Daugiabučio Namo Šilumos Mazgo Priežiūra ir Modernizavimas Lietuvoje

Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. yra visapusiška daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, kuriai šiemet bus skiriama ir itin didelė valstybės parama.

Kodėl Daugiabučių Namų ir Jų Šildymo Sistemų Renovacija Tampa Vis Svarbesnė?

Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti. Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis.

Būtent tai leidžia sutaupyti didelę dalį šildymo kaštų, o kartu ir prisidėti prie energijos taupymo bei gamtos tausojimo.

Ar Įmanoma Visiškai Išvengti Šilumos Energijos Nuostolių Naudojant Centrinį Šildymą?

Centrinio šildymo trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro 27 proc. Deja, bet šie energijos praradimo nuostoliai yra neišvengiami ir jų eliminuoti neįmanoma.

Net pažangiausiose Skandinavijos valstybėse, šilumos trasose yra prarandama ~12% visos centralizuotai tiekiamos šilumos. Norint užtikrinti maksimaliai efektyvų šilumos energijos tiekimą ir mažiausias sąnaudas, reikėtų apsvarstyti alternatyvių, nepriklausomų šildymo sistemų, pavyzdžiui, geoterminio šildymo, įsirengimą.

Kodėl Jau Šiandien Vertėtų Pradėti Galvoti Apie Daugiabučio Namo Renovaciją?

Ateityje ir toliau neišvengiamai augs tiek renovacijos darbų, tiek energijos kainos. Tai ypatingai atsilieps tiems vartotojams, kurių šilumos tiekėjas šilumos gamybai naudoja taršų kurą (gamtines dujas, mazutą, skystą kurą ir kt.). Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%. Vadinasi, kuo anksčiau bus pradėta galvoti apie renovaciją, tuo daugiau bus sutaupyta vertinant ilgalaikę perspektyvą.

Taip pat, dabar yra itin palankus metas pradėti renovacijos projektą dėl valstybės skiriamos paramos daugiabučių namų modernizavimui.

Kokį Šildymą Rekomenduojama Rinktis Renovuojant Daugiabutį Gyvenamąjį Namą?

Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius.

Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas. Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios. Įsidiegus geoterminį šildymą, šilumos mazgas tampa tik papildomu šilumos šaltiniu.

Ar Visuose Daugiabučiuose Namuose Galima Įrengti Geoterminį Šildymą?

Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Neturintiems pakankamo žemės ploto yra galimybė vietoje vertikalių geoterminių gręžinių įrengti brangesnius, radialinius gręžinius.

Kokios Galios Šilumos Siurblio Gali Reikėti?

Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis. Tarptautinę patirtį turinti Lietuvos įmonė UAB „IGLU TECH“ siūlo keletą skirtingo galingumo pramoninių geoterminių šilumos siurblių (24-240 kW), kurie leidžia efektyviai šildyti patalpas bei ruošti karštą vandenį. Toks inovatyvus sprendimas gali būti įgyvendintas kone visuose daugiabučiuose namuose.

Kaip Sumažėja Šildymo Sąnaudos Po Daugiabučio Namo Renovacijos?

Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR. Taip pat ši sistema užtikrina ir efektyvią karšto vandens gamybą.

Šildymo sąnaudų palyginimas po renovacijos:

Kokių Veiksmų Reikia Imtis Norint Inicijuoti Daugiabučio Namo Renovacijos Projektą? Kokia Jo Tvarka?

Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas. Vėliau teikiama paraiška gauti valstybės paramą.

Kiek Gali Kainuoti Daugiabučio Namo Renovacija?

Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą. Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas. Per pastaruosius dvejus trejus metus renovacijos darbų kainos išaugo kaip ir visame statybų sektoriuje. 2021 metais 60 m2 buto renovacijos darbų kaina galėjo svyruoti tarp 15000-18000 EUR. Tikėtina, kad ateityje statybos darbų kainos tik didės.

Kokią Dalį Renovacijos Sąnaudų Kompensuoja Valstybė?

Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Bendra paramos suma šilumos siurblių diegimui sudaro net 51%, tad sistema atsiperka per itin trumpą laiką.

Ar Galima Renovuoti Tik Šildymo Mazgą ir Gauti Valstybės Paramą?

Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema.

Tai galioja ir jau renovuotiems namams - galite atnaujinti tik šildymo sistemą ir gauti valstybės paramą.

Kiek Laiko Užtrunka Daugiabučio Namo Renovacija?

Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų. Renovacijos trukmė priklauso nuo namo dydžio bei pasirinktų priemonių, kurias reikia atnaujinti ar pakeisti.

Kodėl Būtina Šilumos Punkto Renovacija?

Daug senos statybos daugiabučiuose gyvenančių žmonių vis dar gauna nemažas sąskaitas už namų šildymą ir karštą vandenį. Siūloma daug priemonių, skirtų sumažinti patiriamas išlaidas ir padidinti oro temperatūrą kambariuose, tačiau ne visos yra efektyvios.

Savarankiškos priemonės, kurių imasi butų gyventojai yra langų, durų ir radiatorių keitimas. Dažnai taupymo sumetimais renkamasi atlikti daugiabučių pastatų renovavimą, tačiau ne visos priemonės renovuojant daugiabutį vienodai naudingos taupymo prasme.

Namų išorinė šilumos izoliacija ar pakeisti langai ir durys padės sušildyti namus. Norint sutaupyti daugiau, reikia investuoti į energiją taupančius sprendimus, šilumos punktų modernizaciją (į šildymo sistemų pertvarkymą su galimybe reguliuoti individualiai) ir tik po to investuoti į išorinę šilumos izoliaciją ir kitas priemones.

Šildymo Sistemos Su Elevatoriniu Mazgu Problemos

Senos namų šildymo sistemos su elevatoriniais mazgais riboja galimybes efektyviai reguliuoti į butus patenkančią šilumą. Rudenį ir pavasarį lauko oro temperatūra pasikeičia net keletą kartų per parą. O elevatoriniai mazgai į butus patiekia nustatytą šilumos kiekį, neatsižvelgiant į oro temperatūros pokyčius.

Šilumos punktų modernizacija padeda išvengti šių problemų. Automatizuotas šilumos punktas sureguliuoja į butus patiekiamą šilumos kiekį pagal vartotojo nustatytą režimą ir lauko oro temperatūros pokyčius, kurie fiksuojami jutikliais. Temperatūrai pakilus, šilumos tiekimas sumažinamas, nukritus - padidinamas. Butai šildomi tiek, kiek reikia, taupoma šiluma ir pinigai. Šildymo punkto renovacija atsiperka ne tik pinigais, bet ir valdymo patogumu bei priežiūra.

Šildymo Sistemos Išbalansavimas

Senuose daugiabučiuose įprasta problema yra vidaus šildymo sistemų išbalansavimas, kurio dažniausia priežastis yra savavališkai pertvarkytos šildymo sistemos ar ne pagal projektą butuose pakeisti radiatoriai.

Tik pastačius daugiabučius, šildymo sistema buvo subalansuota taip, kad vienodai tiektų energiją kiekvienam butui, nepriklausomai ar jis yra pirmame ar paskutiniame aukšte. Žmonėms pradėjus keisti šildymo prietaisus be suderinto projekto, visa daugiabučio šildymo sistema išsiderina. Vienas iš šios problemos sprendimų yra inventorizuoti visų butų radiatorius ir palyginti su projektu. Esant neatitikimams, pakeisti butų šildymo prietaisus taip, kad jų galios atitiktų projektinę dokumentaciją ir visi butai gautų šilumą tolygiai.

Kitas sprendimas - tinkamas šilumos punkto suderinimas, kuris taip pat gali užtikrinti šiltesnį gyvenimą ir pilnesnę piniginę.

Šilumos Punktų Modernizacija: Sprendimas

Jei Jūsų daugiabutyje esantis šilumos punktas senas, neautomatizuotas, verta pasvarstyti apie jo modernizaciją. Modernizuojant šilumos punktą, įrengiama valdymo automatika, kuri reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius, kita įranga, kuri užtikrina kokybiškesnį šilumos patiekimą į butus.

Tačiau šilumos punkto modernizacija galėtų duoti dar didesnį taupymo efektą, jei gyventojai ryžtųsi atlikti mažąją renovaciją.

