Šilto oro pritekėjimas į patalpą: efektyvūs šildymo sprendimai

Šiuolaikiniai židiniai gali būti ne tik papildomu, bet ir pagrindiniu šilumos šaltiniu sandariame šiltame name, nes yra efektyvūs. Jie gali turėti ilgą kuro degimo laiką, pasiekti šildymo katilams būdingus aukštus šilumos atidavimo koeficientus.

Židinio ugnies sušildytas oras gali šildyti ne tik erdvę aplink, bet ir kitas patalpas, jei į jas nuvedamas šiltas oras. Šildymas oru nuo kietuoju kuru kūrenamų krosnelių, židinių ir židinio kapsulių turi du nemenkus privalumus - yra pigus ir nepriklausomas.

Pagrindinis orinio šildymo sistemos principas - šilto oro padavimas į patalpas. Ortakius galima montuoti nuo atviro tipo židinių (turi turėti dureles) ir nuo židinių - kapsulių. Nuo židinio kapsulės nuvestais ortakiais sklindantis karštas oras per angas patenka į patalpas ir jas šildo. Ortakius nutiesti galima ir į antrą namo aukštą ar mansardą.

Kai kurie židinių specialistai mano, kad net tuo atveju, kai židinys yra ne pagrindinis šilumos šaltinis, o tik dekoratyvinis akcentas, verta išvedžioti ortakius, kurie būtų alternatyva ar papildomas energijos šaltinis. Palyginti su židiniu be ortakių, investicijos didėja maždaug 1 tūkst. eurų.

Židiniais prekiaujančių įmonių atstovai teigia, kad oru galima apšildyti iki 150- 200 kv. m ploto namą, kai vidutinis patalpų aukštis yra apie 2,5 m, nepriklausomai nuo patalpų skaičiaus. Statybos reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", nurodoma, kad „kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 kv. m ploto vienam butui arba gyvenamajam namui".

Židinys turėtų būti statomas netoli kamino, geriausia patalpų viduryje, sienos viduryje arba taip, kad iš abiejų pusių liktų po 1 metrą laisvos vietos. Šiuolaikinių ugniakurų - kapsulių svoris būna nedidelis ir dažniausiai nereikia papildomo pagrindo tvirtinimo. Nors, jei numatoma naudoti sunkią akmeninę ar plytų apdailą, reikėtų konstruktoriaus skaičiavimų, kokio storio reikalingas betoninis pagrindas. Kamino pagrindas įgilinamas 0,5 m vienaaukščiuose kotedžuose ir 0,7-1 metro dviaukščiuose (aukštam plytiniam kaminui).

Gamintojai rekomenduoja židiniui atvesti atskirą oro padavimą. Tai įmanoma padaryti statant namą sumontavus ortakį grindyse. Jau pastatytame būste ortakį galima paslėpti keičiant grindis. Oro paėmimas būna tiesiai iš lauko, padavimą geriausia daryti po židiniu. Oro kiekio reguliavimui būtina sklendė.

Natūrali oro konvekcija ir šilumos akumuliacija

Pirmas ir paprastesnis, bet ne pats efektyviausias būdas - organizuoti natūralią vertikalią ir horizontalią oro cirkuliaciją. Natūralios oro konvekcijos židiniai gali būti kelių tipų. Tai židiniai-metalinės krosnelės, nuo kurių sienelių patalpos oras šyla tiesiogiai ir kapsuliniai židiniai su aplinkui bei viršuje padaryta šilumą kaupiančia ertme ( karščio kamera), iš kurios pro angas į patalpą patenka šiltas oras.

Horizontalia kryptimi maksimaliai galima daryti 2,5 metrų ilgio ortakį. Nuo sienos karščio kamerą reikėtų atskirti karščiui atspariomis medžiagomis. Tuo tarpu į patalpą atsuktą židinio pusę rekomenduojama apdailinti karštį akumuliuojančiomis medžiagomis taip išnaudojant ir konvekcinį šilumos sklidimą, ir šilumos akumuliaciją. Nuo akumuliacinių plokščių spinduliuojama šiluma yra švelnesnė, tačiau sušildo patalpą lėčiau.

