiltelių, kurie neretai pasitaiko stogus šiltinant kitomis medžiagomis. Ne mažiau svarbu, kad purškiamos putos taip pat puikiai prisitaiko prie konstrukcijų nelygumų ir, tinkamai paruošus, gerai prie jų prilimpa.
„Taigi, šlaitinio stogo šiltinimui naudojant purškiamas poliuretano putas, anot garsaus posakio, vienu šūviu nušaunama net keli zuikiai, t. y. pasiekiami kelis naudingi efektai“, - tikina apšiltinimo ekspertas. Naudojant uždarų porų poliuretano putas sandarumas pasiekimas visu šiltinimo storiu ir nelieka šalčio tiltelių, kuriuose gali kondensuotis drėgmė, pagerėja garso izoliacija. Be to, naudojant šią technologiją ir medžiagas, nėra būtina papildoma garo izoliacija. Tačiau, perspėja Ž. Jocius, nereikėtų painioti sandarumo ir garų izoliacijos: „Atvirų porų poliuretano putoms garų izoliacija būtina, kaip ir šiltinant vatomis“.
Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos
„Suplanavusiam apšiltinti savo namus purškiamomis poliuretano putomis būtina išsiaiškinti, kuo skiriasi atvirų ir uždarų porų poliuretano putos, kokios jų savybės, kurios kokiems tikslams tinka“, - akcentuoja Ž.Jocius. Anot jo, nesąžiningi ir nekompetentingi pardavėjai dažnai sąmoningai klaidina žmones priskirdami uždarų porų poliuretano putų privalumus atvirų porų putoms, o uždarų porų poliuretano prastesnes garso izoliacines savybes priskirdami atvirų porų poliuretano putoms.
„Iš pradžių, atsižvelgiant į jų savybes, uždarų porų poliuretano putos buvo naudojamos šiltinimui, o atvirų porų - garso izoliacijai. Per keletą metų, renkantis mažesnę kainą ir vadovaujantis klaidingu teiginiu, kad visom poliuretano putoms nereikia garo izoliacijos, atvirų porų poliuretano putos užėmė didesnę šiltinimo rinkos dalį palyginti su uždarų porų putomis. Trumpai tariant, atvirų porų poliuretano putas pagal savybes galima lyginti su vatomis, todėl sprendimai turi būti kaip šiltinant vata, o uždarų porų poliuretano putas reikia lyginti su PIR ar fenolio putų plokštėmis - jos sandarina, sukuria garo barjerą, taupo vietą. “
Uždarų ir atvirų porų poliuretano putos turi skirtingas savybes. Uždarų porų poliuretano putų daugiau kaip 90 procentų sudaro celėse uždarytos inertinės dujos, jų tankis - daugiau kaip 36 kg/m3 - tai kietos, sunkiai pirštu įspaudžiamos putos, vieno sluoksnio storis 1,5-3 cm. Atvirų porų poliuretano putos yra minkštos ir elastingos, tankis 8-12 kg/m3, jos primena poroloną. Užpurkšto sluoksnio storis 15-25 cm. Siekiant įsitikinti, kurias putas naudoja apšiltinti jūsų namui, reikia prašyti pateikti eksploatacinių savybių deklaraciją ir lyginti produktų markiruotę su dokumentais.
Apibendrinant, geriausias šiltinimo medžiagos pasirinkimas mūriniam namui priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių. Svarbu atsižvelgti į medžiagos savybes, kainą ir montavimo ypatumus.