Kas Yra Mažoji Renovacija?

Mažoji renovacija - tai valstybės paramos priemonė, kurios metu atliekama šilumos punktų modernizacija ir (ar) pertvarkoma ar modernizuojama šildymo ir (ar) karšto vandens sistema, neatliekant pilnos daugiabučio namo renovacijos.

Atliekant mažąją renovaciją, modernizuojami šilumos punktai, gali būti pakeičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojamos šildymo sistemos, gali būti įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistemos, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai.

Apskaičiuota, kad įvykdžius „mažąją renovaciją“ vidutiniškai sutaupoma apie 25 procentai šilumos energijos.

Geroji žinia ta, kad valstybė kompensuoja iki 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Kita geroji žinia yra ta, kad anksčiau šilumos punkto renovacija buvo kompensuojama tik tiems daugiabučiams, kurie papildomai apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo duris, langus ir t. t. Nuo 2020 m. sausio 1 d. to daryti nebūtina.

Skaičiuojama, kad atlikus šilumos punkto renovaciją, vidutinės išlaidos už šildymą vienam namų ūkiui sumažėja apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną - iki 90 eurų. Taigi, esant dabartinėms įrangos, darbų ir šilumos kainoms, gyventojų investuotos lėšos su panaudota parama, galėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Mažoji renovacija - puikus būdas atsinaujinti susidėvėjusią namo šilumos ir karšto vandens sistemą, dalį jos pakeitimo finansuojant valstybei.

Valstybės Parama Mažajai Renovacijai

Norint gauti valstybės paramą, reikia teikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2022 m. AB ,,Šiaulių energija“ primena, kad 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (,,mažoji renovacija“). Gyventojai, norintys atnaujinti (modernizuoti) senas, neefektyvias daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, dar gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti iki 70 proc. valstybės paramos projektui įgyvendinti.

Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Tai šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas ir subalansavimas taip, jog tiekiama šiluma pastate būtų panaudojama efektyviai. Ši modernizacija ypač aktuali tiems daugiabučių namų gyventojams, kurie pastate jaučia netolygų šilumos pasiskirstymą, t. bendrasis plotas ne didesnis kaip 1000 kv. Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. Apmokama 100 proc. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pritaria daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.

Tenka Priprasti Prie Naujų Radiatorių

BETA fiksuoja nedaug gyventojų nusiskundimų dėl po renovacijos sumontuotos šildymo sistemos, tačiau neretai gyventojams reikia laiko, kad išmoktų naudotis ir priprastų prie naujos šildymo sistemos, o kai kada - tikrų iššūkių kelia šildymo sistema, kuri atnaujinta tik iš dalies: pavyzdžiui, tam tikri jos elementai gyventojų sprendimu paliekami kaip buvę, ir atliekami tik tie atnaujinimo darbai, kuriuos privaloma įgyvendinti norint atitikti minimalius renovacijos reikalavimus.

„Vienas iš dažniausių nusiskundimų - žmonių nuogąstavimai dėl naujų radiatorių, nes dažnai tokių radiatorių būna šiltesnė tik viršutinė dalis, kadangi termostatiniai ventiliai reaguoja į kambario temperatūrą ir ją palaiko, t. y. kai pasiekiama reikiama temperatūra, radiatorius nebekaista. Tai didelė naujovė senų daugiabučių gyventojams, kurie buvo įpratę, kad radiatoriai visada įkaitę. Dėl tokios naujų šildymo sistemų ypatybės gyventojai dažnai sunerimsta, galvoja, kad šildymo sistema sumontuota netinkamai“, - pasakoja Vasilijus Lachadinovas.

Iššūkių Kelia Tik Iš Dalies Atnaujinta Šildymo Sistema

Dar vienas pasikartojantis nusiskundimas - tam tikri šildymo sistemos veikimo nesklandumai, pavyzdžiui, triukšmai. Tokių trikdžių dažniausia priežastis - ne visiškai pakeisti šios sistemos elementai.