Šilumą akumuliuoja didelę šiluminę talpą turinčios medžiagos: molis, šamotas, šamoto betonas, šamoto keramika su metalo plaušais ir ketaus priedais, terakota, ugnies (muilo) akmuo. Šilumą į patalpą gali būti atiduodama 12- 24 valandas. Kuo didesnio šilumos kiekio atidavimui nepeiktinas ir tradicinis sprendimas prijungti klasikinę šildymo sienelę iš koklių, ypač prie greito degimo krosnelių ir židinių.

Židiniai su šilumos akumuliacija dažniausiai yra sunkūs, 300 -600 kilogramų svorio, todėl reikėtų įvertinti pagrindo tvirtumą. Naujovė yra „hipokausto" tipo akumuliacinių sienelių sistema. Sienelė sudaroma iš specialių šilumą akumuliuojančių plokščių, gali būti statomos per kelis aukštus nuo židinio, montuojamos sienų pertvaroje tai šildys iš karto kelis kambarius. Židinio apdaila daroma iš specialių karščiui atsparių medžiagų. Akumuliacinės plokštės nutepamos armavimo mišiniu, klojamas tinklelis, ant jo - specialus tinkas.

Ortakiniai židiniai ir vandens kontūras

Oro judėjimą į kitus kambarius ir aukštus galima išspręsti sienų pertvarų viršuje įrengiant angas (apie 20x35 cm, apačioje taip pat reikėtų įrengti mažesnes angas, pro kurias išeitų šaltas oras (10x20cm). Viršutines anga galima mažinti įrengiant ištraukimo ventiliatorius. Angas į viršutines patalpas galima įrengti perdangoje.

Tai taip vadinami židiniai turintys nuo jų išvedžiotus ortakius. Per ortakius karštas oras dideliais atstumais gali pasiekti ir tolimas patalpas. Ortakinių židinių sistema gali būti kelių tipų. Yra kapsulės su antru apvalkalu, tarpe oras šyla ir į ortakių sistemą paduodamas per vieną ar kelis išėjimus.

Karšto oro judėjimą sukuria karšto oro ventiliatorius, iš kurio viena ar kelios ortakių „rankovės" išeina į pasirinktą patalpos vietą. Ventiliatorius turėtų būti atsparus didelėms (apie 250 laipsnių) temperatūroms. Reikėtų įvertinti, kad dingus elektrai ir nustojus greitai cirkuliuoti orui, ventiliatoriaus variklį gali veikti dar didesnės temperatūros, todėl variklis turėtų turėti papildomą apsaugą. Dažniausiai dingus elektrai vožtuvas uždaro oro priėjimą prie variklio ir nukreipia oro srautus atsargine „rankove". Ventiliatoriaus galingumas apskaičiuojamas pagal krosnelės galingumą ir patalpų tūrį.

Ortakiai būna metaliniai su papildoma šilumos ir garso izoliacija. Šilumos izoliacija reikalinga perduodamiems šilto oro šilumos nuostoliams sumažinti ir apsaugoti degias konstrukcijas, esančias šalia ortakių. Garso izoliacija reikalinga ventiliatoriaus keliamam garsui slopinti. Ortakiai gali būti nelankstūs, tada darant lankstus papildomai reikės alkūnių. Nelankstūs ortakiai labiau tinka atviram montavimui patalpose, ypač loftų tipo.

Arčiausiai tradicinės šildymo sistemos yra židiniai su vandens kontūru. Vanduo šildomas židinyje esančiuose vamzdžiuose, vėliau paduodamas į šildymo sistemą. Kiek litrų vandens vienu metu gali šilti šilumokaityje. Nuo vandens kiekio šilumokaityje priklauso į sistemą tiekiamo karšto vandens kiekis.

