Šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Tai - pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija ištyrė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu, 3 priedo dalies teisėtumą. Ginčytomis nuostatomis, kurios pakeičiant ankstesnį jų turinį buvo priimtos 2020 m. gegužės 21 d., be kita ko, buvo nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punktų, kurie nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams ar tretiesiems asmenims, priežiūros bei eksploatavimo sąnaudas.
Iki minėtų pakeitimų galiojusios Tvarkos aprašo nuostatos numatė, kad minėtas sąnaudas (išlaidas) apmoka šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių savininkas jų eksploatavimo sutartyse nustatyta tvarka. LVAT paduotame pareiškime buvo teigiama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti aptariamas priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas gali nustatyti tik įstatymas, o ne poįstatyminis teisės aktas (ministro įsakymas), kuris turi įgyvendinti įstatymą, o ne taisyti jo spragas, kas yra įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyva.
Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytą pareiškime argumentą pripažino pagrįstu ir konstatavo, jog skirtingai nei iš esmės teigia Energetikos ministerija, tikrintose Tvarkos aprašo nuostatose nėra pakartojamas įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, bet yra savarankiškai reglamentuojamas klausimas dėl aptariamų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo, ministro įsakymo lygmens teisės aktu nustatant pareigą (turtinį įpareigojimą) šias sąnaudas padengti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams.
Kokios yra gyventojų teisės?
Šilumos Tarifų Skirtumai
VKEKK pirmadienį pateikė oficialų situacijos išaiškinimą. Komisija skelbia, esą dalis šilumos punktų nuosavybės teise priklauso šilumininkams, o kiti - namų bendrijoms. Esą būtent dėl to VKEKK nustatė skirtingus šilumos tarifus.
„Vartotojai, kurių daugiabučių namų šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjams, papildomai už šilumos punktų priežiūrą niekam neturi mokėti, nepriklausomai nuo to, ar šilumos tiekėjas pats vykdo šilumos punktų priežiūrą, ar samdo šiems darbas atlikti rangovus. Vartotojai, kuriems nuosavybės teise šilumos punktai priklauso, priežiūros darbus organizuoja patys ir atsiskaito už juos papildomai“, - skelbia VKEKK.
Šilumininkai taip pat primena, kad nuo gegužės sostinėje įsigaliojo nauja, diferencijuota šilumos kaina. Šilumos kaina, kuomet šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, sudaro 27,83 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tarifas, kuomet šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų, sudaro 25,81 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tiesa, į pastarąjį tarifą nėra įskaičiuotos šilumos punktų priežiūros paslaugos - už jas daugiabučių bendrijos ar administratoriai turi atsiskaityti atskirai.
Vilniaus šilumos tinklai, pavyzdžiui, pranešė, kad didžiąją dalį šilumos punktų, kurių, kaip numato dabartinis įstatymas, gyventojai nėra perėmę nuosavybėn, jie perleis už simbolinę kainą, pavyzdžiui, už 0,29 Eur, taigi, šilumos perėmimo kaina neturėtų gąsdinti namo savininkų.
Bendrijų Teisės ir Atsakomybė
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami būtų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Net jeigu vienas savininkas nesišildo savo buto centralizuotai, ir šį faktą pažymėjus bendrojo naudojimo objektų apraše nemoka už negaunamą konkrečią paslaugą, jis vis tiek turėtų proporcingai prisidėti prie visų bendrų inžinerinių sistemų priežiūros.
Atsijungusių nuo Šildymo Sistemos Savininkų Pareigos
Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra nuosekliai išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas.
Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma.
Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.
Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.
Šilumos Punktų Tarifai Vilniuje
Šilumos kainų palyginimas Vilniuje priklausomai nuo šilumos punkto nuosavybės:
| Šilumos Punkto Nuosavybė | Šilumos Kaina (su 9% PVM) | Pastabos |
|---|---|---|
| Šilumos tiekėjui priklausantis | 27,83 ct/kWh | Papildomai už priežiūrą mokėti nereikia |
| Gyventojams priklausantis | 25,81 ct/kWh | Už priežiūros paslaugas atsiskaitoma atskirai |
„Vilniaus energijos“ duomenimis, Vilniuje iš viso veikia per 6,7 tūkst. šilumos punktų. 3,8 tūkst. punktų yra „Vilniaus energijai“ išnuomotos bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybė, 2,9 tūkst. punktų priklauso šilumininkų klientams.
tags: #silumos #punktai #nuosavybes #teise #priklauso