„Pavyzdžiui, iš vieno daugiabučio buvo rimtų nusiskundimų dėl sistemos triukšmų. Po apsilankymo daugiabutyje su rangovais, išsiaiškinome, kad triukšmas kyla dėl seno cirkuliacinio siurblio. Atnaujindami šildymo sistemą gyventojai buvo nusprendę jo nekeisti, tačiau iš tikrųjų atnaujinus šildymo sistemą, reikėjo ir cirkuliacinį siurblį pakeisti į mažesnio galingumo - galiausiai gyventojams teko būtent tai ir padaryti, nes senasis cirkuliacinis siurblys tiesiog buvo per galingas ir keldavo „sumaištį“ visoje šildymo sistemoje“, - pasakoja BETA specialistas.

Pašnekovas primena, kad šildymo sistemai, kaip ir kitiems renovacijos darbams, galioja garantija: 5 metai - statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams, 10 metų - paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams, laidams ir kt.) ir 20 metų - esant tyčia paslėptų defektų. Be to, šildymo sistemos tinkamas veikimas tikrinamas ir valstybinės komisijos, pasirašančios renovacijos pabaigos aktą, apžiūrint daugiabutį namą.

Šilumos Mazgo Atnaujinimas - Neišleidžiant Iš Akių Kokybės

Nuo šių metų daugiabučiai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali gauti ir papildomą 10 proc. paramą šilumos punkto atnaujinimui. Kaip pastebi BETA atstovas, šie darbai - ypač svarbūs ir reikalauja kokybės ir kontrolės iš techninio prižiūrėtojo, administratoriaus ir gyventojų.

„Senų šilumos punktų problema ypač aktuali mažesniuose miestuose, kuriuose dažnai matome, kad šilumos mazgai nebuvo atnaujinti praktiškai nuo pastatymo laiko. Be to, jeigu daugiabutis atsinaujina, bet šilumos mazgas lieka senas, dėl to daugiau iššūkių kelia ir šilumos sistemos atnaujinimas, ji greičiau dėvisi, dažniau susiduriama su rudžių vandenyje ir kitomis problemomis“, - vardija V. Lachadinovas.

Šilumos punkto modernizavimo darbai taip pat yra gana sudėtingi, neslepia pašnekovas - tai galima pamatyti ir tiesiog palyginus, kaip atrodo senas ir naujas šilumos punktai.

„Moderniuose šilumos punktuose daug skirtingų elementų, įrangos, o senose viskas atrodo labai paprastai. Todėl svarbu, kad šilumos punkto atnaujinimo darbai būtų atliekami labai profesionaliai, nes jie tikrai yra sudėtingi“, - pabrėžia pašnekovas, primindamas, kad modernus šilumos punktas taip pat leidžia gyventojams daugiau sutaupyti, tiksliau reguliuoti temperatūrą ir butuose, ir visame name, atsižvelgti net į tai, kad šilumos kraštutiniams butams reikia daugiau, nei viduriniams ir t. t.

„Galiausiai, kai kurie daugiabučiai dalijasi šilumos mazgu su gretimu namu, o tokiu atveju rekomenduojama namui įsirengti atskirą šilumos punktą, nes tai palengvina apskaitą, leidžia sutaupyti daugiau“, - sako BETA atstovas.

Renovacijos Darbų Neatitikimų Mažiau, Bet Vis Dar Yra

Šių metų vasarą buvo labai darbinga - iš viso prie renovacijos starto linijos stojo per 500 senos statybos namų. BETA, atliekanti rangos darbų kokybės kontrolę, taip pat turėjo nemažai darbo - reaguodama į gyventojų nusiskundimus, administratorių pastabas bei lankydama renovuojamus objektus per planinę patikrą, nustatydavo ir neatitikimų.

„Tarp aktualiausių problemų - vėdinimo sistemos veikimas atnaujinus daugiabutį, fasadų šiltinimo iššūkiai. Dažniausiai neatitikimų pasitaiko, kai renovacijos darbų imasi patirties šioje srityje neturintis rangovas. Apskritai, darbų kokybė gerėja, rangovai ir techniniai prižiūrėtojai įgauna daugiau patirties, tad darbai vykdomi kokybiškai ir greitai. Patys gyventojai taip pat labai atidžiai stebi renovacijos procesą ir gana tiksliai atpažįsta galimą broką“, - apibendrina pašnekovas.

tags: #siluminis #mazgas #daugiabutyje