Oro kondicionieriai ir vėdinimas

Esant kondicionavimui, reikėtų vengti atidarinėti patalpų langus, nes tokiu būdu išleisite jau paruoštą su kondicionieriumi šaltį laukan ("vėsinsit lauką"). Jūsų atveju salono patalpoje atvėsintą orą paduoti į kitas patalpas galima tik nukreipus oro srovę iš vidinio kondicionieriaus bloko į jų pusę. Bet visgi tai komplikuotas procesas, nes kiekvienos durys, kampas ir didesnis atstumas trukdo oro judėjimui ir tuo pačiu mažina pernešamos vėsos kiekį.

Jei jūsų bute nėra įrengta vėdinimo sistema, tereikia palaukti, kad laikui bėgant jūsų turimas kondicionierius atvėsintų ne tik svetainę, bet ir, jei oro kondicionierius yra pakankamai galingas, kitą buto dalį. Jei atidarius langus veikia oro kondicionierius, atvėsęs oras „eis“ į gatvę, o oro kondicionieriaus veikimas bus beprasmis.

Teisingiausia uždaryti langus, kad atvėsintas oras nebūtų šalinamas iš vėsinamos patalpos, o kad oro kondicionierius atvėsintų kuo daugiau patalpų ploto, reikia laikyti duris atidarius. Viskas priklauso nuo vėsinimo galios, ar jos užtenka atvėsinti ne tik orą patalpose, bet ir įeinantį iš lauko karštą orą? Taigi, jeigu norite greitesnio vėsinimo efekto, tai reikėtų uždaryti visus langus ir neleisti karšto oro iš lauko. Kitas klausimas - šviežio oro pritekėjimas. Periodiškai reikėtų prasivėdinti patalpas.

Teisingiausia būtų, jeigu kiekvienoje patalpoje būtų po kondicionierių. Šiuo atveju, reikia statyti ventiliatorių tarpduryje, kad būtų galima pripūsti vėsesnio oro į kitą patalpą. Čia vėl klausimas, ar užteks kondicionieriaus vėsinimo galios visoms patalpoms, ar jis parinktas tik pagal tą vieną patalpą?

Svarbūs aspektai renkantis židinį

Renkantis židinio kapsulę nuolatiniam kūrenimui (patalpų apšildymui), visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą vienos malkų įkrovos (nurodoma kilogramais) maksimalų degimo laiką - turėtų būti 10 ir daugiau valandų. Daugelis šiuolaikinių kapsulių gamintojų nurodo, kad, priklausomai nuo įkrovos dydžio, įkrovos degimo laikas yra nuo 8 iki 14 val. Degimo intensyvumas reguliuojamas paduodamo į degimo kamerą oro kiekiu.

Ne mažiau svarbus parametras yra kapsulės svoris bei ketaus sienelių storis. Ketaus kapsulės yra patikimesnės ir labiau tinka pastoviam šildymui. Kuo storesnės sienelės, tuo didesnį kūrenimo ciklų skaičių atlaikys prietaisas ir tuo didesnė tikimybė, kad jo korpusas neįtrūks, susidarius pakuroje aukštesnei temperatūrai.

Visuotinai įsivyravusi nuostata, kad 1 kW kapsulės galingumo užtenka apšildyti 10 kv. m patalpos, kurios aukštis apie 2,5 m. Tačiau šildymo sistemų projektuotojai sako, kad nėra absoliučios taisyklės, kaip nustatyti teisingą ir būtiną galingumą. Vidutiniškai reikalinga 40 kcal/h šilumos energijos vienam kubiniam metrui gerai izoliuoto kambario oro (kai lauko temperatūra yra 0 laipsnių C). 1 kW atitinka 860 kcal/h, taigi perskaičiavus vertė bus apie 50 W/kub. m.

Jeigu, pavyzdžiui, norėsite apšildyti gerai izoliuotas 150 kub. m (10×6×2,5 m) gyvenamąsias patalpas, jums reikėtų 150 kub. m×50 W/kub. m = 7500 W arba 7,5 kW. Ventiliatorius sklaidantis karštą orą parenkamas pagal dvigubą patalpų tūrį. Pavyzdžiui, jeigu patalpų tūris yra 350 kub. m, 350×2 =700, tai yra reikalingas ventiliatoriaus našumas bus 700 kub. m/h.

Paprastai vienai orinio šildymo sistemai montuojamas vienas ventiliatorius. Rečiau, kai reikalingas priverstinis karšto oro padavimas ne daugiau kaip į dvi atskiras patalpas, gali būti montuojami du nedidelio našumo (apie 100 kub. m/h) ventiliatoriai.

Neverta taupyti ir pirkti pigių ventiliatorių ir ortakių. Visų pirma jie turi būti sertifikuoti. Reiktų atkreipti dėmesį, kokiam laikui ventiliatoriaus gamintojas suteikia garantiją. Jeigu tik metams, abejotina, ar tai bus geros kokybės prietaisas. Be to, ne visai kokybiški prietaisai dirbdami ūžia, todėl dažnai manoma, kad orinis šildymas yra triukšmingas.

Renkantis ortakius reiktų atkreipti dėmesį į jų atsparumą temperatūrai bei šilumos izoliacijos sluoksnį. Ši izoliacija turi būti be akustinės plėvelės, kuri naudojama ventiliaciniuose ortakiuose garso izoliacijai, nes tokių ortakių darbinė temperatūra iki 140 laipsnių. Šildymo sistemos ortakiai turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 250 laipsnių karščio. Mažiau atsparių neverta pirkti.

Reiktų atkreipti dėmesį į ortakių ir židinio izoliacijai naudojamą karščiui atsparią vatą. Ji būna kelių tipų. Vatos kokybė priklauso ne tik iš kokios medžiagos ji pagaminta, bet ir nuo to, kaip aliuminio folija priklijuota prie vatos pagrindo. Jeigu naudojami paprasti klijai, jie gali neatlaikyti karščio, kuris susidaro židinio tūryje. Tokiu atveju dažniausiai klijai išdega, folija nukrenta (subyra) ir skleidžia nemalonų kvapą. Tokia vata pigesnė, tačiau gali neatlikti savo funkcijų.

Kai kurie židinio kapsulių gamintojai papildomai šilumai sukaupti ir lėtam jos atidavimui naudoja keraminius akumuliacinius žiedus, kurie montuojami ant dūmtakio - plieno vamzdžio jungiančio kapsulę su dūmtraukiu. Žiedų viduje išmetamosios dujos juda spirale, įkaista, o iš lėto aušdamos atiduoda sukauptą šilumą. Tai leidžia efektyviau naudoti įrangos naudingumą ir mažinti kuro naudojimą. Antrinio degimo dujos gali šildyti vandenį.

Rekomenduojama kūrenti sausas (geriausia 15-20 proc. drėgnumo) lapuočių malkas, džiovintas ne mažiau kaip dvejus metus, dengtoje ir gerai vėdinamoje vietoje, arba pjuvenų briketus. Testavimo rezultatai parodė, kad kūrenant 25 proc. drėgnumo malkomis, šilumos atidavimas sumažėja 15 proc. Dūmų kiekis taip pat priklauso nuo medžio rūšies. Jeigu kūrensite drėgnomis, sakingomis (pušis, eglė) malkomis, kapsulės stiklas užsiterš kur kas greičiau, negu kūrenant sausomis lapuočių malkomis.

1 kub. m didesnio tankio medienos degdama išskiria didesnį šilumos kiekį nei 1 kub. m mažesnio tankio medienos. Galima kūrenti ir pjuvenų briketais - pailginsite vienos įkrovos degimo (intensyvaus rusenimo) laiką. Yra ir medienos granulėmis kūrenamų židinių kapsulių.

Negalima kūrenti klijuotos medienos, plastmasės, gumos bei kitokių atliekų, smalingų pliauskų, mineralinio kuro (anglies ir pan.).

tags: #silto #oro #pritekejimas #i #patalpa